Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo D. U. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. U., institucija byloje teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, ir atsakovo D. U. priešieškinį dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl bendravimo su vaiku laikinosios tvarkos nustatymo, kuriame prašo iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, laikiną jo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad kas antrą neporinį šeštadienį atsakovas pasiima dukrą 11 val. iš atsakovės namų ir nuveža dukrą į Kauną, o atsakovė praėjus savaitei, porinį sekmadienį pasiima dukrą 11 valandą.

metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš darželio penktadienį nuo 16 val. ir

vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; ieškovė įsipareigoja

kiekvieną kartą perduodama atsakovui vaiką paruošti visus būtinus daiktus, reikalingus

būnant pas atsakovą. Atsakovas privalo kartu su vaiku grąžinti visus ieškovės įduotus daiktus; 2 ) atsakovas D. U. kiekvienos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį

gyvenamąją vietą iki 19 val.; 3) atsakovas privalo pranešti ieškovei apie negalėjimą susitikti su dukra ne vėliau kaip prieš 8 valandas iki bendravimo pradžios, sms žinute; 4) A. U. ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka, kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį. Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui apie dukters pasveikimą tą pačią dieną, kada dukra pasveiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovo ir ieškovės konfliktiški santykiai negali būti priežastimi riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Vadinasi, kol bus atkurtas brandus ginčo šalių tarpusavio ryšys, atsakovo prašymas leisti dukrą paimti ne iš ieškovės namų, o iš dukters ugdymo įstaigos, yra visiškai pagrįstas, nes tokiu būdu būtų išvengiama atsakovo ir ieškovės susitikimų bei konfliktų vaiko akivaizdoje. Toks prašymas labiau atitiktų ir dukters interesus nematyti konfliktuojančių tėvų. Šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje nustatyta pareiga kiekvieną kartą prieš susitinkant su dukra pranešti ieškovei apie būsimą susitikimą prieš 12 val. iki susitikimo pradžios. Kai šios pareigos neįvykdo, ieškovė neleidžia susitikti su dukra. Ir tai yra tik dar vienas papildomas teisių ribojimas. Logiška yra pranešti, kai negali vykdyti nustatytos tvarkos, o ne kiekvieną kartą pranešti apie nustatytos tvarkos vykdymą. Šios sąlygos vykdymas kelia nuolatinius nepatogumus, kai kiekvieną kartą prieš susitikdamas su dukra 5 val. ryto turiu informuoti ieškovę, atsakovas atvyks.Savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, o ne matymosi su dukra grafiką, kuris galioja iki šiol, nes pagal šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo tvarką atsakovas su dukra bendrauti gali tik vieną kartą per mėnesį, jeigu įvykdo prieš tai nurodytas sąlygas.Teismas remiasi Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija, laikiną bendravimo tvarką išnaudoti kaip pereinamąjį laikotarpį tėvo ir dukters ryšiui stiprinti, tačiau atmeta atsakovo prašymą, kuriuo prašo leisti bendrauti su dukra, t. y. turėti galimybę intensyviau, aktyviau dalyvauti dukters gyvenime, jos auklėjime ir tarpusavio ryšių stiprinime. Atsakovas mano, kad pereinamajam laikotarpiui buvo pakankamas trijų mėnesių laikotarpis nuo laikinos bendravimo tvarkos patvirtinimo dienos iki šiol ir šiuo metu yra poreikis bendrauti intensyviau.Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas visiškai nesuprato, kodėl atsakovas prašė pakeisti šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo su dukterimi tvarką. Turėdamas pareigą užtikrinti mažamečio vaiko interesus, ir vienas iš vaiko interesų yra maksimaliai bendrauti su tėvu, o ne tik matytis, teismas nutartyje cituoja Europos žmogaus teisių teismo praktiką dėl nacionalinės valdžios institucijų pareigos imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, tačiau priimdamas ginčijamą nutartį ja nesivadovauja ir nustatytų bendravimo tvarkos ribojimų nesumažina, netenkindamas ir mažametės dukters interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2015 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su dukra tvarką ir ją nustatyti taip: 1) atsakovas D. U. bendrauja su dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš darželio penktadienįnuo16 val.ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; ieškovė įsipareigoja kiekvieną kartą perduodama atsakovui vaiką paruošti visus būtinus daiktus, reikalingus būnant pas atsakovą. Atsakovas privalo kartu su vaiku grąžinti visus ieškovės įduotus daiktus; 2 ) atsakovas D. U. kiekvienos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį pasiima dukrą A. U. iš darželio nuo16val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 3) atsakovas privalo pranešti ieškovei apie negalėjimą susitikti su dukra ne vėliau kaip prieš 8 valandas iki bendravimo pradžios, sms žinute; 4) A. U. ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka, kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį. Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui apie dukters pasveikimą tą pačią dieną, kada dukra pasveiko.

Iš atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turinio matyti, kad prašymą iš esmės grindžia tuo, kad vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartimi patvirtintą laikiną bendravimo su dukra nustatytą tvarką, išryškėjo joje numatyti ribojimai, kurie pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir dukters interesus maksimaliai bendrauti su tėvu. Atsakovas nurodo, kad nors formaliai ieškovė nedraudžia atsakovui matytis su vaiku, tačiau sudaro papildomas sąlygas ir naudojasi laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytais ribojimais. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti maksimalų vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo prašomos taikyti (pakeisti) laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, neįrodė, kad nustatyta tvarka neatitinka geriausių mažametės interesų ar juos iš esmės pažeidžia. Sutiktina su atsakovu, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Tačiau sprendžiant dėl laikinos tėvo su dukra bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo svarbu įvertinti tai, kad šalių dukra, kuri yra pakankamai mažo amžiaus t. y. neturi trejų metų, mergaitė gyvena su motina. Tokio amžiaus vaiko, ypač mergaitės, ryšys su motina yra labai stiprus, motinos globa, rūpestis vaikui labai reikalingas. Tuo labiau, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, ką pripažįsta ir atsakovas savo atskirajame skunde, vaiko emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, todėl vaiką supanti aplinka turi būti kuo saugesnė ir jam artima bei pažįstama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi ir atsižvelgė į Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją - nustatytą laikiną bendravimo tvarką išnaudoti kaip pereinamąjį laikotarpį tėvo ir dukros ryšiui stiprinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka šalims susitarus taikiai, t. y. pačiam atsakovui sutikus.

Taip pat, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-122-985/2016 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. U., institucija teikianti byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo D. U. priešieškinį ieškovei I. D., institucijos teikiančios byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir 2016 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės A. U. bendravimo tvarką su tėvu D. U.. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.