- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-569-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01399-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl sprendimo civilinėje byloje įvykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su prašymu išdėstyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-225-419/2015 dalies, kuria iš jo ieškovo (suinteresuoto asmens V. S.) naudai priteista 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, vykdymą 517 mėnesių laikotarpiui, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 30,00 Eur.Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas įvertino pareiškėjo J. K. pateiktus rašytinius duomenis nusprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis pakankamai sunki, tačiau šeimos turtinę padėtį apibūdina tik iš dalies, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie šeimos turimas transporto priemones, kitą registruotiną turtą, vertybinius popierius. Nenurodė, ar sutuoktinė turi nekilnojamojo ir kito turto, taip pat ir apie visas jiems priklausančias banko sąskaitas ar dokumentų, kurie pagrįstų jam nustatytą neįgalumą. Teismas įvertinęs suinteresuoto asmens (nukentėjusiojo) V. S. padėtį, poreikius ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą nutarė, jog pareiškėjo prašoma išdėstymo tvarka visiškai nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir prieštarauja nukentėjusiojo V. S. interesams. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nutarė prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 15 500,00 Eur sumos mokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pareiškėją J. K. pirmą mėnesį sumokėti nukentėjusiajam V. S. 278,00 Eur, o likusius mėnesius – po 258,00 Eur, mokant nurodytas sumas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir pareiškėjo J. K. 2016-07-18 prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl sprendimų įvykdymo išdėstymo bei netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje nustatytas nuostatas. vykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių, o tokių teismas nenustatė. vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo vykdymo būtinumo.pareiškėjas būdamas jaunas, darbingas vyras net nesistengė niekur įsidarbinti, kas rodo tai, jog jis turi pakankami neoficialiai gaunamų pajamų, iš kurių gali pragyventi bei išlaikyti savo šeimą. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. J. K. ir jo šeima negauna jokių socialinių išmokų. teismas privalėjo ne formaliai nustatyti, jog pareiškėjo padėtis sunki, o aiškintis jo pajamų šaltinį bei kokio dydžio pajamos yra skiriamos kiekvienam šeimos nariui. teismas, neturėdamas pakankamai duomenų apie pareiškėjo finansinę būseną, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo finansinė būklė yra sunki, o taip pat net nevertino jo bei jos šeimos narių nekilnojamo turto.nurodo, jog jam padarytos žalos dydis yra daug didesnis nei buvo nustatyta teismo, jo poreikiai dėl amputuotos kojos yra išaugę.nurodo, kad pareiškėjas nuo įvykio vengė mokėti ieškovui įmokas (autoįvykis įvyko 2010-09-04), kas rodo, jog nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas geranoriškai mokės skolą. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju priėmus teismo sprendimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo (pareiškėjo) J. K. ir gavus atsakovo prašymą, buvo sprendžiamas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymo dalimis. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjas iš esmės grindė sunkia materialine padėtimi. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė 2015-12-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nukentėjusiam (suinteresuotam asmeniui) V. S. iš pareiškėjo J. K., priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, įvykdymą 60 mėnesių, įpareigojant pareiškėją pirmą mėnesį sumokėti nukentėjusiam 278 Eur, o likusius mėnesius – po 258 Eur dydžio sumas. Teismas šį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis pakankamai sunki, todėl jo prašymas išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis yra iš dalies pagrįstas. Tačiau išdėstant skolos mokėjimą po 30,00 Eur per mėnesį, kaip prašė pareiškėjas, būtų pažeisti suinteresuoto asmens teisėti interesai, kad teismo sprendimas butų įvykdytas kuo operatyviau ir ekonomiškiau, nes išdėsčius teismo sprendimo vykdymą pareiškėjo prašoma tvarka, jo įvykdymas truktų ilgiau kaip keturiasdešimt tris metus.Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. K. 2016-02-01 iki 2016-05-31 laikotarpiu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė 87,50 Eur per mėnesį, dirbo tik pas savo mamą T. K.. Pareiškėjo sutuoktinės O. K. draudžiamosios pajamos 2016-01-01 iki 2016-07-12 laikotarpiu sudarė 92,18 Eur sumą, ji vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, iš šios veiklos 2015 metais gautos pajamos sudarė 332,00 Eur (pajamų deklaracijos nuorašas). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenimis 2016-08-05 dienai pareiškėjas neturėjo registruoto nekilnojamo turto. Iš 2016-04-07 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pažymos Nr. S17(24.2.24)-675 matyti, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeima 2016-01-01 iki 2016-04-01 laikotarpiu gavo socialinę pašalpą. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie pinigines lėšas pareiškėjo bei jo sutuoktinės banko sąskaitose. Pareiškėjo J. K. sąskaitos likutis 2016-08-01 dienai sudarė 326,36 Eur, o sutuoktinės O. K. 521,28 Eur likutis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos nustatyta išvada, jog duomenys pagrindžia tai, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau padėtį atskleidžia tik iš dalies. Vis tik sutiktina, kad 15 500 Eur dydžio suma yra pakankamai didelė net ir dirbančiam, vidutinį darbo užmokestį gaunančiam asmeniui, o ypač dar turinčiam nepilnamečių vaikų. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokio sprendimo šiuo metu iškart įvykdyti negali, tačiau padaryta žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis aukščiau minėtais principais bei nusistovėjusia teismų praktika nusprendė, jog 258,00 Eur dydžio mėnesinė įmoka nukentėjusiajam yra pakankama ir nepažeidžia jo interesų, o taip pat ir įgyvendinama pareiškėjui. Apeliantas skunde teigia, kad tokio dydžio suma jam yra per maža, jog jo išlaidos yra didesnės, dėl neįgalumo jam reikalinga transporto priemonių nuoma bei atlygis vairuotojui, tačiau atskirajame skunde tai nurodo deklaratyviai, nenurodo konkrečiai, kiek kartų ir kokio konkretaus dydžio kelionės į ligoninę ar polikliniką išlaidas jis patiria ir nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali paneigti, jog pirmosios instancijos nustatyta 258,00 Eur dydžio mėnesinė įmoka yra nepakankama ir per maža apeliantui ir dėl to jis patirtų neapgrįstų nuostolių. Nustatyta 2015-12-02 sprendimo išdėstymo tvarka užtikrina abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.Apeliantas taip pat teigia, jog pareiškėjas nuo autoįvykio vengia atlyginti jam žalą ir tai rodo jo nesąžiningumo bei leidžia teigti, kad pareiškėjas nemokės teismo sprendimu skirtos sumos ir toliau. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga atlyginti žalą pareiškėjui atsirado įsiteisėjus 2015-12-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimui, o ne tik įvykus 2010-09-04 autoįvykiui. Pareiškėjas dėl 2015-12-02 teismo sprendimo išdėstymo kreipėsi 2016-07-18, t. y. pradėjus keliems mėnesiams po 2016-03-04 apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria 2015-12-02 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-03-04 nutarties priėmimo iki 2016-07-18 pareiškėjas rinko dokumentus, kuriuos vėliau pateikė kartu su prašymu dėl 2015-12-02 sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie veiksmai kaip tik vertintini kaip pareiškėjo siekis įvykdyti 2015-12-02 teismo sprendimą jam įmanomu būdu. Taigi, teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad pareiškėjas vengia ar vengs mokėti žalos atlyginimą ir priteistas teisinės pagalbos išlaidas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, pagrįstai nutarė išdėstyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu priteistą 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 60 mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį sumokant 278,00 Eur dydžio sumą, o toliau kas mėnesį mokant po 258,00 Eur, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.