- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2-3232-902/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02231-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- R. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydamas pripažinti neteisėtą darbo sutarties vienašališką nutraukimą darbdavio iniciatyva, priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. vasario 1 d. buvo priimtas dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju-stažuotoju, nuo 2013 m. vasario 12 d. paskirtas dirbti apsaugos darbuotoju. Darbdavys, t. y. tiesioginis viršininkas M. V. papildomai yra nurodęs, kad išeiginėmis dienomis, esant svarbiam reikalui, galima iš darbo vietos išeiti anksčiau laiko, taip pat galima į darbą ateiti keletą valandų vėliau. Su tiesioginiu viršininku buvo sudarytas papildomas susitarimas, remiantis LR DK 34 straipsniu. Sekmadieniais, kai saugomame objekte nevyksta jokie transporto judėjimai, tiesioginis viršininkas užgarantavo, kad galima keletą valandų nebūti, tokia lengvata yra taikoma todėl, kad atlyginimas yra tik minimumas. M. V. yra skambinęs ir prašęs leidimo neatvykti nurodytomis valandomis, viršininkas visuomet leisdavo. Tai būdavo žodiniai susitarimai. Dirbant poste (duomenys neskelbtini) pamaininį darbą, nėra galimybės pasinaudoti tualetu, nes jo nėra. Darbdavys akivaizdžiai pažeidžia DK reikalavimus, nes jis privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Būtent dėl nežmoniškų sąlygų darbdavio atstovas apsaugos darbuotojams ir leidžia išeiginėmis dienomis vėluoti ar anksčiau laiko baigti darbą. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. nunešė dokumentus darbo ginčų komisijai dėl darbo sąlygų, dėl papeikimo panaikinimo, tačiau sužinojo, kad yra atleistas nuo 2017 m. vasario 13 dienos. Tiesioginis viršininkas M. V. vasario 10 dieną, penktadienį, paskambino ir pasakė, kad yra paskirtas papeikimas. 2017 m. vasario 13 dieną D. M. atvežė dokumentus ir liepė pasirašyti, nieko neaiškino ir nekomentavo, todėl ieškovas nepasirašė. Darbdavys susidorojo, kadangi ieškovas iškėlė klausimą dėl tualeto buvimo darbo vietoje. Tiesioginis viršininkas žodžiu leisdavo savaitgaliais nebūti darbe, leisdavo ir „nematydavo“ tol, kol ieškovas nepradėjo kelti klausimo dėl tualeto. Nurodo, kad nebuvo darbe trumpą laiką keletą minučių. Taip pat nurodo, kad darbdavys pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, nes 13 dieną dirbo, o atsiskaityta buvo tik 25 dieną.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė patenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2016 m. spalio 16 dieną nebuvo darbe, nes vyko į tetos mišias, vadovas buvo informuotas, ir ieškovas neginčija to fakto, kad nebuvo darbo vietoje; 2016 m. spalio 23 d. į darbą vėlavo ir iš darbo išėjo vėliau, vadovas buvo informuotas, ieškovas neginčija to fakto, kad nebuvo darbo vietoje; 2016 m. lapkričio 5 d. namie trūko vandentiekis, todėl turėjo palikti darbo vietą, apie tai informavo vadovą, neginčija to fakto, kad nebuvo darbo vietoje. Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 19 d. yra gavęs papeikimą dėl nebuvimo darbo vietoje, tada jam sutriko sveikata, sukilo spaudimas. Su tiesioginiu vadovu niekada nekonfliktavo, informuodavo dėl nebuvo darbe, vadovas visada jį išleisdavo. Nurodė, kad pasiaiškinimus rašė, dokumentus pildė taip, kaip nurodydavo jo tiesioginis vadovas. Paaiškino, kad kuomet reikėdavo trumpam palikti darbo vietą, susitardavo su netoliese dirbančiu kolega dėl budėjimo posto prižiūrėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinyje dėstomi faktai bei teiginiai yra nepagrįsti bei išgalvoti, siekiant nesąžiningu elgesiu laimėti civilinę bylą pagal neteisėtą ieškinį. Ieškovas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo dienos trukmė 6 darbo dienos, 40 valandų savaitės darbo trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbas pagal grafiką, kaip nustatyta įmonės darbo tvarkos taisyklėse. Ieškovas darbo sutartimi įsipareigojo laikytis įmonėje galiojančių taisyklių, tvarkų, nuostatų, reglamentuojančių tvarką darbe ir pareigų vykdymą. Prieš priimant ieškovą į darbą, jis pildė anketą, kurioje nurodė, kad yra patikimas ir atsakingas žmogus, jo gerosios savybės yra uolumas ir pareigingumas. Darbo tvarkos taisyklėse 7 punkte numatytas darbo pareigos pažeidimas – savavališkas pasišalinimas iš darbo vietos, nepriklausomai nuo nebuvimo darbo vietoje trukmės. Ieškovas darbinosi į saugos tarnybą, kurios verslas yra klientų asmens ir turto sauga- veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Ieškovas buvo priimtas dirbti atsižvelgiant į Vyriausiojo policijos komisariato išduotą apsaugos darbuotojo pažymėjimą. 2014 m. spalio 8 d. ieškovo tiesioginiam vadovui M. V. atliekant objekto, kuriame dirbo ieškovas, patikrinimą, ieškovas nebuvo rastas savo darbo vietoje, užfiksuotas darbo grafiko, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas, nesilaikymas. Už šį drausmės pažeidimą ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teikdamas pasiaiškinimą, ieškovas tuomet savo kaltę pripažino ir nurodė, kad daugiau tokių įvykių nepasikartos. Šios drausminės nuobaudos ieškovas neginčijo ir neskundė. 2016 m. lapkričio 5 d. saugos poskyrio vadovui atliekant patikrinimą objekte, kuriame ieškovas dirbo, peržiūrint vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad ieškovas 2016 m. spalio 16 d. savavališkai paliko darbo vietą keliomis valandomis anksčiau nustatyto laiko pagal grafiką; 2016 m. spalio 23 d. atvyko kelias valandas pavėlavęs ir darbo vietą savavališkai paliko nepasibaigus nustatytam darbo laikui; 2016 m. lapkričio 5 d. savavališkai darbo vietą buvo palikęs nuo 12:09 val., iki 13.27 val., nors tuo metu turėjo būti darbo vietoje. Nustačius šiuos darbo pareigų pažeidimus, ieškovui 2016-11-07 buvo pateiktas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti iki 2016-11-21 12:00 val., nurodant pateisinamas pažeidimo priežastis ir aplinkybes, tačiau ieškovas nuo 2016-11-09 susirgo ir buvo nedarbingas iki 2017-01-24 dienos. Darbuotojui uždarius nedarbingumą, jam 2017-01-24 buvo pakartotinai pateiktas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo iki 2017-02-08 10:00 val. Ieškovas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame dalies pažeidimų nepripažino, o dėl kitų pažeidimų jokių pateisinamų priežasčių, lengvinančių ar šalinančių jo atsakomybę, nenurodė. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, buvo nuspręsta taikyti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, drausminė nuobauda buvo įforminta 2017-02-10. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, savo ranka padarė įrašus „susipažinau ir supratau“, bei pasirašė 2017-02-13. Be to, ieškovui buvo pateiktas darbo sutarties egzempliorius darbo sutarties nutraukimui pasirašyti. Ieškovas atsisakė pasirašyti šį dokumentą, todėl buvo sudaryta komisija iš saugos poskyrio vadovo D. M., apsaugos darbuotojų A. M. bei S. Š., kurie atsisakymo faktą patvirtino savo parašais 2017-02-13 akte. Nors ieškovas nurodo, kad jo tiesioginis vadovas jam papildomai neva buvo nurodęs, kad šis gali iš darbo vietos išeiti anksčiau laiko arba į darbą ateiti keletą valandų vėliau ir, pasak ieškovo, jis dėl to su darbdaviu sudarė papildomą susitarimą, tai patvirtinančių įrodymų nėra. Atsakovės veikla yra licencijuota, susijusi su ypatingai svarbių vertybių (asmenų gyvybės, sveikatos bei turto) apsauga, o apsaugos darbuotojų nebuvimas darbe gali sukelti itin neigiamas pasekmes ir riziką saugomoms vertybėms, bei sugriauti ne tik vieno kliento, bet ir kitų klientų pasitikėjimą. Ieškovas nurodo, kad neva galimybė nebūti darbe kaip lengvata taikoma dėl to, kad atlyginimas už darbą yra minimalus. Atsakovė nurodo, kad darbo užmokestis yra šalių sulygtas, darbo sutartimis šalys susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, šios sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir abiem šalims buvo priimtinos. Ieškovas nurodo, kad tariamai jis nežinojo apie taikytą drausminę atsakomybę bei atleidimą iš darbo nuo 2017-02-13 dienos, tačiau šiuos jo teiginius paneigia paties pasirašytas atleidimo įsakymas, aktas apie atsisakymą pasirašyti darbo sutarties nutraukimą. Pats ieškovas neneigia, kad jis kelioms valandoms išeidavo iš darbo, nes jam tariamai buvo duotas tiesioginio vadovo leidimas. Su tokiais ieškovo argumentais nesutinkama, nes ieškovas darbo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus dirbti apsaugos darbuotoju; ne pirmą kartą netinkamai ir neatsakingai vykdė savo darbo pareigas, nors darbdavys jam buvo suteikęs galimybę pasitaisyti; jam tinkamai ir pagrįstai pritaikyta drausminė nuobauda; padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas; darbuotojas su drausmine nuobauda buvo supažindintas tinkamai, su juo tinkamai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad įmonėje yra reglamentuota tvarka, kai darbuotojui reikia trumpam palikti darbo vietą, tačiau ieškovas niekada nesinaudojo šia tvarka.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. Š. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apie 8 metus, dirba ekipaže, tikrina objektus, tikrina darbuotojų tvarką ir blaivumą. Pamena, kad buvo savaitgalis, objekte (duomenys neskelbtini) kolegos (ieškovo) nebuvo darbo vietoje, vartai buvo uždaryti, nebuvo automobilio. Apie tai pranešė vadovui M. V., patikrinimą atliko su vadovu. Tai buvo vienas atvejis, kada nustatė nebuvimą darbe. Nėra girdėjęs apie išleidimus iš darbo. Jeigu darbuotojui reikia palikti darbo vietą, jis pavaduoja darbuotoją, objektas bet kokiu atveju būna su apsauga.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju apie 5-6 metus. Paaiškino, kad R. S. nebuvo atėjęs pas jį dėl išleidimo iš darbo. Jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini), tarp saugos darbuotojų postų yra atstumas apie 50-100 metrų. Tai visai kitas postas, kita teritorija. Nežino, kad kas nors kada būtų išėjęs iš darbo be vadovo žinios, nežino, ar taip galima susitarti. Jeigu galiotų tokie susitarimai, niekas nedirbtų.
Liudytojas M. V. nurodė, kad yra saugos poskyrio vadovas Panevėžyje. Pamena, kad gavo skambutį, jog poste nėra apsaugos darbuotojo. Apie pasišalinimą R. S. neinformavo. Nurodė, kad iškvietė kitą darbuotoją, R. S. nušalino nuo darbo. Ieškovas su darbo grafikais buvo supažindintas, už tokį pažeidimą baustas 2014 metais. Žodinių susitarimų tarp jų niekada nebuvo, tarp jokių darbuotojų žodinių susitarimų nėra. Paaiškinimus ieškovas parašė pats. Darbuotojams nuobaudas skiria personalo departamento vadovė. Paaiškino, kad jis atlieka kontrolę – video peržiūrą, kontrolę atlieka ir greitojo reagavimo darbuotojai. Taip pat paaiškino, kad darbuotojams yra užtikrinta galimybė naudotis tualetu, tualetas būna objekte.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas R. S. nuo 2013 m. vasario 2 d. priimtas dirbi IĮ (duomenys neskelbtini) (dabar – UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju – stažuotoju, o nuo 2013 m. vasario 12 d. – apsaugos darbuotoju.
2016 m. lapkričio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė R. S. reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimo – 2016 m. lapkričio 5 d. atliekant objekto (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą ir peržiūrint vaizdo įrašus nustatyta, kad darbuotojas R. S. 2016 m. spalio 16 d. paliko darbo vietą apie 16.06 val., nors pagal darbo grafiką turėjo dirbti objekte iki 19.00 val.; 2016 m. spalio 23 d. į darbą atvyko 9.49 val., ir paliko darbo vietą apie 18.43 val., nors pagal darbo grafiką turėjo objekte dirbti nuo 7.00 val., iki 19.00 val.; 2016 m. lapkričio 5 d. paliko darbo vietą laikotarpyje nuo 12.09 val. iki 13.27 val., nors pagal darbo grafiką turėjo objekte dirbti nuo 7.00 val., iki 19.00 val. Ieškovui nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas, todėl reikalavimas pasiaiškinti jam įteiktas pakartotinai. Ieškovas 2017 m. vasario 9 d. pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padarytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. 2017 m. vasario mėn. 10 d. Įsakymu Nr. DDN-170210/1 R. S. skirta drausminė nuobauda už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – atleidimas iš darbo nuo 2017 m. vasario 13 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Pažymėtina, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234 straipsnyje įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).
Minėtame įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodoma, kad R. S. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, nepriklausomai nuo nebuvimo darbo vietoje trukmės ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigomis, pareigine instrukcija, darbo tvarkos taisyklėmis (saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) vidaus dokumentų registracijos žurnalas). Darbo tvarkos taisyklių 14 punkto 7 dalis nustato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra savavališkas pasišalinimas iš darbo vietos, nepriklausomai nuo nebuvimo darbo vietoje trukmės. Apsaugos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nustatyta, kad saugos darbuotojui draudžiama vėluoti į darbą ar anksčiau laiko palikti postą; savavališkai palikti postą, arba palikti postą jeigu neatvyko jį keičiantis saugos darbuotojas.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovas nurodo, kad neginčija nebuvimo nustatytu laiku darbo vietoje, tačiau nurodo, kad jo tiesioginis vadovas visada buvo informuotas apie nebuvimą darbo vietoje, pats yra davęs leidimą savaitgaliais nesilaikyti nustatyto darbo grafiko, kadangi darbuotojams mokamas mažas atlyginimas. Visi liudytojais apklausti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nurodė, kad tokie susitarimai darbe negalimi, tarp darbuotojų nebūna susitarimų prižiūrėti vienas kito saugomus postus. Teisme liudytoju apklaustas ieškovo tiesioginis vadovas M. V., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) saugos poskyrio vadovu Panevėžyje, nurodė, kad žodinių susitarimų tarp jų niekada nebuvo, tarp jo ir darbuotojų žodinių susitarimų nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) darbo tvarko taisyklių 5.2 punktas reglamentuoja atsiprašymo iš darbo tvarką, kuomet pildoma forma „Atsiprašymas iš darbo“ iš anksto informavus tiesioginį vadovą, o 5.3 punktas reglamentuoja vėlavimą, jeigu dėl neišvengiamų aplinkybių darbuotojas gali būti priverstas vėluoti, informuojant savo tiesioginį vadovą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas tinkamai raštu informavo tiesioginį vadovą dėl darbo grafiko nesilaikymo. Be to, ieškovo nurodomas žodinis susitarimas su tiesioginiu vadovu dėl darbo grafiko nesilaikymo, pažeistų pačią saugos darbuotojo pareigybę – saugoti.
Teismas išsamiai ištyręs bylos medžiagą daro išvadą, kad ieškovas, palikdamas darbo vietą, tinkamai neinformavęs savo tiesioginio vadovo, pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobūdį (objektų, turto ir asmenų apsaugą), reikalauja itin didelės atsakomybės ir pareigingumo. Aptarti neteisėti ieškovo veiksmai tinkamai atsakovės kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punkto prasme. 2014 m. spalio 17 d. ieškovui jau buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasišalinimą iš darbo vietos, nepriklausomai nuo nebuvimo darbo vietoje trukmės. Todėl egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos ieškovo drausminei atsakomybei skirti. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Ieškovas su atleidimu iš darbo buvo supažindintas tinkamai, 2017 m. vasario 13 d. pasirašė 2017 m. vasario mėn. 10 d. Įsakymą Nr. DDN-170210/1 dėl drausminės nuobaudos R. S. skyrimo, 2017-02-13 AB „SEB“ bankas išrašas patvirtina, kad su ieškovu 2017 m. vasario 13 d. buvo atsikaityta.
Atmetamas ir ieškovo teiginys, kad darbdavys akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus, nes jis privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, o nėra galimybės pasinaudoti tualetu. 2017 m. vasario 20 d. ieškovo prašymo pagrindu, 2017 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) poste buvo atliktas Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas, nustatyta, kad sudarytos tinkamos sąlygos fiziologinėms reikmėms patenkinti, tualetai yra saugomo objekto patalpose, bei biotualetas, darbuotojai, esant poreikiui, turi galimybę užrakinti ir trumpam palikti postą.
Įvertinus rašytinius byloje esančius įrodymus, ieškovo parodymus, atsakovės atstovo paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, teismas nusprendžia ieškinį atmesti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi ieškinys yra atmestas, 1000 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur pagal 2017-04-12 sąskaitą, 300 Eur pagal 2017-05-02 sąskaitą, 300 Eur pagal 2017-05-16 sąskaitą) priteistinos iš ieškovo. Teismo vertinimu, 1000 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas nėra per didelė, yra protingo dydžio, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovas advokato padėjėjas rengė atsiliepimą į ieškinį, plačiai disponavo savo procesine teise teismui teikti įrodymus, tiesiogiai dalyvavo teismo posėdžiuose, į teismo posėdžių trukmę, į teisinių paslaugų kompleksiškumą, kokybiškumą, į darbo laiko sąnaudas, kurios tikėtina buvo nemažos dėl papildomų įrodymų teikimo gausos, į bylos sudėtingumą, į ginčo sumos dydį, į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota jo (atsakovės atstovo, advokato padėjėjo) darbo vieta, iš Klaipėdos į Panevėžį, į šalies tinkamą elgesį proceso metu. Nesutiktina su ieškovu ir jo atstovu, jog atsakovė negalėjo naudotis mokamomis teisininko, advokato padėjėjo paslaugomis, nes tokią teisę atsakovei laiduoja įstatymas (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 centų) išlaidas už teisinę pagalbą (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,10 Eur (keturių eurų 10 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.