Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno teritorinės muitinės ape­lia­cinį skun­dą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas A. R. paskirtos nuobaudos vykdymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. R. 2012 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-626-633/2012 už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 208 straipsnio 1 dalyje (teisės aktas galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nubaustas 1250 litų (362,03 Eur), bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 28 d. Pareiškėjas A. R. baudos per ATPK 313 straipsnio 1 dalyje buvusį nustatytą 40 dienų terminą nesumokėjo, todėl administracinio teisės pažeidimo tyrimą atlikusi ir protokolą surašiusi institucija Kauno teritorinė muitinė (toliau – Ins­ti­tucija) teismo nutarimą skirti baudą priverstiniam vykdymui perdavė antstolio D. J. kontorai.2018 m. gegužės 31 d. A. R. pateikė 2012 m. gegužės 3 d. teismo nutarimu paskirtos nuo­baudos vykdymą organizuojančiai ir kontroliuojančiai institucijai prašymą nutraukti šio nuta­ri­mo vykdymą suėjus senačiai. 2018 m. birželio 7 d. institucija prašymo nagrinėjimą perdavė teis­mui. Nors teismui perduotas spręsti nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nu­trau­kimo klausimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 671 straipsnyje (taikant kartu su 565 straipsniu) apibrėžtas ir teismo kompetencijai spręsti priskirtas procesines situacijas, tačiau, suteikdamas prioritetą proceso operatyvumo ir eko­no­miš­kumo principams, teismas institucijos prašymu klausimą išsprendė iš esmės. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-626-633/2012 skirti administracinę nuobaudą 1250 litų baudą A. R., vykdymą suėjus senačiai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. R. būtų slėpęsis, vengęs ar kitaip truk­dęs sėkmingai įvykdyti teismo nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą, tai yra, kad nutarimo vykdymo senaties eiga jam būtų sustojusi ar nutrūkusi, šiuo atveju ji netgi keliskart viršija 2 metų trukmę, todėl nutarimo vykdymas pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutrauktas.Apeliaciniame skunde Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti Marijam­polės apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarimą ir atmesti pareiškėjo A. R. prašymą nutraukti nutarimo vykdymą suėjus senačiai. Skunde nurodo, jog priimant nutarimą teismas neišsireikalavo vykdo­mo­sios bylos, nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju suėjo senatis ir tai yra pagrindas nutraukti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje skirti administracinę nuobaudą, vykdymą. Antstolis D. J. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo tenkinti Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą. A. R. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno teritorinės muitinės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno teritorinės muitinės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai iš­nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsi­tikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje su­rinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, ati­tinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas tyrimą administracinėje byloje, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos bylos išnagrinėjimui svarbios ap­linkybės. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nu­sižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso ste­bėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar pa­neigiančių faktines aplinkybes, kurios buvo svarbios teisingo sprendimo priėmimui, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios ins­tan­cijos teismo nutarimas yra netei­sė­tas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui nėra žinomos jokios priežastys, dėl kurių A. R. paskirta bauda nebuvo sumokėta, teismas neišsireikalavo jokių duomenų iš išieškojimą vyk­dančio antstolio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, ar A. R. neven­gė sumokėti jam paskirto baudos, ar nebuvo pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo sena­ties eiga buvo sustojusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius aukščiau išvardintas aplinkybes yra galimybė spręsti klausimą dėl vykdymo proceso administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukimo dėl senaties termino suėjimo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Ka­dan­gi apylinkės teismas netyrė įro­dymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti baudos nemo­kėjimo aplinkybių, todėl jas visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atim­ta ga­limybė šį spren­di­mą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines tei­ses ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kartu įver­tinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai su­da­rytų prielaidas as­meniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės ins­tan­cijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą na­grinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau dėl apeliacinio skundo ar­gu­mentų nepasisako. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o A. R. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.