- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1450-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00802-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Medicinos bankas
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1450-524/2013
2013 m. rugsėjo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko V. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1247-635/2013 pagal skolininko V. G. skundą dėl antstolio K. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas (išieškotojas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
skolininkas skundu prašė panaikinti antstolio K. K. 2013-04-17 reikalavimą Nr. S-836, patenkinti jo 2013-04-09 prašymą dėl įmokos už turto įvertinimą mokėjimo atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos. Nurodė, kad 2013-03-28 rašte Nr. S-696 „Dėl išankstinio apmokėjimo sąskaitos apmokėjimo“ antstolis nustatė, kad 2013-02-28 patvarkymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo Nr. S-476 pagrindu ekspertizė pavesta ekspertei R. I., o skolininkas turi apmokėti pateiktą 11 495 Lt išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 13/03/01, lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas 2013-04-09 antstoliui pateikė prašymą dėl įmokos už ekspertizę sumokėjimo atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos, kadangi skolininkas gauna minimalias pajamas, jo turtas yra areštuotas, todėl reikalaujamos sumos jis sumokėti negali. Atsakydamas į minėtą skolininko prašymą antstolis pateikė reikalavimą, kuriame nurodė, jog iki 2013-05-03 imtinai skolininkas privalo apmokėti pateiktą sąskaitą. Be to, skundžiamame reikalavime antstolis nurodė, kad neapmokėjus pakartotinės ekspertizės išlaidų iki nurodyto termino, bus skelbiamas skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas iš varžytynų pagal 2012-03-30 nustatytas UAB „Jungtinis verslas“ kainas. Skolininko nuomone, antstolis nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą atidėti įmokos sumokėjimą, nes iš esmės antstolis šį sprendimą priėmė paprastu raštu, o ne patvarkymu, be to, antstolio rašte nebuvo jokių motyvų, kokiu pagrindu antstolis atsisako atidėti įmokos sumokėjimą, taip buvo pažeistos CPK 613 str. 1 d. normos.
Antstolis K. K. 2013-05-09 patvarkymu Nr. S-978 atsisakė tenkinti skundą, motyvuodamas tuo, kad skolininko teiginiai dėl jo sunkios materialinės padėties neatitinka tikrovės: 2013-05-09 apdraustųjų VSDFV išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas nuo 2010-07-01 iki šiol vykdo individualią veiklą ir yra individualios įmonės savininkas, jam priklauso 20 nekilnojamojo turto objektų Tauragės rajone bei mieste, Trakų rajone, dvi transporto priemonės. Be to, pakartotinė ekspertizė paskirta skolininko iniciatyva, todėl tokie skolininko veiksmai turėtų būti traktuojami kaip bandymas vilkinti vykdymo procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepime palaikė antstolio patvarkymą atmesti skolininko skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-05-29 nutartimi skolininko skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įstatymas teisę vertinti visus įrodymus apie asmens turtinę padėtį suteikia antstoliui ir jam nenustato imperatyvios pareigos taikyti įmokos už ekspertizės sumokėjimą atidėjimą. Pakartotinės ekspertizės iniciatorius buvo būtent skolininkas, todėl jis turėjo realiai apsvarstyti šios ekspertizės būtinumą, reikalingumą ir įvertinti savo turtinę padėtį. Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad iš skolininko prašymo ir kartu su juo pateikiamų įrodymų nėra visiškai aišku, ar skolininkas dėl savo turtinės padėties nėra pajėgus apmokėti turto ekspertizės išlaidų, nes skolininkas antstoliui prie prašymo atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą pateikė tik pažymą iš VSDFV Šilalės skyriaus, kurioje nurodytos tik jo gautos išmokos iš valstybės, tačiau nepateikė jokių duomenų apie pajamas, gaunamas iš vykdomos individualios veiklos, kitų mėnesių pajamų, deklaracijų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas V. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl įmokos už turto įvertinimą mokėjimą atidėti iki turto realizavimo pabaigos. Pažymi, kad skolininkas individualios veiklos nevykdo, tuo tikslu pateikė Tauragės AVMI 2013-05-15 pažymą apie pajamas, iš kurios matyti, jog skolininkas 2010–2012 m. individualios veiklos pajamų negavo. Taigi skolininkas, prašydamas atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą, nurodė teisingas faktines aplinkybes, t. y. kad be našlio ir senatvės pensijų jokių kitų pajamų negauna. Pirmosios instancijos teismas nevertino skolininko argumentų, kad jo pajamos per mėnesį sudaro tik 861,93 Lt, o visas kitas turtas (nekilnojamieji daiktai ir du automobiliai) yra areštuotas. Skolininko automobilio „Isuzu Troper“ vertės nepakaktų ekspertizės išlaidoms apmokėti, o antras automobilis reikalingas ir naudojamas skolininko kasdienėje veikloje, vykstant pas gydytojus, į užmiestį ir pan. Apeliantas pažymi, kad atidėjus ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, būtų užtikrinta ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesų apsauga. Skolininkas neprašo atleisti nuo išlaidų mokėjimo. Skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas iš varžytynių pagal 2012-03-30 UAB „Jungtinis verslas“ nustatytas kainas po to, kai šios kainos ne tik paties skolininko, bet ir Šilutės rajono apylinkės teismo buvo pripažintos nepagrįstomis ir keliančiomis abejones, akivaizdžiai prieštarautų teisėje visuotinai pripažintiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi turtas būtų parduotas už neprotingai mažesnę kainą.
Atsiliepimas
Išieškotojas UAB Medicinos bankas atsiliepime skolininko atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad skolininkas neužsimena apie kito automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertę, kuri siekia daugiau nei 40 000 Lt. Skolininkas teigia, kad šis automobilis jam būtinas jo minimaliems gyvenimo poreikiams tenkinti, tačiau, banko nuomone, minimalius skolininko poreikius patenkintų ir gerokai kuklesnė transporto priemonė, juo labiau, kad priteista skola bankui siekia 2 840 978,49 Lt neįskaitant palūkanų. Atsižvelgiant į visą skolininkui priklausantį turtą bei jo vertę akivaizdu, kad skolininko turtinė padėtis nėra bloga. Be to, skolininkas bankui pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, Vilniaus apygardos teismas 212-05-28 nutartimi netenkino skolininko prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir įpareigojo jį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Skolininkas, vykdydamas teismo įpareigojimą, primokėjo 25 000 Lt žyminio mokesčio, o visa žyminio mokesčio suma sudarė 30 000 Lt. Akivaizdu, kad skolininkas siekia vilkinti vykdymo procesą ir piktnaudžiauja turimomis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys 2007-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012, kt.).
CPK 682 str. 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-03-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012, išaiškino, kad aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti.
Byloje nagrinėjamu atveju ekspertizės skyrimo būtinumas konstatuotas Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiomis nutartimis: 2012-09-06 civilinėje byloje Nr. 2-1432-635/2012 ir 2012-12-07 civilinėje byloje Nr. 2-2411-204/2012. Minėtose nutartyse teismai nustatė, kad nors antstolis patvarkyme nurodė, kad skiriama ekspertizė, turto vertintojai iš esmės atliko tik turto vertinimą ir surašė turto vertinimo pažymą. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad vertinant turtą, buvo atliekama ekspertizė, nes pateiktos pažymos neatitinka CPK 216 str. numatytos ekspertizės formos ir turinio ir, nors turto vertės nustatymo pažymą pateikė asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, paskyrus ekspertizę, turėjo būti atlikta ekspertizė, o ne atliktas turto vertinimas, ir surašytas ekspertizės aktas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus – atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismai pažymėjo, kad antstolis privalėjo pareikalauti iš eksperto tinkamai atlikti ir įforminti jo paskirtą ekspertizę, nes ekspertizės įstatymo nuostatos taikomos ir privatiems teismo ekspertams.
Taigi pats antstolis netinkamai organizavo savo paskirtąją pirmąją ekspertizę, teismai apgynė pažeistas skolininko teises ir įpareigojo antstolį skirti ekspertizę, todėl nepagrįsti antstolio 2013-05-09 patvarkyme prieš skolininką naudojami argumentai dėl to, kad pakartotinė ekspertizė skirta skolininko iniciatyva bei dėl vykdomosios bylos užvilkinimo.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su antstolio argumentu, kad skolininkas prie prašymo dėl ekspertizės išlaidų sumokėjimo atidėjimo pridėjo nepakankamai įrodymų apie savo pajamas, konkrečiai – apie iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Tačiau iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo skolininkas teismui buvo pateikęs 2013-05-15 raštą (b. l. 21), patvirtinantį, jog skolininkas už 2010–2012 metus pajamų iš individualios veiklos negavo. Bylos dėl antstolių veiksmų teismui vykdant antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.) yra susijusios su viešuoju interesu, teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 8 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje privalėjo įvertinti skolininko pateiktą įrodymą apie individualios veiklos pajamas, o ne vien konstatuoti, jog šis įrodymas nebuvo pateiktas antstoliui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino antstolio teisę atsisakyti atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą, nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepagrįstai akcentavo, kad ekspertizė buvo skirta skolininko iniciatyva, nes, kaip minėta, ekspertizę skirti įpareigojo teismai, nustatę, jog ankstesnę ekspertizę antstolis organizavo netinkamai.
Byloje nustatyta, kad iš esmės visas skolininko turtas yra areštuotas, taip pat ir skolininko automobiliai (pridėtos vykd. b. l. 174), todėl nepagrįstas išieškotojo atsiliepimo argumentas, jog skolininkas ekspertizės išlaidas gali sumokėti vieno automobilių vertės. Išieškotojo akcentuojama aplinkybė, kad skolininkas sumokėjo žyminį mokestį kitoje byloje, pati savaime nereiškia, kad skolininkas šiuo metu turi finansinių galimybių sumokėti ir 11 495 Lt ekspertui. Skolininkas nereikalauja jo atleisti nuo ekspertizės išlaidų mokėjimo, o prašo mokėjimą atidėti iki turto realizavimo pabaigos (CPK 682 str. 4, 5 d.). Kaip minėta, jei kyla pagrįstų abejonių dėl turto įvertinimo, antstolis turi skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Ekspertizė bet kokiu atveju turi būti vykdoma, kadangi tai padaryti antstolį įpareigojo teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (CPK 18 str.), todėl aplinkybė, kad skolininkas iš anksto neapmoka minėtų išlaidų, negali būti kliūtimi ekspertizei atlikti. Skolininko įpareigojimas iš anksto apmokėti ekspertizės išlaidas, šiam neturint tokių galimybių, tik dar labiau užvilkintų vykdymo procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012 išaiškino, kad pagrindinė CPK 682 str. 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės. Šioje byloje nekilo ginčo, jog realizuojamo turto vertės pakaks ekspertizės išlaidoms padengti.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai sudaro teisinį pagrindą išvadai, kad yra pagrindas atidėti sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos (CPK 682 str. 4, 5 d.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skolininko skundas tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p, 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutartį panaikinti.
V. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti – panaikinti antstolio K. K. 2013-04-17 reikalavimą Nr. S-836, tenkinti V. G. prašymą dėl įmokos už ekspertizės atlikimą mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.