Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-711-896/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
e2-711-896/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00496-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno, Kauno
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovėms Compensa Vienna Insurance Group ADB, ADB „Gjensidige“
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-711-896/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,dalyvaujant ieškovui K. Š., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei N. L., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno tardymo izoliatoriaus, ir tretiesiems asmenims draudimo bendrovėms Compensa Vienna Insurance Group ADB ir ADB „Gjensidige“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. Š. patikslintu ieškiniu (2020 m. gruodžio 8 d. patikslintas ieškinys, DOK-31825) prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 56-118; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinę žalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. – 2019 m. birželio mėn. buvo Kauno tardymo izoliatoriuje. Jis serga cukriniu diabetu, vartoja insuliną. Būnant Kauno tardymo izoliatoriuje jam nebūdavo išduodamos diagnostinės glikemijos juostelės, todėl jis negalėjo sekti gliukozės koncentracijos kraujyje ir pagal tai dozuoti insulino. Netinkamai dozuojant insuliną buvo padaryta negrįžtama žala jo sveikatai ir liga progresavo iš II tipo cukrinio diabeto į I tipo cukrinį diabetą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 56-118 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo padaryta. Patirtą žalą ieškovas vertina 5000 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ieškinį palaiko. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje negaudavo diagnostinių glikemijos juostelių. Į sveikatos priežiūros punktą bet kuriuo paros metu negalėjo nueiti. Namiškiai diagnostinių glikemijos juostelių nupirkti neišgalėjo, nes jos brangios. Jis narkotinių medžiagų nevartoja jau 10 metų. Jo gretutinės ligos neprogresuoja (teismo posėdžio, vykusio 2021-12-14, garso įrašas, 10:14:45 - 11:03:16).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovė N. L. su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (teismo posėdžio, vykusio 2021-12-14, garso įrašas, 11:03:29 - 11:03:54).

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas R. S. su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (teismo posėdžio, vykusio 2021-12-14, garso įrašas, 11:04:15 - 11:19:56).

Trečiasis asmuo draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group ADB su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Iš ieškinio priedų nustatyta, kad K. Š. 2018 m. spalio 18 d. buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą. Tą pačią dieną jis buvo pristatytas į skubios pagalbos skyrių ir jam buvo suteikta medicininė pagalba. 2018 m. spalio 19 d. jis pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių, buvo atlikta pirminė gydytojo apžiūra, jis informavo, kad jam prieš 8 metus diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. Atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių jis su savimi turėjo gliukozės matavimo prietaisą ir pusę pakelio diagnostinių glikemijos juostelių. 2018 m. lapkričio 29 d. jam buvo atliktas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas. Šis tyrimas jam buvo atliktas taip pat ir 2019 m. sausio 24 d. bei 2019 m. sausio 25 d. K. Š. 2018 m. gruodžio 18 d. – gruodžio 28 d., 2019 m. vasario 21 d. – vasario 28 d. , 2019 m. gegužės 15 d. – gegužės 22 d. laikotarpiais buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. sausio 9 d. raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. birželio mėn. K. Š. į medicinos darbuotojus kreipėsi 33 kartus. Dalis kreipimųsi nesusiję su cukriniu diabetu. K. Š. serga cukriniu diabetu, ŽIV, hepatitu C, jam pašalinta tulžies pūslė. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 56-118 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo padaryta. Iš K. Š. 2016 m. kovo mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Nurodyta, kad pacientas serga ŽIV ir hepatitu C, gydomas antivirusiniais vaistais, kurių gydymo fone išsivystė neutropenija. Iš K. Š. 2017 m. vasario mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Iš K. Š. 2017 m. rugpjūčio mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Iš K. Š. 2018 m. vasario mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Iš K. Š. 2018 m. rugsėjo mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Nustatyta diabetinė polineuropatija. Serga AH, autoimuniniu tiroiditu, lėtiniu kepenų nepakankamumu, geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija. Iš K. Š. 2019 m. rugsėjo mėn. medicininio išrašo matyti, kad hospitalizuotas dėl svyruojančių glikemijų. Gydymo metu pakeista klinikinė diagnozė iš II tipo cukrinio diabeto į I tipo cukrinį diabetą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atžvilgiu, nutrauktina. Ieškinys atmestinas.

Dėl civilinės bylos atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos laisvės atėmimo vietų ligoninės, atžvilgiu, nutraukimo

Ieškovas K. Š. ieškinį (2020 m. gruodžio 8 d. patikslintas ieškinys, DOK-31825) pareiškė atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei bei Kauno tardymo izoliatoriui. Ieškovas ieškinį pateikė teigdamas, kad 2018 m. spalio 18 d. – 2019 m. birželio 19 d., t. y. laikotarpiu, kai jis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje, o atskirais laikotarpiais ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl tinkamo medicinos paslaugų nesuteikimo buvo padaryta žala jo sveikatai. 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad pretenzijų dėl sveikatos priežiūros jam būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neturi.

2021 m. gruodžio 20 d. gautas ieškovo ieškinio atsisakymas atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atžvilgiu ir prašymas šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovo atstovė advokatė Diana Višinskienė šį ieškovo pareiškimą teismo posėdžio metu palaikė, paaiškino, kad ieškovas žino ieškinio atsisakymo procesines pasekmes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, jo atstovės patvirtinimą dėl ieškovo valios ir paaiškinimą, kad ieškovas supranta ieškinio atsisakymo procesines pasekmes, priima ieškinio dalies dėl reikalavimo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atžvilgiu atsisakymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad jam sergant II tipo cukriniu diabetu, tuo laikotarpiu, kai jis buvo suimtas ir buvo Kauno tardymo izoliatoriuje, jam nebuvo išduodamos diagnostinės glikemijos juostelės, dėl ko jis negalėjo tinkamai sekti gliukozės kiekio kraujyje bei tinkamai dozuoti insulino, t. y. negavo reikiamo gydymo, ir tokio netinkamo gydymo pasekmė buvo II tipo diabeto progresavimas į I tipo diabetą. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardina kaip diagnostinių glikemijos juostelių neišdavimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2021-12-17 raštas dėl papildomų įrodymų pateikimo, DOK-29718, 2 priedas) matyti, kad Naujai atvykusio suimtojo ar nuteistojo sveikatos būklės patikrinimo tvarkoje, patvirtintoje Kauno tardymo izoliatoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1A-144, numatyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai patikrinant naujai atvykusio suimtojo sveikatos būklę. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. sausio 9 d. rašte nurodyta, kad K. Š. Kauno tardymo izoliatoriuje 2018 m. spalio 22 d., t. y. per tris dienas nuo jo patalpinimo į Kauno tardymo izoliatorių, atlikta pirminė gydytojo apžiūra, nustatyta, kad jis serga II tipo cukriniu diabetu. Ieškovas argumentų, kad Naujai atvykusio suimtojo ar nuteistojo sveikatos būklės patikrinimo tvarka buvo pažeista ir tuo jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, nepateikė. Taip pat neteigė, jog nebuvo supažindintas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Kauno tardymo izoliatoriuje tvarka.

Kauno tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1A-80, (2021-12-17 raštas dėl papildomų įrodymų pateikimo, DOK-29718, 3 priedas) 2.3 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinė sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama kasdien darbo valandomis Sveikatos priežiūros tarnybai paskirtose įstaigos patalpose. Taisyklių 2.4 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, turintys nusiskundimų fizine ir (ar) psichine sveikata, į priėmimą pas gydytoją registruojami iš anksto. Pacientai registruojami kasdien. Taisyklių 4.9 punkte numatyta, kad pacientas turi teisę skųstis. Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, pacientas raštu kreipiasi į Sveikatos priežiūros tarnybos vadovą.

Kauno tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistus tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-206, (2021-12-17 raštas dėl papildomų įrodymų pateikimo, DOK-29718, 3 priedas) 4 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinė sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistų darbo valandomis Sveikatos priežiūros tarnybai paskirtose įstaigos patalpose.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-244 Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvirtinimo (2021-12-17 raštas dėl papildomų įrodymų pateikimo, DOK-29718, 3 priedas) 3.10 p. numatyta, kad sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dirba pagal patvirtintą darbo grafiką. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 1-377 Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-244 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvirtinimo“ numatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė.

Liudytoja I. A., kuri yra Kauno tardymo izoliatoriaus šeimos gydytoja ir gydė K. Š., nurodė (teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 14 d., garso įrašas 11:22:41 - 12:08:12), kad Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojas izoliatoriuje dirba visą parą, todėl suimtieji gali bet kuriuo paros metu gauti medicininę pagalbą. K. Š. galėjo bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam būtų pamatuotas gliukozės kiekis kraujyje. Be to, nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo gliukozės kiekio matavimo aparatas, visuomet būdavo diagnostinių glikemijos juostelių. Tuo tarpu suimtieji atsiveždavo savų aparatų, skirtingų nei turimas Sveikatos priežiūros tarnyboje. Skirtingiems aparatams būdavo skirtingos diagnostinės glikemijos juostelės. Todėl jos netikdavo suimtųjų aparatams. Taigi, buvo tokia tvarka, kad suimtasis galėdavo bet kada Sveikatos priežiūros tarnyboje pasimatuoti gliukozės kiekį, tačiau jiems nebūdavo išduodamos diagnostinės glikemijos juostelės.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, jog K. Š. buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu turėjo galimybę bet kuriuo metu kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą (ar bent jau nuosekliai kasdien registruotis dėl patekimo pas sveikatos priežiūros specialistą) ir taip tinkamai sekti gliukozės kiekį kraujyje. Pažymėtina, kad pats ieškovas tokios tvarkos iš esmės neginčija, teismo posėdyje nurodydamas tik, kad tai buvo nepatogu, nes, pvz., naktį būtų reikėję kelti visus kartu kameroje gyvenančius suimtuosius, ir pan.

Teismas sprendžia, kad „nepatogumo“ kriterijus šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmus. Be to, kaip matyti iš Kauno tardymo izoliatoriaus vidinių tvarkų, K. Š., jei manė, kad jam nesuteikiamas tinkamas gydymas, turėjo teisę skųstis. Duomenų apie tai, kad jis būtų skundęsis, jo skundai nebuvo patenkinti, nėra. Darytina išvada, kad K. Š., jei blogai jautėsi, pats nepakankamai rūpinosi savo, kaip paciento, teisių įgyvendinimu.

Teismas konstatuoja, kad K. Š. buvo užtikrintas tinkamas medicinos paslaugų suteikimas, nebuvo pažeista LR Suėmimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, todėl darytina išvada, kad ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 6.246 straipsnis) neįrodė.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).

Teismas pažymi, kad viso proceso metu ieškovas įrodinėjo, jog būnant Kauno tardymo izoliatoriuje jam nebūdavo išduodamos diagnostinės glikemijos juostelės, todėl jis negalėjo sekti gliukozės koncentracijos kraujyje ir pagal tai dozuoti insulino. Netinkamai dozuojant insuliną buvo padaryta negrįžtama žala jo sveikatai ir liga progresavo iš II tipo cukrinio diabeto į I tipo cukrinį diabetą. Taigi, ieškovas žalą įrodinėjo kaip sveikatos pablogėjimą, pasireiškusį tuo, kad liga progresavo iš II tipo cukrinio diabeto į I tipo cukrinį diabetą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo kviesta liudytoja L. D.-Petrušienė (12:09:58 - 12:34:35) nurodė, kad ji yra gydytoja endokrinologė, kuri K. Š. gydė tiek jam esant laisvėje, tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ji paaiškino, kad II tipo cukrinis diabetas negali progresuoti į I tipo cukrinį diabetą. Tai skirtingi diabeto tipai. 2010 m., kai K. Š. buvo diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, diagnostika nebuvo pažengusi, todėl buvo suklysta dėl diagnozės. 2019 m. diagnozė tiesiog patikslinta. Tai ne ligos progresavimo, o diagnozės tikslumo rezultatas. Be to, ji nurodė, kad liga neprogresuoja, yra tik laikini sutrikimai, kurie didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip pacientas rūpinasi cukrinio diabeto kontrole. Gali pasireikšti hiperglikemijos ar hipoglikemijos, kurios yra laikinos ir tol kol sureguliuojamas gliukozės kiekis. Dėl hiperglikemijos ar hipoglikemijos gali pasireikšti koma. Liudytoja taip pat paaiškino, kad tokios ligos kaip kepenų cirozė taip pat neigiamai įtakoja paciento, sergančio cukriniu diabetu, būklę.

Tik baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl blogos savijautos, nerimo ir kitų nepatogumų, susijusių su jo būkle laikotarpiu, kai jis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo ligos progresavimo paneigtos jo paties pasirinktais įrodymais, t. y. paneigus jį gydančiai gydytojai.

Byloje esančiuose medicinos įrašuose nėra užfiksuota, kad ieškovas, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, skundėsi, jog dėl netinkamo gydymo jis patiria jo nurodytus nepatogumus. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. birželio mėn. ieškovas tris kartus buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau ligoninėje dėl cukrinio diabeto gydymo jis būdavo gydomas ir iki patekimo į Kauno tardymo izoliatorių, tiek po to, pvz., dar 2018 m. jis ligoninėje buvo gydomas vasario mėn. bei rugsėjo mėn. Taigi, ieškovui ir nebūnant Kauno tardymo izoliatoriuje, jo sveikatos būklė dėl blogai kontroliuojamo cukrinio diabeto pablogėdavo. Kartu pažymėtina, jog iš K. Š. asmens sveikatos istorijos, nurodytos Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte, matyti, kad per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. birželio mėn. jis keliasdešimt kartų kreipėsi į med. personalą dėl negalavimų, nesusijusių su cukriniu diabetu, tačiau tik tris kartus pageidavo pasitikrinti gliukozės lygį. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo elgesys, kai jis dėl vienų negalavimų nuolat skundžiasi, tačiau nesiskundžia dėl negalavimų, susijusių su cukriniu diabetu, rodo, kad jis tų negalavimų nepatiria.

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. atsisakė duoti kraujo gliukozės kiekiui kraujyje ištirti. Teismas sprendžia, kad ieškovo nepagrįstas atsisakymas atlikti tyrimą, kuriuo kaip padarytos žalos faktu jis ir remiasi, rodo, kad jis nepatogumų, susijusių su cukriniu diabetu, nepatiria, ar tie nepatogumai yra mažareikšmiai. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinama paciento pareiga rūpintis savo sveikata, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir darbuotojais. Teismas sprendžia, kad K. Š., atsisakydamas tyrimo, šios pareigos nevykdė.

Vertintina, kad ieškovo abstraktūs teiginiai, kuriais jis įvardija savo patirtą neturtinę žalą, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius padarytos žalos paciento sveikatai, nevertintinas priežastinio ryšio bei kaltės egzistavimas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl jo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 23,22 Eur pašto išlaidų, kurios iš atsakovo nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Civilinės bylos dalį dėl reikalavimo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atžvilgiu nutraukti.

Ieškinį atmesti.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Tomas Romeika