- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- 1-125-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42792-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- I. A.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Arturas Zablackas
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Nušalinimas baudžiamajame procese
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji I. A. vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - nukentėjusiosios A. V. sveikata, o būtent: ji, 2019 m. spalio 4 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 27, 101, 114 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama atbula bei artėdama prie važiuojamosios dalies, visais atvejais privalėdama duoti kelią pėsčiajam, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio šaligatviu ėjusiai pėsčiajai A. V., ją kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. V. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kairio žastikaulio išnirimo peties sąnaryje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji I. A. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu važiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atgaline pavara į pagrindinę gatvę, buvo sutelkusi dėmesį į važiuojamąją kelio dalį, todėl nepastebėjo šaligatviu link jos judančios pėsčiosios, ją kliudė automobilio priekiu. Iš pradžių pamaniusi, kad atsitrenkė į netoliese esantį apšvietimo stulpą, tačiau apsidairiusi pastebėjo, kad šalia jos automobilio ant šaligatvio sėdi pagyvenusio amžiaus moteris. Užgesinusi automobilio variklį, nuskubėjo prie nukentėjusiosios, klausė ar jai nieko neskauda, nukentėjusioji jai paaiškinusi, kad skauda petį. Tuomet ji paprašiusi pro šalį ėjusių vyriškių padėti nukentėjusiajai atsisėsti į jos automobilį, o ji tuo metu iškvietusi medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus. Ji būdama šalia nukentėjusiosios, kol atvyko greitoji pagalba, nuolat jos klausinėjo ar viskas gerai, keletą kartų atsiprašė už tokį savo elgesį. Atvykę pareigūnai patikrino jos blaivumą, greitoji išgabeno nukentėjusiąją į priėmimo skyrių. Nukentėjusiajai patirtą 1500 Eur žalą atlygino draudikas, nes ji buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Nukentėjusioji A. V., teismo posėdyje apklausta dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad ji prašo tolimesnį procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, draudimo kompanija jai atlyginusi 1500 Eur neturtinę žalą, nuo likusio 1000 Eur neturtinės žalos reikalavimo atsisako.
Kaltinamoji kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:
Nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 4 d. apie 15.20 val., ėjo šaligatviu šalia (duomenys neskelbtini)namo. Jautėsi saugiai, nes ėjo šaligatviu. Tuo metu pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve didelio eismo nebuvo. Staiga pajuto smūgį ir skausmą dešinėje kūno dalyje, kairio peties srityje. Prarado sąmonę, kiek laiko buvo be sąmonės, pasakyti negali. Atgavusi sąmonę, pamatė greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius, policijos pareigūnus, medicinos darbuotojus, susibūrusius žmones. Atkreipė dėmesį į jauno amžiaus moterį, kurios nepažinojo. Ji atrodė pasimetusi, besiblaškanti, kažką aiškino įvykio vietoje buvusiam policijos pareigūnui. Medicinos darbuotojai įkėlė ją į greitosios medicinos pagalbos automobilį, nugabeno į Alytaus ligoninę, kur buvo suteikta medicininė pagalba, skirtas gydymas. Šio įvykio metu patyrė abiejų kojų sužalojimus, kairio peties ir veido sužalojimus (1 t., b. l. 40-42, 54-55).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2019 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauta informacija, jog prie (duomenys neskelbtini), partrenkta moteris. Įvykio vietoje nustatyta, kad 15.20 val., prie (duomenys neskelbtini), I. A., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga, kliudė pėsčiųjų taku ėjusią A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po susidūrimo krito ir susižalojo. 2019 m. spalio 04 d. 20.50 val., Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrius informavo, kad A. V. nustatytas kairio peties išnirimas, čiurnos pėdos raiščių plyšimas. Vairuotoja ir plėsčioji blaivios (1 t., b. l. 9, 14).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vietoje fiksuota, kad automobilis stovi galine dalimi į gatvę, priekine - ant pėsčiųjų tako. Kelio ir šaligatvio danga šlapia, slydimo, stabdymo ir susidūrimo žymių nefiksuota (1 t., b. l. 15 - 24).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neapgadintas. Savininkė I. A., gim. (duomenys neskelbtini) Automobilis draustas „BTA Insurance Company“, draudimo sutartis galioja iki 2020-07-17 (1 t., b. l. 27-31, 119).
Specialisto išvada Nr. G 918/2019 (06) patvirtina, kad A. V. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kairio žastikaulio išnirimo peties sąnaryje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79 - 80).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji I. A., vairuodama automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 27, 101, 114 punktų reikalavimus, nustatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas; prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu; važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. A., siekdama atbuline eiga išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinę gatvę, važiuodama atbula bei artėdama prie važiuojamosios dalies, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio šaligatviu ėjusiai pėsčiajai A. V., ją kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamoji turėjo realią galimybę pastebėti ir praleisti pėsčiųjų taku ėjusiąją nukentėjusiąją, tačiau dėl didelio neatidumo to nepadarė, todėl kaltinamosios padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – A. V. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio atsirado padariniai t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, todėl I. A. padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad I. A. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamoji I. A. ir S. O. pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant kaltinamosios draugę S. O.. Kaltinamoji nurodė, kad šį nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, dėl tokio savo elgesio labai išgyvena, anksčiau niekada nebuvo nusikaltusi, nebuvo bausta už KET pažeidimus, atsiprašė nukentėjusiosios, buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudikas nukentėjusiajai A. V. atlygino 1500 Eur žalą. Penkiolika metų dirba toje pačioje bendrovėje, darbdavio charakterizuojama teigiamai, viena augina du vaikus. Mano, kad jos ilgametė draugė S. O. daro teigiamą įtaką jos teisingiems pasirinkimams, nes iš karto po įvykio įtikino ją kartoti KET taisyklių reikalavimus, taip tobulinant vairavimo įgūdžius.
Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja S. O. paaiškino, kad jos ir kaltinamosios ryšys yra stiprus, kaltinamoji visada svarbiais klausimais domisi jos nuomone, klauso patarimų. Iš karto po to, kai sužinojo apie eismo įvykį, įtikino kaltinamąją kartoti KET reikalavimų studijas, kadangi pati neturi vairuotojo pažymėjimo, nutarė kartu su kaltinamąja mokytis ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad kaltinamoji nekonfliktiška, pareiginga, turintis stiprų atsakomybės jausmą. Po padarytos nusikalstamos veikos su drauge daug kalbėjosi dėl neteisėto jos elgesio, mano, kad turi visas galimybes daryti išskirtinai teigiamą įtaką I. A..
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Kaip matyti iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį I. A. traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (1 t., b. l. 146). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad I. A. labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 149-150), psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašyta (1 t., b. l. 142), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 28). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, įtakota nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, I. A. siekį pasitaisyti ir ateityje nekartoti nusikalstamų veiksmų, rodo ir jos elgesys po nusikaltimo padarymo, nes kaltinamoji pati savarankiškai kartoja vairavimo kursą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti I. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).
BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos S. O. asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamosios draugė. Kaip matyti iš kaltinamosios bei S. O. parodymų, jos yra labai artimos, S. O. turi kaltinamajai didelę įtaką ir autoritetą. Ji neteista (2 t., b. l. 30), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 31), Namų savininkų bendrijos pirmininko išimtinai teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 32). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad S. O. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl I. A. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato dviejų metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnio 1 dalyje t. y. 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas įvertinęs kaltės formą, kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamosios asmenybę, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant jos dydį atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji turi finansinių įsipareigojimų, viena augina du vaikus.
Nukentėjusioji A. V., teismo posėdyje apklausta dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad ji prašo tolimesnį procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, draudimo kompanija jai atlyginusi 1500 Eur neturtinę žalą, nuo likusio 1000 Eur neturtinės žalos reikalavimo atsisako. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
I. A., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti ją pagal laidavimą S. O. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti I. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikaltimų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT 88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Procesą dėl A. V. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuteistajai išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.