Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) prašymą suinteresuotiems asmenims D. K., skolininkės sutuoktiniui – V. K., antstoliui Tomui Ubartui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas (išieškotojas) teismui pateikė prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, o būtent – nustatyti, kad skolininkei D. K. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. K. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), atlikdamas vykdomuosius veiksmus, nustatė, jog skolininkės D. K. sutuoktinis V. K. dirba (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė skolininkei pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininkė ir jos sutuoktinis nurodyta teise nepasinaudojo, todėl pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

2. Byloje nustatyta, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. K. išieškotojui VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkė tokio susitarimo nepateikė. Antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinis V. K. dirba (duomenys neskelbtini).

3. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

4. Šioje byloje dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja (duomenys neskelbtini). Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį, yra skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos iš darbinės veiklos.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. ir V. K. sudarė santuoką. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą ar bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimą teisme, gyvenimą skyrium (separaciją). Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų apie aplinkybes, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys – sutuoktiniai Dalia ir V. K. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai).

6. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

7. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

8. Konstatuotina, kad sutuoktinių D. K. ir V. K. bendro turto dalys yra lygios ir skolininkės D. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio V. K. gaunamų pajamų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė D. K. nedirba ir negauna pajamų bei neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, iš kurių galima būtų išieškoti skolą, į CK 3.88 straipsnio nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo, pareiškėjo prašymas tenkintinas, pripažįstant, kad ½ dalis skolininkės D. K. sutuoktinio V. K. gaunamų pajamų priklauso skolininkei D. K..

9. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei D. K. geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jo dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos (jo gaunamo darbo užmokesčio), iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.