Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos rašytine medžiaga, G. K. ginklų apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. sausio 6 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką, prašydamas pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laiką. Atlikus privalomus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su šaunamojo ginklo leidimo pratęsimu, pareiškėjui iki 2014 m. vasario 1 d. buvo pratęstas Leidimo galiojimo terminas. Pareiškėjui 2012 m. gruodžio 6 d. buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00384-12. 2012 m. gruodžio 18 d. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio vyresnysis specialistas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 d. 5 punktu (policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) paėmė iš pareiškėjo turimus ginklus IŽ 54 MAE, TOZ 78 04, BM, VEPR 308, MERKEL (2013m. sausio 22d. aktu ir ginklą PM), šovinius ir Leidimą. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba viršijimas įgaliojimų, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ir jei tokia veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių), o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) pareiškėjas buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir išteisino pareiškėją pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2014 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio AVPK prašydamas pratęsti Leidimo galiojimo terminą tam laikotarpiui, kuriuo jis negalėjo naudotis nepagrįstai iš jo paimtais ginklais, bei grąžinti jam priklausančius ginklus. Prie prašymo atsakovui pareiškėjas pridėjo 2014m. lapkričio 25d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 11d. prašymą, ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti pareiškėjo nurodytu būdu dėl to, jog teisės aktai nenumato tokios galimybės.

Iš 2014-12-11 atsakovui pateikto pareiškėjo prašymo turinio, skunde nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo atstovės teismo posėdžiuose paaiškinimų teismas nustatė, kad prašydamas pratęsti Leidimo galiojimo terminą, pareiškėjas siekė, jog jam tokiu būdu būtų kompensuota už tai, kad atsakovui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu 2012m. gruodžio 18d. bei 2013m. gruodžio 22d. paėmus iš pareiškėjo Leidimą ir ginklus, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2014m. lapkričio 25d. nuosprendžiu pareiškėją išteisinus nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareiškėjas nepagrįstai 1 metus 1 mėnesį ir 14 dienų negalėjo naudotis jam priklausančiais ginklais, nors buvo įvykdęs visus teisės aktų reikalavimus, sumokėjęs valstybės rinkliavas ir turėjo galiojantį Leidimą ginklams laikyti ir nešiotis. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisė naudotis visą Leidimo galiojimo laiką, tai yra 5 metus, buvo pažeista nepagrįstai, savo prašymu atsakovui, o taip pat ir pareikšdamas skundą teisme, siekė, kad Leidimo galiojimo terminą atsakovas pratęstų pareiškėjui neįvykdžius tų teisės aktų reikalavimų, kurie nustato leidimo laikyti(nešiotis) ginklus galiojimo termino pratęsimo tvarką, tame tarpe, kad nebūtų reikalaujama atlikti trumpojo šaunamojo ginklo išbandymą, nebūtų reikalaujama sumokėti rinkliavas ir pan. Iš skundžiamo atsakovo rašto ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovas iš esmės neatsisako pratęsti pareiškėjo Leidimo laikyti(nešiotis)ginklus galiojimo terminą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nesutinka pratęsti Leidimo galiojimo termino pareiškėjo pageidaujamomis sąlygomis.

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas kilęs ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į G. K. prašymą“ atsisakė pratęsti pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laiką, pareiškėjo prašomam 1 metų 1 mėnesio ir 14 dienų laikotarpiui, tai yra laikotarpiui, kuriuo jis negalėjo naudotis ginklais.

Nagrinėjamoje byloje aktualios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo( toliau - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas), kitų teisės aktų nuostatos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra detalizuojamas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), kurios nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus užsieniečiams, išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnis, be kita ko, nustato, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims turintiems leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigas. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui; pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, leidimą, ginklą ir šaudmenis kartu su turimu ginklo pažymėjimu nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą. Detaliau leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo B ar C kategorijos ginklams(byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo ginklai, kurių laikymui ir nešiojimui, jis prašė pratęsti Leidimo galiojimą, yra priskiriami B ir C kategorijų ginklams) tvarką reglamentuoja Taisyklių X skyrius. Taisyklių 64 punkte (2013-09-16 įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija) reglamentuota, kad ne vėliau kaip iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos asmuo privalo perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir teritorinei policijos įstaigai (tiesiogiai arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą), kurioje registruotas ginklas (-ai), turi pateikti prašymą bei Taisyklių 7.2, 7.4–7.7 punktuose nurodytus dokumentus, (jei anksčiau pristatyti dokumentai yra galiojantys, jų iš naujo pateikti nereikia), pažymą apie ginklo laikymo sąlygų ir ginklų patikrinimą (tuo atveju, jeigu ginklų laikymo sąlygos buvo patikrintos, tačiau pažyma apie patikrinimą neišduota, pareiškėjas turi patvirtinti, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad yra tinkamos sąlygos ginklams laikyti) ir ginklą (ginklus), jei pažymoje ar teritorinės policijos įstaigos prevencijos padalinio pareigūno yra nurodyta, kad tai reikalinga. Ginklo laikymo sąlygų patikrinimas neatliekamas ir pažymos pateikti nereikia, jeigu toks patikrinimas buvo atliktas ir nuo patikrinimo atlikimo nėra praėję 1 metai. Asmens tapatybė patvirtinama ir dokumentų kopijos daromos šių taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Prieš perregistruojant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmens ginklus apžiūri ir sąlygas jiems laikyti patikrina teritorinės policijos įstaigos prevencijos padalinio pareigūnas, atlikęs patikrinimą, duomenis apie atliktą patikrinimą įkelia į Policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemę.Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad prieš perregistruojant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, trumpieji šaunamieji ginklai išbandomi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Jeigu ginklas buvo išbandytas ir nuo jo išbandymo (identifikavimo) nėra praėję 1 metai, pakartotinis išbandymas neatliekamas. Jeigu kartu gyvena asmuo, kuris šių taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka nebuvo tikrintas, priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, tikrinama ir taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 145 straipsnis nustato, kad už leidimų laikyti(nešiotis)ginklus perregistravimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003m. liepos 18d. įsakymo Nr.IV-278 „Dėl vidaus reikalų ministro 2002m. lapkričio 5d. įsakymo Nr.530“Dėl trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų išbandymo, tūtelių kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių“ pakeitimo“ 1 punktu nustatyta, kad trumpieji graižtviniai šaunamieji ginklai turi būti išbandomi prieš juos įregistruojant, taip pat perregistruojant, vieną kartą per 5 metus, Specialaus statuso subjektai trumpuosius graižtvinius šaunamuosius ginklus išbando juos įsigiję ir praėjus 5 metams nuo jų naudojimo pradžios. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002m. lapkričio 5d. įsakymo Nr.530 „Dėl trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų išbandymo, tūtelių kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktas nustato, kad fizinių ir juridinių asmenų trumpieji graižtviniai šaunamieji ginklai, esantys civilinėje apyvartoje, išbandomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centre arba teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimu padaliniuose, sumokėjus už šią paslaugą pagal vidaus reikalų ministro nustatytus įkainius. Pareiškėjo Leidimas laikyti(nešiotis)ginklus galiojo iki 2014m. vasario 1d. Pareiškėjas į atsakovą su prašymu pratęsti Leidimą kreipėsi dar nepasibaigus Leidimo galiojimui. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nesutiko tenkinti pareiškėjo prašymo, tačiau pareiškėjui išaiškino, kad jis gali kreiptis dėl ginklų perregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip jau paminėta, pareiškėjas mano, kad aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų jis neprivalo vykdyti, kaip ir neprivalo mokėti nustatytų rinkliavų už Leidimo perregistravimą bei trumpojo šaunamojo ginklo išbandymą, kadangi ginklai ir Leidimas iš jo buvo paimti pareiškus įtarimus dėl nusikalstamos veikos, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo apribojimai neturi sukelti jam neigiamų padarinių. Todėl pareiškėjas pageidauja, kad Leidimas laikui, kuriuo jis ginklais nesinaudojo dėl taikytų apribojimų, būtų pratęstas ir ginklai grąžinti nesilaikant aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui nepateikė teisės aktų reikalaujamų dokumentų bei nesutinka sumokėti rinkliavos.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad leidimų laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminas gali būti pratęsiamas tam laikotarpiui, kuriuo asmuo negalėjo naudotis ginklais. Teisės aktuose yra reglamentuota leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo termino pratęsimo(perregistravimo) tvarka, tai yra nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti ir kokie veiksmai turi būti atlikti, tam, kad būtų pratęstas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminas( leidimas būtų perregistruotas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta yra viešosios teisės reguliavimo sritis (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Viešosios teisės normos nustato viešosios valdžios įgyvendinimo tvarką, o visuomeniniai santykiai yra reguliuojami imperatyviai. Viešojoje teisėje galioja bendras principas, kad leidžiama tai, kas numatyta (reglamentuota) įstatymo (teisės normų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau –Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Paminėti konstituciniai imperatyvai yra detalizuojami žemesnės teisinės galios teisės aktuose. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007) taip pat ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas; administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas (lot. – ultra vires) yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisės aktų nuostatas, formuojamą praktiką, daroma išvada, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisinio pagrindo pratęsti pareiškėjui Leidimo galiojimo terminą tam laikotarpiui, kuriuo jis negalėjo naudotis ginklais, tai yra, atsakovas negalėjo laisvai pasirinkti savo elgesio varianto ir elgtis taip, kaip nenumatyta (nereglamentuota) teisės aktų normomis, kadangi atsakovas turi tik tokius įgalinimus, kurie jam suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėtos teisės normos turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Taigi būtent dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo, asmenų apsaugojimo nuo kėsinimosi į jų gyvybę bei sveikatą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, įstatymų leidėjas nustatė tam tikrus apribojimus, susijusius su ginklų naudojimu. Vienas iš jų yra įtvirtintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudoto pareigas, tame tarpe ir pareigą kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui, o pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, leidimą ginklą ir šaudmenis kartu su turimu ginklo pažymėjimu nedelsiant pristatyti saugoti į teritorinę policijos įstaigą. Todėl kreipiantis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ginklo, šaudmenų savininkas, valdytojas ir naudotojas privalo vykdyti Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi siekiant visuomenės interesų apsaugos, galiojantys teisės aktai nenumato jokių teisinio reglamentavimo išimčių tais atvejais, kai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu buvo paimti ginklai iš asmens, kuris vėliau pagal pareikštus kaltinimus teismo išteisintas. Todėl pareiškėjo siekis, kad jo teisė laikyti(nešiotis)ginklus būtų apginta išskirtiniu, teisės aktais nereglamentuotu būdu, tai yra reikalaujant, kad jam būtų pratęstas Leidimo galiojimo terminas tam laikui, kuriuo jis negalėjo naudotis ginklais, ne teisės aktais nustatyta tvarka, kurios paskirtis užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus. O taip pat ir skundžiamo Sprendimo nėra pagrindo vertinti kaip neteisingo.

Atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pratęsti Leidimo galiojimo laiką, pareiškėjo prašomam laikotarpiui, kuriuo jis negalėjo naudotis ginklais, ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šį terminą pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.