Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2522-1070/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams M. P. ir E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovė E. P. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apelianto teikiami įrodymai jau yra nagrinėjamoje byloje, todėl juos prijungti pakartotinai nėra pagrindo.

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai iš atsakovų buvo iš dalies priteista skola už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų 4 199,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 199,44 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 634,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003);

22. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Remiantis byloje pateiktu NTR išrašu, atsakovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras / naudingas plotas yra 196,82 kv. m. (ieškinio priedas Nr. 1, 2021 m. kovo 15 d. prašymo priedas). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo NTR išrašu, 2, 8 ir 40 sprendimo punktuose ir konstatavo šią faktinę aplinkybę. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 straipsnis), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad byloje nėra tikslių duomenų apie bendrą ir naudingą buto plotus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė įmokas atsakovams skaičiavo ne nuo NTR išraše nurodyto bendro / naudingo ploto (196,82 kv. m.), o nuo mažesnio buto ploto (181 kv. m.), tačiau toks skaičiavimas atsakovų teisių nepažeidžia.

23. 2021 m. kovo 12 d. ieškovės atstovė pateikė į bylą namų valdybos techninės apskaitos kortelę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios kortelės nėra aišku, ar joje nurodyti viso gyvenamojo namo, ar tik vieno jo korpuso ir kurio korpuso duomenys, nes namas turi keturis korpusus (atsakovai gyvena korpuse B). Be to, šioje kortelėje yra užfiksuoti 1999 m. kovo 24 d. kadastriniai plotų duomenys, kurie per 23 metus galimai yra pasikeitę, todėl šiuo įrodymu byloje nėra pagrindo vadovautis. Ieškovė pagal VĮ Registrų centro pateiktus NTR butų išrašus (esančius byloje) yra nustačiusi, jog bendra visų korpusų patalpų, administruojamų bendrijos, plotų suma yra 23 710,96 kv. m., o korpuso A – 1 294,65 kv. m. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovas nesutinka su aukščiau nurodytais plotais, jis turėjo pareigą pateikti įrodymus, kokie plotai, jo nuomone, yra teisingi ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi tokių įrodymų atsakovas byloje nepateikė, jo prieštaravimus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

24. Apeliantas nurodo, kad administravimo išlaidos, kurias sudarė bendrijos pirmininko atlyginimas, elektriko atlyginimas, valytojų atlyginimas, turėjo kintamąjį pobūdį, tačiau mokėtinas atsakovams tarifas išlikdavo nepakitęs, pavyzdžiui, už 2020 metus bendra atlyginimų dalis už sausio mėnesį sudarė 470,51 Eur, atsakovams mokėtina suma už administravimo išlaidas – 12,85 Eur. Tuo tarpu vasario mėnesį bendroji mokėtina atlyginimų suma buvo 523 Eur, tačiau atsakovams mokėtina suma nekito ir išliko tokia pati – 12,85 Eur. Dėl administravimo išlaidų teismas rėmėsi išimtinai tik vienu įrodymu – ieškovės buhalterine pažyma. Tačiau darbo sutarčių į bylą nėra pateikta. Atsakovų pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės pažyma patvirtina, kad ieškovės pirmininkas neturi reikiamų teisėtų dokumentų, pagrindžiančių ginčo laikotarpiui išrinktus (perrinktus) įgaliotinius, jų atlyginimo nustatymą, pirmininko atlyginimo dydžio nustatymą, bendrijos narių įgaliojimus sudaryti sutartis su kitais darbuotojais – žolės prižiūrėtojais ir pan.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, jog administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų. Mokėjimo prievolės bendraturčiams gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo.

26. 2003 m. bendrijos įstatų 33 punkte nurodyta, kad įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos valdybos pirmininkas arba sutarties pagrindu namams bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė. Pagal 2003 m. įstatų 34 punktą, įmokos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra ir jos administravimu, įskaitant profilaktinį remontą, patalpų ir kiemo teritorijos valymą, želdinių priežiūrą, apskaičiuojamos pagal šių darbų aprašą ir atitinkamą kalkuliaciją, kurią sudaro bendrijos valdybos pirmininkas ir tvirtina bendrijos namų įgaliotinių ir valdybos narių susirinkimas, arba rinkos vertę, kurią nustatoma bendrijos namų įgaliotinių ir valdybos narių susirinkimo pavedimu, perkant šias paslaugas konkurso būdu (2014 m. Įstatų 76 punktas).

27. Ieškovė, įrodinėdama byloje administravimo išlaidų dydį, pateikė buhalterinę pažymą dėl darbuotojų atlyginimų skaičiavimo, tačiau duomenys šioje pažymoje turi būti pagrįsti bendrijoje priimtais nutarimais ar sprendimais, kurių ieškovė byloje nepateikė. Ieškovė nepateikė įrodymų kokiu pagrindu bendrijoje pradėjo dirbti elektrikas, santechnikas, valytoja ir kiti darbuotojai, kas jiems nustatė būtent tokio dydžio atlyginimus. Ieškovė byloje nepaaiškino atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų prieštaringų duomenų, t. y. kaip apskaičiuojamos administravimo įmokos, jei kintant bendrai bendrijos darbuotojams mokamų atlyginimų sumai (pvz., 2020 m. sausio ir vasario mėn.), atsakovams paskaičiuota įmoka nekinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 014,87 Eur administravimo išlaidų neįrodytas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia, ieškinio reikalavimą toje dalyje atmeta.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl statinio kaupiamųjų lėšų privaloma norma buvo priimta tik 2015 metais. Iki to laikotarpio duomenų, pagal kokius tarifus yra skaičiuojamos privalomos kaupiamųjų lėšų įmokos nėra. Bendrijos įgaliotų asmenų ar bendrijos narių sprendimų dėl kaupiamųjų lėšų tarifų priimta nebuvo ir į bylą duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka iki įsigaliojant Vyriausybės nutarimui buvo priimti tokio pobūdžio sprendimai taip pat nėra. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

29. Iki 2015 metų butų ir kitų patalpų savininkų pareiga kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus buvo įtvirtinta nuo 2001 metų galiojusio CK 4.82 straipsnio 4 dalyje ir 5 dalyje (nuo 2013 m sausio 1 d. galiojusi redakcija): butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ši pareiga taip pat buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d. ) 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Taigi, darytina išvada, kad iki 2015 metų pareiga reguliariai kaupti lėšas, skirtinas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, buvo nustatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir nesant atskiro gyventojų susirinkimo spendimo dėl taikytinų tarifų, skaičiuojant kaupiamųjų lėšų įmoką, šios lėšos turėjo būti renkamos (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų pažymų ir buhalterinės įmonės atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad atsakovų butui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. skaičiuojant kaupiamųjų lėšų įmoką, buvo taikomas 0,06 Lt/0,017 Eur/kv. m. tarifas. Nuo 2015 m. balandžio 22 d. įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ kuris nustatė, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m., – 0,05 Eur/kv. m./mėn.; daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv. m. ir daugiau, – 0,03 Eur/kv. m./mėn. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 metų atsakovams buvo skaičiuojamas mažesnis nei minėtame nutarime nustatytas tarifas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors bendrijoje ir nebuvo išlaikyta kaupiamųjų lėšų įmokos tarifo nustatymo procedūra, tačiau įvertinus tai, kad įstatymas numatė pareigą rinkti tokio pobūdžio įmokas ir tai, kad atsakovams buvo skaičiuojama mažesnė įmoka, nei 2015 metais nustatyta Vyriausybės nutarime, toks tarifas atsakovo teisių nepažeidė.

31. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės nesąžiningumo. Ieškovė, negaudama apmokėjimo iš atsakovų pagal teikiamas kas mėnesines sąskaitas į teismą kreipėsi tik po septynių metų, t. y. tyčia augino skolą, nors žinojo dėl kokių priežasčių ši skola yra susidariusi. Nuolatiniai atsakovų prašymai ir įpareigojimai nurodyti kaip ir kokiu būdu paskaičiuojami mokesčiai ieškovės buvo ignoruojami ir tai rodo akivaizdų jos piktnaudžiavimą.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019). Byloje pateikti mokėjimų pranešimai ir 2020 gegužės 26 d. pretenzija, siųsti atsakovui, patvirtina, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovai turimą prievolę ieškovės atžvilgiu įvykdys geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį ieškovė su ieškiniu galėjo kreiptis, prašydama apginti savo pažeistas teises, nebuvo praleistas, aplinkybė, kad ji savo teisę į gynybą įgyvendino tik praėjus septyniems metams, pati savaime neįrodo ieškovės nesąžiningumo, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Apelianto nuomone, dėl išlaidų susijusių su šilumos ūkio priežiūra, teismas padarė išvadas ignoruodamas ieškovės dubliko priede pateiktame 2011 m. kovo 1 d. dokumente pavadinimu „Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis Nr. 11-03-01/02“ su priedais (priedas 2013-03-05-144921) įtvirtintas faktines aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad šia sutartimi buvo nustatyta, jog dėl atsakovų buto techninio ypatumo, nuo 2011 metų nėra taikomas mokestis už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens ruošimo priežiūrą. Ieškovė šia sutartimi patvirtino, kad visi klausimai, susiję su minėta veikla (renovavimas, remontas ir t. t.) atsakovams nėra taikytini.

34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų sudėtinė dalis yra bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis numato, kad pastato bendro naudojimo objektas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Atsakovai negali būti atleisti nuo pareigos mokėti už suteiktas bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas. Už šias paslaugas atsakovams išlieka pareiga mokėti ir atsijungus nuo šildymo sistemos, nes išlieka bendros inžinerinės komunikacijos. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.3.2. papunktis nustato, kad daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitų patalpų savininkai, pageidaujantys atjungti pastato sekcijos (bloko), buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti pastato sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad šildymo sistemos priežiūrą vykdė ieškovė, samdydama uždarąją akcinę bendrovę „Santermita“, todėl atsakovai privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Vartotojo pareiga yra mokėti jam tenkančią dalį už pastato sistemų priežiūrą. Ji išlieka nepriklausomai, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė skolą už šilumos sistemų priežiūrą.

35. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – iš atsakovų priteistą skolą sumažinant iki 3 184,57 Eur ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Kiti skundo argumentai, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmojoje instancijoje turėjo 1 209,17 Eur, atsakovas – 895,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus 74,86 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 905,18 Eur, atsakovui iš ieškovės – 225,05 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 423,50 Eur, atsakovas įrodymų apie savo patirtas išlaidas nepateikė. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (24,17 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 321,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 1 001,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: iš atsakovo M. P. – 500,64 Eur, iš atsakovės E. P. – 500,63 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.131 straipsnis).

39. Iš atsakovų valstybei taip pat priteisiama po 36 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys). Iš atsakovų valstybės naudai taip pat priteisiama po 5,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priteisti solidariai iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 184,57 Eur (trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 57 ct) skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 184,57 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,64 Eur (penkis šimtus eurų 64 ct), iš atsakovės E. P. – 500,63 Eur (penkis šimtus eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 41,31 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.