Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2556-614/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2S-2556-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07883-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
A. J. Š.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2556-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07883-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos nutraukimo) dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos nutraukimo) dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo A. J. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė atsakovui A. J. Š. tokią bendravimo tvarką su sūnumi D. Š.: 1. vaiko tėvas su sūnumi 2018 m. švenčia Šv. Kūčias, t. y. pasiima sūnų Šv. Kūčių dieną iki 18 val. ir grąžina pirmą Kalėdų dieną iki 18 val.; 2. vaiko tėvas su sūnumi 2019 m. švenčia Šv. Velykų antrąją dieną, t.y. pasiima sūnų Šv. Velykų pirmąją dieną iki 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val.; 3. motinos dieną sūnus praleidžia su motina, o tėvo dieną – su tėvu; 4. vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę bendrauti nepertraukiamai vieną savaitę, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų datos. Per einamuosius metus tėvas turi teisę su vaiku praleisti pertraukiamai dvi savaites kasmetinių atostogų, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų datos.Ieškovė L. Š. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. uždrausti atsakovui A. J. Š. paimti vaiką D. Š. 2018 m. liepos 15 d. iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos; 2. uždrausti atsakovui paimti vaiką D. Š. iš gydymo įstaigos, esant vaikui paskirtam gydymui; 3. leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. Š. jo gydymo metu, nepažeidžiant gydymo įstaigos nustatytos tvarkos; 4. leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku 2018 m. liepos 15 d. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. nepilnamečiam sūnui Vaikų ligoninėje, klinikinio stebėjimo duomenimis nustatytas autizmas, ryškiai sutrikusi socialinė adaptacija, yra reikalingos vaizdinės priemonės kalbos supratimui ir bendravimui. Kadangi vaikui reikalingas išsamus raidos vertinimas dėl kalbos ir bendravimo raidos, autizmo spektro sutrikimų, medicinos personalo, nutarta siųsti vaiką kompleksiniam raidos įvertinimui ir ankstyvajai reabilitacijai į Vaiko raidos centro (toliau ir VRC) Ankstyvosios reabilitacijos skyrių. VRC Ankstyvosios reabilitacijos vyr. slaugos administratorė 2018 m. liepos 2 d. raštu informavo, kad nepilnametis vaikas 2018 m. liepos 16 d. bus guldomas stacionariam gydymui į VRC Aktyvios reabilitacijos skyrių, stacionaraus gydymo trukmė – 2-3 savaitės. Apie šias aplinkybes atsakovas buvo informuotas raštu nedelsiant.Atsakovas su prašymu nesutiko. Nurodė, kad vadovaudamasis teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi, kuria buvo nustatyta jo bendravimo tvarka su sūnumi D. Š., 2018 m. birželio 14 d. ieškovei raštu pranešė apie savo atostogas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 22 d., kurias planuoja praleisti su savo sūnumi. Ieškovė 2018 m. liepos 5 d. elektroniniame laiške parašė, kad „į ligoninę stacionariniam gydymui mus guldo liepos 16 d., 2 arba 3 savaitėms“. Jis susiekė su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja L. M., kuri nurodė, kad norint būti paguldytam į šį skyrių, reikia laukti pusmetį. Tačiau vaikas bus gydomas būtent per atsakovo atostogas. Kadangi ieškovė su juo bendrauja formaliai, jis pats išsiaiškino Vaikų ligoninės tvarką konsultuojantis su Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus personalu ir neketina trukdyti vaiko gydymo procesui, vaiką nuveš į Ankstyvosios reabilitacijos skyrių gydymui suplanuotu laiku ir bus su juo pagal gydytojų rekomendacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės L. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir lygias pareigas rūpintis vaikų sveikata ir užtikrinti harmoningos vaikų visapusiškos raidos sąlygas pagal individualią vaiko fizinę ir protinę būklę.Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas elgiasi priešingai vaiko interesams, dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių neužtikrina ar negeba užtikrinti vaiko teisės į sveikatą. Priešingai, kaip matyti iš šalių pateiktų procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, atsakovas net ir žinodamas, jog tuo laikotarpiu, kai jis turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai, vaikas bus gydomas, neteikė prašymo perkelti jo nepertraukiamo buvimo su vaiku laiko, bet nurodo, kad tuo laiku bus užtikrintas vaiko pristatymas į VRC Ankstyvosios reabilitacijos skyrių gydymui suplanuotu laiku, jis bus su vaiku pagal gydytojų rekomendacijas ir vykdys gydytojų nurodymus.Duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną prielaidą, kad atsakovas galėtų nesilaikyti specialistų nurodymų, rekomendacijų, prieštarauti vaikui paskirtam gydymui ir nesilaikyti nustatyto gydymo eigos, teismui nėra pateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Atskirajame skunde ieškovė L. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai paaiškėjo naujos aplinkybės, buvo būtina išreikalauti vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę šiuo klausimu.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar 2018 m. liepos 2 d. pateikė teismui prašymą pakeisti išvadą teikiančią instituciją ir vietoje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau toks prašymas iki šiol nėra išspręstas.Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad atsakovas de facto nebendrauja su vaiku. Be to ieškovė akcentavo į vaiko sveikatos būklės ypatumus – raidos sutrikimą ir medicininę diagnozę, nurodydama, kad vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas gali neigiamai atsiliepti vaiko emocinei būklei, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Atsakovas A. J. Š. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties ir atsakovui 2018 m. liepos 15 d. neleido pasiimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina, kad ieškovė visomis teisinėmis ir ne teisinėmis priemonėmis siekia riboti atsakovo teisę bendrauti su vaiku. Nuo paskutinės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pateikimo iki šios dienos naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų ribojama atsakovo teisė matytis su sūnumi, neatsirado.Nors ir ieškovė nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neleido atsakovui 2018 m. liepos 15 d. pasiimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas visą savo atostogų laiką praleido prižiūrint savo sūnų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje. Skyriaus psichologai patvirtino, kad priešingai nei teigia ieškovė, vaikui rekomenduotina bendrauti su tėvu, tačiau bendravimas su vaiku kartu dalyvaujant ieškovei yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad, be kita ko, vaiko tėvas (atsakovas) savo atostogų metu turi teisę bendrauti nepertraukiamai vieną savaitę, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų datos. Atsakovas, vadovaudamasis šioje teismo nutartyje nurodyta tvarka, 2018 m. birželio 14 d. informavo ieškovę, kad bendraus su vaiku nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 22 d.Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. uždrausti atsakovui A. J. Š. paimti vaiką D. Š. 2018 m. liepos 15 d. iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos; 2. uždrausti atsakovui paimti vaiką D. Š. iš gydymo įstaigos, esant vaikui paskirtam gydymui; 3. leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. Š. jo gydymo metu, nepažeidžiant gydymo įstaigos nustatytos tvarkos; 4. leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku 2018 m. liepos 15 d. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Ieškovė prašymą grindė aplinkybe, kad nuo 2018 m. liepos 16 d. nepilnamečiui D. Š. yra paskirtas stacionarus gydymas Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis D. Š. buvo hospitalizuotas 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. išleistas namo (el.b.l. 30-36, t. 3).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovo bendravimo su vaiku 2018 m. liepos 15 d. ir vaiko gydymo Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje metu tvarka, darytina išvada, kad atskirojo skundo nagrinėjimas, esant iš esmės jau pasibaigusioms aplinkybėms, kurioms egzistuojant buvo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, neteko prasmės, nes faktiškai neliko apskundimo objekto, t. y. apeliantės paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, kadangi jis nesukeltų jokių procesinių pasekmių. Todėl vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutrauktinas.Atsakovas A. J. Š. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patirtas 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovo prašymas dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas, nes šis atsakovo prašymas turi būti išspręstas užbaigus bylą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties.

Teisėja Eglė Surgailienė