Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-165-567/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2A-165-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „Proelektronik“
Ieškovas
UAB „Aiba“
Trečiasis asmuo
UAB „Simatika“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4;52.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S)2015 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Proelektronik“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-956-905/2014 pagal ieškovo UAB „Aiba“ ieškinį atsakovui UAB „Proelektronik“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Simatika“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Aiba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 8034,40 Lt skolą už atliktus darbus ir 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 241 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti už žemės gręžimo darbus, kuriuos ieškovas atliko pagal šalių sudarytą 2012-03-15 darbų vykdymo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad pagal sutarties 5.8 punktą atsakovas įsipareigojo pašalinti vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradusias kliūtis. Atsakovas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas neturėjo galimybės užbaigti darbus (LR CPK 6.1 str., 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.644 str., 6.645 str., 6.655 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Proelektronik“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2012-03-16 ieškovo darbuotojai, atvykę į darbų atlikimo vietą, pareiškė, kad jie negali turima technika atlikti tokios apimties darbų, tačiau ieškovo vadovai davė nurodymą pradėti darbus. 2012-03-19 ieškovo darbuotojai paprašė leidimo pakloti vamzdį iš dviejų dalių, vėliau sujungiant jas į vieną. Leidimą ieškovas gavo ir pradėjo darbus. Atsakovas nurodė, kad žemės gręžimo metu aparato operatorius nepasirinko grąžtui reikalingo gylio, grąžto galas atsirėmė į kabelių trasos betoninį šulinį ir pralaužė šulinio sieną. Atsakovas pabrėžė, kad pagal darbų planą gręžimas turėjo vykti 6 m gylyje, o ne 3-3,5 m, kaip tai darė ieškovas. Nurodyto šulinio vieta ieškovui buvo žinoma, todėl šulinys negali būti traktuojamas, kaip kliūtis šalių sutarties 5.8 punkto prasme. Ieškovo darbuotojams vėl pabandžius atlikti žemės gręžimą, sulūžo vienas iš dviejų mašinos tvirtinimo grąžtų ir ieškovo darbuotojas kategoriškai pareiškė, kad gruntas yra labai sunkus tai mašinai, kad tokiam darbui reikia galingesnės technikos ir kad jis nutraukia visą darbą bei išvažiuoja remontuoti mašinos. Atsakovo teigimu, prasidėjus darbų sezonui galingesnės technikos reikėtų laukti 2-3 mėnesius, kadangi atsakovas neturėjo tiek laiko darbų užbaigimui, tai ieškovo paslaugų atsisakė, vėliau atsakovas su generaliniu rangovu priėmė sprendimą pakeisti darbo projektą ir kabelius pakloti kitu maršrutu (LR CK 1.2 str., 1.137 str.).

Trečiasis asmuo UAB „Simatika“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Proelektronik“ vadybininkas telefonu informavo, jog, atliekant darbus, atsirado techninių kliūčių, neleidžiančių pakloti kabelį pagal projekte numatytą trasą kryptinio gręžimo būdu. Su užsakovu suderinęs naują kabelio klojimo trasą, trečiasis asmuo leido atsakovui kabelį kloti nauja trasa.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-31 sprendimu nusprendė:

1) ieškinį tenkinti: priteisti ieškovui UAB „Aiba“ iš atsakovo UAB „Proelektronik“ 6219,40 Lt už atliktus darbus ir 6 % metines palūkanas nuo priteistos 6219,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3267 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 187 Lt žyminio mokesčio;

2) priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Proelektronik“ 91,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus dėl skolos dydžio 6219,40 Lt sumai, kad ginčas susijęs su priežastimi, dėl kurios ieškovas neįvykdė sutartyje nurodyto viso gręžimo. Ieškovas nurodė, gręžimas nutrauktas dėl gręžimo trajektorijoje aptiktos kliūties. Atsakovas pateikė atsikirtimus, kad gręžimas neužbaigtas dėl ieškovo technikos nepakankamo galingumo bei technikos gedimo. Atsakovas atsikirtimus grindė ta aplinkybe, jog ieškovas gręžimo darbus vykdė aukščiau negu 6 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, teismas padarė išvadą, kad, vykdant gręžimo darbus, tiesiogiai dalyvavo ne tik ieškovo ir atsakovo darbuotojai, bet ir darbus prižiūrėję AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ darbuotojai. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad abi ginčo šalys žinojo, kokiame gylyje (ir dėl kokių konkrečių priežasčių) buvo faktiškai vykdomi gręžimo darbai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad faktiškai vykdyti gręžimo darbai būtų netenkinę atsakovo ir (arba) kad atsakovas būtų prieštaravęs tokių darbų atlikimui. Teismas nustatė, kad ieškovo naudota technika pirmuoju gręžimu pragręžė 44 m ilgio trasą ir antruoju gręžimu pragręžė kabelių šulinio betono sieną. Šios faktinės aplinkybės patvirtino, kad ieškovo naudota technika buvo pakankamai galinga planuotam gręžimui įvykdyti. Tai, kad antrojo gręžimo metu ieškovo technika (kurios galios užteko šulinio betono sienai pragręžti) neįveikė tam tikrų gręžimo trajektorijos vietų-ruožų, patvirtino būtent tose konkrečiose vietose-ruožuose atsiradusias gręžimo kliūtis, kurias pašalinti pareiga teko atsakovui (sutarties 5.8 punktas). Teismas padarė išvadą, kad dėl atsiradusios žemėje kliūties su ta pačia ieškovo technika (su kuria pirmuoju gręžimu, neaptinkant žemėje kliūties, buvo pragręžta 44 metrų ilgio trasa, o vėliau dar ir betono siena) nepavyko antruoju gręžimu pragręžti daugiau negu maždaug 20-30 metrų. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad gręžimas neužbaigtas dėl gręžimo trajektorijoje buvusios kliūties, kurią pašalinti pareiga teko atsakovui. Šalių sutarties 5.8 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga apmokėti ieškovui dėl nebaigtų darbų turėtas išlaidas pagal sutartyje numatytas darbų kainas, kai nebaigtas įrengti vamzdis paliekamas žemėje dėl to, kad nėra galimybių atkasti ir pašalinti kliūtį. Vadovaudamasis šia sutarties nuostata, teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus, atsakovo argumentus dėl ieškovo darbų neužbaigimo fakto, kaip pagrindo neatsiskaityti su ieškovu (LR CK 6.156 str. 1 d., 6.186 str., CPK 12 str., 13 str., 93 str., 96 str., 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Proelektronik“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo byloje nurodytas aplinkybes pavertė nereikšmingomis interpretacijomis, aptarė neišsamiai ir nevertino, priimdamas sprendimą. Vilniaus misto apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl ieškovo darbuotojų kaltės buvo atsiremta ir pragręžta betono šulinio siena, dėl ko sulūžo vienas iš dviejų mašinos tvirtinimo grąžtų ir technika negalėjo tinkamai vykdyti darbus. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo minėta kliūtis egzistavo bei neva dėl jos ieškovas nesugebėjo tinkamai atlikti gręžimo darbų. Ieškovas, būdamas verslininkas, savo srities profesionalas, galėjo ir turėjo elgtis apdairiai ir įsitikinti, jog minėta kliūtis realiai egzistavo ir kreiptis pas atsakovą dėl nustatytos kliūties. Ieškovas veikė savo rizika, vienašališkai pasišalino iš darbų vykdymo vietos ir taip prisiėmė visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Taip pat pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovo darbuotojų paaiškinimais, nesigilino į faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad tarp liudytojų parodymų buvo tam tikrų prieštaravimų. Atsakovas teigė, kad apie gręžimo trasoje esančias kliūtis ieškovui buvo žinoma. Darbų vietoje buvęs kabelių trasos šulinys, kurio vieta ieškovui buvo iš anksto žinoma, negali būti traktuojamas, kaip numatytos sutarties 5.8. punkte kliūtys, nes ieškovo teiginys apie neva vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradusią kliūtį yra nepagrįstas (LR CPK 176 str., 183 str., 185 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Aiba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl to, kad jo netenkino gręžimo darbų atlikimas. Atsakovas taip pat neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo jo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Nepagrįsti yra argumentai, kad ieškovo naudota technika nebuvo pakankamai galinga planuotam gręžimui atlikti, kadangi pirmuoju gręžimu buvo pragręžta 44 m ilgio trasa. Antrasis gręžimas nepavyko, kadangi atsirado kliūtis, kurią turėjo pašalinti atsakovas. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovo technika buvo nestabili, kratėsi ir purtėsi. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antrasis gręžimas nebuvo užbaigtas dėl atsiradusios kliūties.

Trečiasis asmuo UAB „Simatika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad neturi nuomonės dėl pateiktų argumentų pagrįstumo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. LR CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.

Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino 2012-03-15 sudarytą Darbų vykdymo sutarties Nr. 0828 turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingos yra teisės ir pareigos, bei tarpusavio prievolės pagal 2012-03-15 Darbų vykdymo sutartį Nr. 08288, kurios 5.8 punktas numatė, kad atsakovas, kaip užsakovas, prisiėmė prievolę vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradus kliūtims, pašalinti jas savo sąskaita, kliūtimis laikant akmenų masyvą, atskirus akmenis, mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučius, medžių rąstus, medinius, metalinius ar gelžbetonius polius, kad tuo atveju, kai atkasti ir pašalinti kliūtį nėra galimybių, nebaigtas įrengti vamzdis paliekamas žemėje ir užsakovas (bylos atsakovas) apmoka rangovui (bylos ieškovui) dėl nebaigtų darbų turėtas išlaidas pagal šioje sutartyje numatytas dabų kainas.

Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl ieškovo technikos nepakankamo galingumo ir gedimo neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes 2012-03-15 Darbų vykdymo sutarties Nr. 08288 nuostatos nėra nuginčytos, panaikintos ar pakeistos nustatyta tvarka, todėl atsakovas turi sutartinę prievolę, kylančią iš minėtos sutarties 5.8 p., apmokėti ieškovui, kaip rangovui, dėl nebaigtų darbų turėtas išlaidas pagal šioje sutartyje numatytas darbų kainas, nes neįvykdė sutarties 5.8. p. numatytų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesuprato minėtos sutarties sąlygų ar kreipėsi į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neapribojo atsakovo teisės teikti įrodymus, nes teismas tinkamai įgyvendino rungimosi ir šalių dispozityvumo principus civiliniame procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, formaliais pagrindais nesutikdami apmokėti pagal minėtą sutartį priklausančias sumas, parodo, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes padėtis, kai nėra operatyviai apmokamos sutartimi prisiimtos prievolės, yra jo tikslas, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingas išvadas. Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.644 str., 6.645 str., 6.655 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas neįgijo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka