Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir ieškovės L. K. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovė buvo priimta į darbą ūkvedės pareigoms užimti. Darbo pradžia nurodyta 2023 m. rugsėjo 18 d., o nustatoma darbo laiko norma – ne daugiau 20 val. per savaitę, darbas pagal darbo grafiką. Tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 18 d., ieškovė tokiomis pačiomis darbo sąlygomis buvo priimta dirbti ir į kitą įmonę – MB „(duomenys neskelbtini)”, ko pasekoje buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad abi įmonės tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. dukra. Abi įmonės yra faktiškai vienos šeimos įmonės, kuriose darbuotojų darbo poreikis paskirstomas pagal tuo metu tos įmonės darbo poreikius bei krūvius ir tą, priimant į darbą žinojo bei su tuo buvo supažindinta ieškovė L. K.. 2024 m. vasario 29 d. buvo surašyti abiejų Darbo sutarčių pakeitimai: Darbo sutarties pas atsakovę pakeitimas, kurio pagrindu nurodyta ieškovės darbo laiko norma – 1 val. per mėnesį, o darbo užmokestis – LRV nustatytas minimalus valandinis atlyginimas, šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2024 m. kovo 1 d.; ir Darbo sutarties kitoje įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)” pakeitimas, kurio pagrindu ieškovei nustatyta darbo laiko norma yra ne daugiau 40 val. per savaitę, o darbo užmokestis – 1000 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį. Nors ieškovė teigia, kad toks atsakovės darbo laiko pakeitimas nėra pasirašytas ieškovės, bei, kad apie tai ji buvo informuota atgaline data, tačiau pažymėtina, kad ieškovė ieškinio 2 punkte pati pripažino tą aplinkybę, kad dar 2024 m. kovo 1 d. ji buvo informuota apie jos darbo laiko pakeitimus atsakovės įmonėje, kaip ji neteisingai įvardina, kad „2024 m. kovo 1 d. ieškovė darbdavio žodžiu buvo informuota, kad darbo užmokestis jai bus mokamas iš vienos įmonės, t. y. iš MB „(duomenys neskelbtini)”, nes kaip paaiškino darbdavys, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo apyvartinių lėšų“. Be to, iš ieškovės prie ieškinio teikiamo jos susirašinėjimo su atsakovės įmonės direktoriumi, galima matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. per „WhatsApp“ programėlę atsakovė informavo ieškovę, apie tai, kad darbo santykiai su ieškove atsakovės įmonėje yra nutraukiami (ne 2024 m kovo 1 d., kaip teigia ieškovė), ji toliau lieka dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, su kuo ieškovė sutiko ir kas faktiškai ir teisiškai teisingai buvo įforminta kaip darbo sutarties nutraukimas. Tai, kad ieškovė nepasirašė 2024 m. vasario 29 d. atsakovės parengtame 2024 m. vasario 29 d. darbo sutarties Pakeitime Nr. 1, tai nereiškia, kad ji nežinojo apie tokį jos faktinį darbo laiko pasikeitimą atsakovės įmonėje ir, kad toks pakeitimas, ieškovei žinant ir jai faktiškai su tuo sutinkant, nebuvo atsakovės įgyvendintas pagal įmonės patvirtintus darbuotojų darbo grafikus (nors ieškovė pati ieškinyje pripažįsta, kad ji žinojo apie darbo santykių pasikeitimą atsakovės įmonėje, tik jį traktuoja taip, kaip jai atrodo palankiau). Taigi, ieškovė L. K. pas atsakovę 2024 m. kovo ir balandžio mėnesiais dirbo 1 val. per mėnesį, o įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)” – apie 40 val. per savaitę, t. y. pilnu etatu. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pateikiamų dokumentų, ieškovė pas atsakovę 2024 m. gegužės mėnesį faktiškai nedirbo nei vienos dienos. Pažymėtina tai, kad ieškovė su tuo sutiko, ką ji pati patvirtino pateiktame ieškinyje, o tai taip pat, kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto susirašinėjimo su atsakove per „WhatsApp“ programėlę, atsakovė tą pačią dieną sumokėjo ieškovei darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2024 m. gegužės 29 d. ieškovė L. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su prašymu atsakovei dėl vienašališko atleidimo, pažymos apie paskaičiuotus atostoginius pateikimo, antrojo darbo sutarties egzemplioriaus grąžinimo ir pažymos apie paskaičiuotą darbo užmokestį pateikimo. 2024 m. liepos 23 d. buvo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės prašymas buvo atmestas, kadangi ieškovė dalies reikalavimų atsisakė, o atsakovei įvykdžius ir likusį ieškovės reikalavimą, t. y. pateikus pažymą apie ieškovei paskaičiuotą darbo užmokestį, pasirašytą atsakingo asmens, šis reikalavimas taip pat buvo įvykdytas. Taigi, tarp šalių neliko ginčo. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė L. K. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus su ieškiniu dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateikto ieškinio ir kartu su juo pateiktų priedų, 2024 m. gegužės 29 d. ieškovė L. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vienašališko atleidimo, pažymos apie paskaičiuotus atostoginius pateikimo, antrojo darbo sutarties egzemplioriaus grąžinimo ir pažymos apie paskaičiuotą darbo užmokestį pateikimo. Taigi, ieškovė iš esmės iškėlė du reikalavimus: 1. dėl vienašališko atleidimo, ko pasekoje prašė ištirti, kaip galėjo darbdavys pakeisti darbo sąlygas jai nežinant ir išsiaiškinti, kaip galėjo vienašališkai atleisti; o taip pat prašė 2. įpareigoti atsakovę pateikti jos nurodytus dokumentus – pateikti paskaičiavimą už atostoginius, t. y. kiek atostogų dienų jai priklausė, grąžinti darbo sutarties II egzempliorių ir išduoti pažymą apie darbo užmokestį už paskutinius 6 mėn. 2024 m. liepos 23 d. Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad šį ginčą nagrinėjant 2024 m. liepos 9 d. posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė jai darbo sutarties kopiją, pažymą apie paskaičiuotus atostoginius bei atsakovei sumokėjus kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, reikalavimų šioje dalyje ji atsisakė, tačiau prašė pateikti tinkamai parengtą pažymą apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Tame pačiame posėdyje atsakovė nurodė, kad pateiks ieškovei pakoreguotą jos prašomą pažymą, ko pasekoje šioje dalyje atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimą, o kitoje dalyje ieškovei atsisakius reikalavimų, iškilęs ginčas buvo įvykdytas pilna apimtimi ir, to pasekoje, ieškovės prašymas buvo atmestas. Pažymėtina tai, kad ieškiniu ieškovė iš esmės yra pareiškusi tris naujus reikalavimus – „1. Pripažinti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarp L. K. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2024 m. kovo 1 d.; 2. Priteisti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” L. K. kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 253,59 eurus; 3. Priteisti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” L. K. netesybas už uždelstą atsiskaitymą, už kiekvieną uždelstą mėnesį skaičiuojant po 253,59 eurus nuo 2023 m. kovo 1 d., tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius“. Reikalavimai 2 ir 3 yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl nagrinėtini bendrai. Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo. Svarbu akcentuoti tai, kad kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją ieškovė pirmojo reikalavimo nereiškė, t. y. dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pasibaigusia 2024 m. kovo 1 d. Iš tiesų, toks ieškovės reikalavimas buvo pateiktas tik su 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškiniu, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams. Net jeigu laikyti, kad apie tai ieškovė sužinojo tik 2024 m. gegužės 2 d., kai ji buvo atleista iš darbo, ir skaičiuoti terminą nuo šios datos, tai su šiuo reikalavimu ieškovė kreipėsi į teismą praėjus beveik 4 mėnesiams. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė apie tai sužinojo tik 2024 m. gegužės 2 d. yra niekaip neįmanoma, kadangi 2024 m. kovo ir balandžio mėn. ji pas atsakovę dirbo 1 val. per mėnesį, todėl tokio pokyčio ji negalėjo „nepastebėti“ ir nežinoti. Ieškovė L. K. tokio reikalavimo Darbo ginčų komisijai nereiškė (pagal privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką), o su šiuo reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą jau suėjus ieškinio senačiai. Taigi, šis ieškovės reikalavimas atmestinas ir atsakovė prašys teismo taikyti ieškinio senatį. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad Darbo sutartis tarp šalių pasibaigė 2024 m. kovo 1 d. yra niekaip neįgyvendinamas, kadangi ieškovę su atsakove tuo laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai, t. y. tiek kovo mėn., tiek balandžio mėn. ieškovė dirbo pas atsakovę po 1 val. per mėnesį (kaip tai yra numatyta ir darbo sutartyje), ko pasekoje ji gavo už tai jai priklausantį darbo užmokestį. Visa tai matyti iš kartu su atsiliepimu pridedamų darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Be to, reikšdama tokį ieškinio reikalavimą, ieškovė nurodė, kad tokį jį suformulavo tik dėl vienintelio tikslo, t. y. dėl to, kad esą jai nebuvo išmokėta didesnė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau ieškovė nutyli kitą dalyką, t. y. tai, kad sumažėjus jos faktiniam darbo krūviui atsakovės įmonėje 2024 m. kovo ir balandžio mėnesiais, jis jai buvo padidintas kitoje įmonėje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji pradėjo dirbti po 40 val. per savaitę, tokiu atveju padidėjo ir jos darbo užmokestis šioje įmonėje. Taigi, atleidžiant ieškovę iš darbo 2024 m. gegužės 2 d., atsakovė kompensaciją už nepanaudotas atostogas skaičiavo laikydamasi įstatymų bei pagal juose reglamentuotą tvarką ir ieškovei kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo paskaičiuota pagal jos sukauptų nepanaudotų atostogų skaičių, kuris priklausė nuo jos dirbto darbo laiko, pritaikius apskaičiuotą koeficientą ir paskaičiavus vidutinio darbo užmokesčio dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo“ III skyriaus 5 dalimi (pažyma apie ieškovei paskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal skaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį pridedama). Tuo tarpu ieškovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis (nepanaudotų atostogų dienų skaičius) kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo didesniu darbo krūviu, padidėjo ir ieškovei jos prašymu 2024 m. gegužės 20 d. nutraukiant su ja darbo santykius padidėjo dvigubai. Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto banko sąskaitos išrašo ir dokumentų apie paskaičiuotą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal vidutinį darbo užmokestį, jai 2024 m. gegužės 20 d. ir birželio 5 d. buvo išmokėti 997,83 Eur ir 69,56 Eur, iš viso 1067,39 Eur, kaip galutinis atsiskaitymas su ja. Minėtoje įmonėje nepanaudotų atostogų dienų ieškovei paskaičiuota 13,44, koeficientas 1, nes dirbo pilnu etatu, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta 955,85 Eur. Jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, išeitų taip, kad ieškovė atsakovės sąskaita neteisėtai praturtėtų, t. y. gautų dvigubai didesnę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (skaičiuojant iš abiejų įmonių), nei ji faktiškai gavo darbo užmokesčio, pagal kurį yra apskaičiuojamas tokios kompensacijos dydis. Be to, kaip ieškovės ieškinyje nurodyta, 2024 m. gegužės 2 d. šalims susirašinėjant mobiliąja programėle „WhatsApp“, atsakovė ieškovę informavo, kad „Dabar visa alga bus per MB „(duomenys neskelbtini)“, tai reikės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tave atleisti“. Ieškovė pati pripažįsta, kad ji su tuo sutiko, atsakovei parašė sutikimą, išreikšdama jį žodžiu „Ok“ (kitaip tariant, „sutinku“). Šis susirašinėjimas bei kiti po to sekantys veiksmai, kaip antai atsakovės galutinis atsiskaitymas su ieškove tą pačią dieną išmokant jai darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas patvirtina tai, kad darbo teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė būtent 2024 m. gegužės 2 d. Taigi, šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas ir tuo atveju, jeigu teismas netaikytų ieškinio senaties, kuri, atsakovės nuomone, yra suėjusi, atsakovė prašys tokį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti kaip visiškai nepagrįstą, nes darbo teisiniai santykiai su atsakove nutrūko 2024 m. gegužės 2 dieną. Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų. Darbo ginčų komisijai teiktame prašyme ieškovė taip pat nereiškė reikalavimų dėl 253,59 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ir netesybų už uždelstą atsiskaitymą, o tik 2024 m. liepos 3 d. papildomu prašymu buvo prašoma įpareigoti atsakovę pagal DK 45 str. 3 d. atlyginti atsiradusią žalą ir pagal DK 147 str. 2 d. priskaičiuoti netesybas. Be to, atsižvelgiant į terminą, matyti, kad ir dėl šių reikalavimų taikytina ieškinio senatis, dėl ko ieškovės ir šie ieškinio reikalavimai turi būti atmesti pritaikius ieškinio senatį. Negana to, aplinkybė, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, akivaizdi ir iš su kita įmone MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės sudarytos darbo sutarties bei darbo sutarties pakeitimo, kuriuo, kaip nurodyta aukščiau, nuo 2024 m. kovo 1 d. jos darbo laiko norma kitoje įmonėje buvo pakeista iš ne daugiau kaip 20 val. per savaitę, į ne daugiau kaip 40 val. per savaitę, o darbo užmokestis – nuo 500 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį, į 1000 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį. Vadinasi, atsakovei susidūrus su sunkumais ir ieškovės atliekamai darbo funkcijai tapus pertekline, atsakovė tinkamai pasirūpino ieškovės teisėmis ir susitarė bei suderino, kad kitoje įmonėje ieškovė dirbs iš viso 40 val. per savaitę bei darbo užmokestis jai sudarys 1000 Eur atskaičius mokesčius, kas buvo tuo metu, kai ji dirbo per dvi įmones, t. y. atsakovė darbuotojo darbo sąlygų nepablogino, o atvirkščiai - pagerino. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą su atliktais pavedimais iš įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinančiais tinkamą darbo sutarties vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeitus darbo sutartį įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovę įdarbinus pilnu etatu šioje įmonėje su analogišku darbo užmokesčiu, kurį ji gaudavo dirbdama per dvi įmones, atitinkamai ieškovės teisė į atostogas (teisė gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas jos atleidimo iš darbo atveju), ir į jų dydį nepasikeitė, o liko ta pati, kaip buvo iki šiol. Vienintelis pokytis yra įmonė, kurioje ieškovė dirbo ir kurioje ji turėjo teisę į kasmetines atostogas (kompensaciją už nepanaudotas atostogas) bei visas su tuo susijusias išmokas bei garantijas. Taigi, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 253,59 Eur, tačiau tenkinus tokį ieškovės reikalavimą susiklostytų situacija, kuomet ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Ieškinyje ieškovė deklaruoja, kad jos atžvilgiu „nebuvo išnagrinėtas kilęs ginčas dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ją atleidžiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kaip pati ieškovė L. K. nurodė bei kartu su ieškiniu pateikė savo banko sąskaitos išrašą, 2024 m. gegužės 2 d. (darbo santykių pasibaigimo dieną) atsakovė jai pervedė atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 48,82 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, iš to matyti, kad atsakovė su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaitė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokiam ieškinio reikalavimo tenkinimui. Kaip teigia ieškovė „Ieškovės vertinimu, atsakovas turėjo nutraukti su ja darbo sutartį 2024 m. kovo 1 d., taip kaip ir buvo susitarę žodžiu, nes nuo šios datos ieškovė buvo papildomai puse etato įdarbinta kitoje dukterinėje įmonėje MB “ (duomenys neskelbtini)”, o kompensacija už nepanaudotas atostogas jai turėjo būti skaičiuojama imant paskutinių trijų mėnesių (2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio ir vasario) darbo užmokesčio vidurkį. Pažymėtina tai, kad jokio susitarimo apie darbo teisinių santykių pasibaigimą 2024 m. kovo 1 d. tarp šalių nebuvo, kaip tai neteisingai nurodo ieškovė. Visi rašytiniai duomenys iš tiesų patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. ieškovė pas atsakovę dirbo po 1 val. per mėn., o tuo pačiu įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. kovo 1 d. jos darbo laiko norma ir darbo užmokestis buvo pakeisti, ko pasekoje ji sulygo dirbti ne daugiau kaip 40 val. per savaitę, o jai šioje įmonėje buvo mokamas darbo užmokestis 1000 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė nepagrįstai siekia prisiteisti didesnio dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas iš atsakovės, nepaisydama to, kad teisę į kasmetines atostogas ji turi įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji 2024 m. kovo ir balandžio mėn. dirbo pilnu etatu, t. y. du kartus didesniu krūviu, taigi ir jai priklausančių kasmetinių atostogų dydis (priklausančių atostogų dienų skaičius) šioje įmonėje ieškovei padidėjo. Atsakovė pažymi, kad ieškovei išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas yra paskaičiuota visiškai teisingai ir ieškovei sumokėta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką - paskutinę darbo teisinių santykių dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti netesybas (dėl uždelsto atsiskaitymo) yra išvestinis iš reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri ieškovei buvo sumokėta, tai šis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo taikyti ieškinio senatį visiems ieškovės L. K. pareikštiems reikalavimams ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti; tokiu atveju, jeigu teismas netaikytų ieškinio senaties, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atmesti ieškovės L. K. ieškinį, kaip visiškai nepagrįstą.

Atsiliepimas

5. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įdarbinimo metu buvo paaiškinta, kad „safari“ sezonas yra iki rudens, nes nėra pajamų žiemą, o nuo pavasario viską grąžins, darbo valandas, vėl prasidės darbas „safari“. Vieną ką žino tiksliai, tai ji gavo visus pinigus ką buvo sutarę, o dėl parašo – tai žmogus supyko ir bando tai paversti konfliktine situacija. Pinigai yra išmokėti, o situacija su įmonėm yra tokia jų vidinė situacija. Apie tai buvo pasakyta iš pat pradžių įdarbinant, pavasarį tiesiog to nepriminė. Viskas buvo sutarta. Taip buvo sutarta, buhalterija tvarko tuos dalykus, bet žmogui buvo sumokėti visi pinigai. Ar darbuotoja buvo supažindinta su dokumentais negali pasakyti. Darbuotoja pasirašytinai su tuo dokumentu (darbo sutarties pakeitimas) supažindinta nebuvo. Darbo grafikai būdavo padedami kasoje. Jei tiesiai šviesiai – realiai UAB (duomenys neskelbtini)“ darbų nebuvo, o darbo užmokestis buvo mokamas. Darbas visada buvo vienas ir tas pats, ką sako ieškovė apie sniego ir dulkių valymą, tai tokio darbo nebuvo, ji visą laiko dirbo su gyvūnais. Esmė tokia, kad ji žinojo puikiai, kad jos darbas prie gyvūnų ir prie „safario“, ir tik dabar ji pamačius dokumentus suprato, kad gali prisikabinti, ir dabar tą daro. Bet kur problema, nesupranta. Jo sąžinė rami, kad viskas yra sumokėta. Jai nebuvo skirtumo iš kokios įmonės, jai tik reikėjo gauti 1000 eurų į rankas. Išeitinės kompensavosi per kitą įmonę, per MB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo padaryta taip, kaip buvo susitarta. Iš pat pradžių buvo susitarimas, kad darbuotoja gaus sutartą algą arba iš vienos, arba iš kitos įmonės. Ar ji negavo sutartos algos? Jei ji žinojo kada dirbti 4 valandas, tai žinojo ir kada dirbti 1 valandą per mėnesį. Jai niekas niekada nepasikeitė, jos darbas visada buvo tas pats. Ji visada dirbo ūkvede „safari“ parke ir jokio darbo nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji atostogas užsidirbo, bet ji niekur neišėjo ir jos darbas nesikeitė, ji gavo viską per MB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovė advokatė Žavinta Paunksnytė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.