Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1629-394/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-14
Bylos Nr.: I-1629-394/2016
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: N. G.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

1.16.4Tarnybinės nuobaudos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1629-394/2016Teisminio proceso numeris 3-64-3-00384-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.4; 3.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui N. G.,dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 86-TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui N. G.“.

Pareiškėjas skunde (2–4 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK) viršininko 2016 m. sausio 15 d. įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui N. G.“ Nr. 86-TE-15 (toliau – įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate teismo nutarimo neperdavimo priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais“ Nr. 86-IS-77 (toliau – tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skiriama dėl pažeistų reikalavimų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkte, ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, Etikos kodekso 4.10 punkte ir pareigybės aprašymo 7.4 punkte. Teigia, kad įsakymas priimtas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, nenustačius konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties ir netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes. Mano, kad ginčijamas atsakovo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkto nuostatas, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Tai reiškia, kad Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta: „apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą galima teigti, kad specialistas N. G. žinodamas, kad jam pavesto <...> nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui perdavimas antstoliams turėjo būti įvykdytas nuo 2015-08-13 iki 2015-08-26 (jo atostogų metu), savo veiksmais (veikimu ir neveikimu), t. y. žodžiu perdavė <...> nutarimą Nr. A2.6.-333-672/2015 tolimesniam vykdymui tam neįgaliotam pareigūnui, t. y. <...> E. Č., ir iki jam suteiktų papildomų poilsio dienų ir atostogų, t. y. iki 2015-07-29, neužtikrino gauto pavedimo tęstinumo tam, kad <...> nutarimas Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui būtų perduotas antstoliams, dėl tos priežasties <...> nutarimas Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui perduotas antstoliams pavėluotai, praleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje <...> numatytam trijų mėnesių terminui <...>. N. G., pasireiškiant neatsargumu <...> padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, ATPK 308 straipsnio 1 dalies <...>, Etikos kodekso 4.10 punkto ir pareigybės aprašymo 7.4 punkto reikalavimus.“ Pareiškėjas teigia, jog paminėtų teisės normų reikalavimų nepažeidė ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Kaip supranta, atsakovas nurodytų teisės aktų pažeidimą motyvuoja tuo, kad pareiškėjas iki atostogų privalėjo užtikrinti gauto pavedimo tęstinumą, kad nutarimas priverstiniam vykdymui būtų perduotas antstoliams. Su tuo kategoriškai nesutinka. Kaip teisingai konstatuota tarnybinio patikrinimo išvadoje, nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui perdavimas antstoliams turėjo būti įvykdytas jo atostogų metu. Tačiau priešingai, nei nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, gauto pavedimo tęstinumą pareiškėjas užtikrino tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais, t. y., nutarimą Nr. A2.6.-333-672/2015 iki savo atostogų pradžios pareiškėjas perdavė vykdymui E. Č., kuri de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, tarp kurių ir prašymų antstoliams pateikimas dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi mano, kad nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 iki atostogų perdavimas pareigūnui, šiuo atveju pareigūnei E. Č., de facto vykdžiusiai nutarimų pateikimą antstoliams dėl priverstinio jų vykdymo administracinių teisės pažeidimų bylose, yra gauto pavedimo tęstinumo užtikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad „N. G. negalėjo perduoti <...> nutarimą Nr. A2.6. -333-672/2015 vykdymui ir tam neįgaliotam pareigūnui <...>, t. y. E. Č., nes E. Č. užima Akmenės r. PK VPS PB pareigas ir tuo metu neatliko Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijų <...>.“ Šie tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, šie teiginiai prieštarauja toje pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms ir liudytojų parodymams: 1. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (2 lapas 2 pastraipa) nurodyta: „Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK 2015-09-07 raštu Nr. 86-S-44440 (raštą parengė E. Č., Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS patrulių būrio patrulė), Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimas (bylos Nr. A2.6.-333-672/2015) išsiųstas priverstiniam vykdymui Lietuvos antstolių rūmams.“ Taigi, akivaizdu, kad dar iki 2015 m. lapkričio 10 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 86-TE-426 priėmimo E. Č. de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas. 2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamas E. Č. 2015 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame E. Č. nurodo (3 lapas 1 pastraipa): „Dėl to, pirmas dienas po atostogų skubiai suruošė raštus dėl teismų nutarimų vykdymų. <...> Dėl kokių priežasčių tarp skubiai suruoštų raštų nebuvo 2015-05-26 priimto nutarimo, taip pat negali atsakyti. <...> Taip pat atkreipia dėmesį, kad VPS KPG postinio pareigybės funkcijas vykdo teisiškai to neįtvirtinus jokiu sprendimu.“ Taigi, akivaizdu, kad tiek iki nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui gavimo, tiek po to, kai buvo praleistas terminas jam įvykdyti, E. Č. de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas. 3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamas liudytojos V. K. 2015 m. lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame V. K. nurodo (4 lapas 6 pastraipa): „Nors jos pareigybių aprašyme nurodyta, jog, nesant PB vado ji vykdo jo funkcijas, tačiau patrulė E. Č. nėra jai faktiškai pavaldi, kadangi jau pusmetį realiai vykdo ne patrulio, o KPG postinio funkcijas <...>.“ Taigi, faktinė aplinkybė, kad E. Č. de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, žinoma ne tik pareiškėjui, pačiai E. Č., bet ir kitiems pareigūnams. 4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta (6 lapas 4 pastraipa): „<...> E. Č., pasibaigus jos atostogų laikui <...>, iki 2015-08-26 <...> turėjo galimybę perduoti antstoliams Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimą Nr. A2.6.-333-672/2015 <...> priverstiniam vykdymui, tačiau to nepadarė.“ Taigi, net tarnybinio patikrinimo išvadoje sutinkama, kad E. Č. galėjo atlikti Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, nes de facto šias funkcijas ir vykdė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, manytina, kad tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, jog pareiškėjas negalėjo perduoti nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 neįgaliotam pareigūnui, t. y. E. Č., nes E. Č. užima Akmenės r. PK VPS PB pareigas ir tuo metu neatliko Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijų, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Faktą, kad E. Č. dar gerokai iki 2015 m. lapkričio 10 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 86-TE-426 priėmimo de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, patvirtintų ir atsakovo žinioje esanti dokumentacija, t. y., Lietuvos antstolių rūmams rašyti raštai, kuriuos de facto rengė E. Č., taip vykdydama VPS KPG postinės funkciją – prašymų antstoliams pateikimas dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose. Manytina, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 86-TE-426 priėmimas po to, kai pareiškėjas ir E. Č. 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovui pateikė tarnybinius pranešimus ir nurodė objektyviai egzistuojančias aplinkybes, nepaneigia fakto, kad E. Č. atliko Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas. 2015 m. lapkričio 10 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-426 tik formaliai įtvirtino tai, kas vyko de facto. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas neužtikrino gauto pavedimo tęstinumo. Pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių pagrindų manyti, kad E. Č., vykdydama Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas ir teikdama prašymus antstoliams dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose, pareiškėjo atostogų metu netyčia nepateiks nutarimo Nr. A2.6V333-672/2015. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, konstatuoti pažeidimai, prieštaraujantys faktiniams duomenims, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Dėl to priimtas įsakymas ir paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (18–19 b. l.) bei jo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime, jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Telšių aps. VPK viršininko 2016-01-15 įsakymu Nr. 86-TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui N. G.“ pareiškėjui N. G. tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta teisėtai bei pagrįstai dėl šių priežasčių: Telšių aps. VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į 2015-12-18 Telšių aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-77 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate teismo nutarimo neperdavimo priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais“ (toliau – Išvada). Statuto 33 straipsnio 10 dalis numato, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Kokią tarnybinę nuobaudą, numatytą Statuto 33 straipsnio 2 dalyje, paskirti, yra vadovo, skyrusio pareigūną į pareigas (šiuo atveju Telšių aps. VPK viršininko), diskrecijos teisė. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu Nr. 1V-720 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ pakeitimo“ (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarka), nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų. Telšių aps. VPK viršininkui 2015-12-18 patvirtinus Išvadą, Tvarkos 29 punkto pagrindu, kitą darbo dieną, t. y., 2015-12-21, raštu Nr. 86-S-63384 (tarnybinio patikrinimo medžiagos 55 lapas) buvo kreiptasi į N. A. vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo N. G. skirti tarnybinę nuobaudą. N. G. yra N. A. vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Nei per Tvarkos 29 punkte numatytą 14 dienų terminą, nei vėliau atsakymas iš N. A. vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos negautas, todėl Telšių aps. VPK viršininko 2016-01-15 įsakymu Nr. 86-TE-15 N. G. paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas N. G., tuometinis Telšių aps. VPK Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Akmenės r. PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) kelių policijos grupės (toliau – KPG) specialistas (iki 2016-01-01 N. G. užėmė tokias pareigas), žinodamas, kad jam pavesto Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui perdavimas antstoliams turėjo būti įvykdytas nuo 2015-08-13 iki 2015-08-26 (jo atostogų metu), savo veiksmais (veikimu ir neveikimu), t. y. žodžiu, perdavė Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimą Nr. A2.6.-333-672/2015 tolimesniam vykdymui tam neįgaliotam pareigūnui, t. y. Akmenės r. PK VPS PB patrulei E. Č., ir iki jam suteiktų papildomų poilsio dienų ir atostogų, t. y. iki 2015-07-29, neužtikrino gauto pavedimo tęstinumo tam, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimas Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui būtų laiku perduotas antstoliams, dėl tos priežasties Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimas Nr. A2.6.-333-672/2015 priverstiniam vykdymui perduotas antstoliams pavėluotai, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2015-06-30) numatytą trijų mėnesių terminą ir užkirstas kelias išieškoti O. M. paskirtą 289 Eur baudą valstybės naudai. N. G., pasireiškiant neatsargumui, t. y. N. G. nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, tačiau privalėjo ir turėjo numatyti, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, ATPK 308 straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-06-30), Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), 4.10 punkto ir Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS KPG specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Telšių aps. VPK viršininko 2012-03-26 įsakymu Nr. 86-V-118) 7.4 punkto reikalavimus. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūno N. G. veiksmuose (veikimas ir neveikimas) yra tarnybinio nusižengimo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo N. G. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 86-TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui N. G.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialistu – statutiniu valstybės tarnautoju (Statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą (66 b. l.).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2015-04-03 iki 2016-01-01, t. y., redakcija, galiojusi pareiškėjo veikos, dėl kurios jam skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo ir pabaigos metu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra ne kartą akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju, sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas, redakcija, galiojusi 2013-08-28 iki 2016-01-01). Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Aprašo 20 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Duomenų pateikimas Aprašo 20 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.

Aprašo 21 punkte nurodyta, kad pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti įstaigos, kurioje dirba, vadovui (tikrintojui) rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Aprašo 22 punkte nurodyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Aprašo 23 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Aprašo 24 punktas numato, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: (24.1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jos patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui; (24.2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Aprašo 29 punktas numato, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (Aprašo 32 punktas). Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas V. S. 2015-09-25 surašė Telšių apskr. VPK viršininkui tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-19565 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (21 b. l.), kuriame, be kita ko, nurodė, jog tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant išsiaiškinti nesavalaikio vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priežastis. Pareiškėjas bei Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus patrulių būrio patrulė E. Č. Telšių apskr. VPK viršininkui 2015-09-28 pateikė paaiškinimus dėl praleisto 3 mėn. nutarimo vykdymo termino administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-333-672/2015 (32–33 b. l.). Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK VPS KPG vyresn. specialisto L. B. 2015-10-12 nutarimu Nr. 86-AR1-1846 Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos nutarimo vykdymo terminą, vadovaujantis ATPK 309 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2015-07-01), nutrauktas administracinės nuobaudos vykdymas, pasibaigus numatytam terminui (50 b. l.). Telšių apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės vyresn. tyrėjas M. T. 2015-10-22 tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR2-21424 „Dėl Akmenės rajono policijos komisariate teismo nutarimo neperdavimo priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais“, be kita ko, pasiūlė tarnybinio patikrinimo Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS KPG specialisto N. G. ir Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS PB patrulės E. Č. atžvilgiu nepradėti; Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui, atliekančiam Akmenės r. PK viršininko funkcijas, R. K. inicijuoti sprendimo, kad būtų E. Č. pavesta atlikti Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, vykdymą <...> , 2015-10-22 Telšių apskr. VPK viršininkas rezoliucija pavedė asmeniui, kuris surašė minėtą tarnybinį pranešimą, atlikti tarnybinį patikrinimą (34–37 b. l.). 2015-11-09 pareiškėjui ir Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus patrulių būrio patrulei E. Č. surašyti nustatytos formos ir turinio pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-37, Nr. 86-PR1-38 (51–52 b. l.), su kuriais atitinkamai pareiškėjas ir E. Č. susipažino 2015-11-09. Telšių apskr. VPK viršininko 2015-11-10 įsakymu Nr. 86-TE-126 pavesta jaunesniajai policininkei E. Č., Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus patrulių būrio patrulei, be kita ko, nuo 2015-11-10 iki 2015-12-31 atlikti Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus kelių policijos grupės postinio funkcijas <...> (62 b. l.). Pareiškėjas N. G. ir E. Č. tikrintojui 2015-11-12 pateikė paaiškinimus dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo (53, 60 b. l.). 2015-11-20 Telšių apskr. VPK viršininko rezoliucija pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas 30 dienų (63 b. l.). Telšių apskr. VPK Vidaus tyrimų grupei 2015-11-23 pateikti Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK Viešosios policijos grupės vyr. specialisto L. B. ir Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus patrulių būrio specialistės V. K. tarnybiniai pranešimai dėl teismo nutarimo vykdymo (64–65 b. l.). 2015-12-18 Vidaus tyrimų grupei pateikta pareiškėjo tarnybinė charakteristika (66 b. l.). 2015-12-18 parengta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate teismo nutarimo neperdavimo priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais 2015-12-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-77 ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių apskr. VPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas (67–74 b. l.), konstatuojant aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą (77 b. l.). Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015-12-21 raštu Nr. 86-S-63394 kreipėsi į N. A. vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (75 b. l.), N. A. vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atsakymo byloje nėra. 2016-01-15 priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Telšių apskr. VPK 2015-12-18 tarnybinio patikrinimo išvadą (80 b. l.).

Vertinant išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į Aprašo 29 punkto nuostatas („jeigu per nustatytą laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą“), darytina išvada, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas iš esmės laikantis Taisyklėse numatytos tvarkos ir terminų.

Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. gruodžio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-77 dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate teismo nutarimo neperdavimo priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais (5–12 b. l.), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2015-06-30), Etikos kodekso 4.10 punkto reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7.4 punkte įtvirtintas pareigas.

Pareiškėjas skundu teigia, jog ginčijamas įsakymas priimtas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, nenustačius konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties ir netinkamai, neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes, būtent tas, kad „gauto pavedimo tęstinumą jis užtikrino tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais - t. y., nutarimą Nr. A2.6.-333-672/2015 iki savo atostogų pradžios perdavė vykdymui E. Č., kuri de facto vykdė Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas, tame tarpe ir prašymų antstoliams pateikimą dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose <...>, todėl neturėjo jokių objektyvių pagrindų manyti, kad E. Č., vykdydama Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas ir teikdama prašymus antstoliams dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose, pareiškėjo atostogų metu netyčia nepateiks nutarimo Nr. A2.6V333-672/2015“.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. gruodžio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-77 (67–74 b. l.) matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog jis, žinodamas, kad jam pavesto (Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS viršininko V. S. 2015-07-09 rezoliucija „N. G. organizuoti vykdymą“, 56 b. l.) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimo Nr. A2.6.-333-672/2015 perdavimas antstoliams turėjo būti įvykdytas nuo 2015-08-13 iki 2015-08-26 (pareiškėjo atostogų metu), savo veiksmais (veikimu ir neveikimu), t. y. žodžiu, perdavė minėtą nutarimą tolimesniam vykdymui tam neįgaliotam pareigūnui – Akmenės r. PK VPS PB patrulei E. Č., ir iki 2015-07-29 (jam suteiktų papildomų poilsio dienų ir atostogų) neužtikrino gauto pavedimo tęstinumo, dėl tos priežasties Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimas Nr. A2.6.-333-672/2015 perduotas antstoliams priverstiniam vykdymui pavėluotai, praleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-06-30) numatytą trijų mėnesių terminą, todėl užkirstas kelias išieškoti paskirtą baudą valstybės naudai.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei pateiktos išvados matyti, jog pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad N. G., gavęs 2015-05-26 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-333-672/2015, su tiesioginio vadovo rezoliucija „N. G. organizuoti vykdymą“, taip pat, būdamas supažindintas su Telšių apskr. VPK Akmenės rajono PK VPS KPG specialisto pareigybės aprašymo 7.4 punkte nustatytomis funkcijomis (atlikti <...> pagal kompetenciją skirtų baudų išieškojimą, <...> užtikrinti priimtų nutarimų vykdymą <...>), nurodytą nutarimą perdavė tolimesniam vykdymui, pasak atsakovo, neįgaliotam pareigūnui – patrulei E. Č..

Šiuo atveju svarbus sąvokų „organizuoti“ bei „užtikrinti“ įvertinimas. Lietuvių kalbos žodyne terminas „organizuoti“ aiškinamas kaip „tvarkyti“; terminas „užtikrinti“ – garantuoti, laiduoti. Taigi svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, vykdydamas vadovo įsakymu bei pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, galėjo tvarkyti, garantuoti, laiduoti, kad 2015-05-26 administracinio teisės pažeidimo nutarimas, suėjus nustatytam terminui, bus perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui nustatytais terminais. Taigi svarbu įvertinti, ar pareiškėjas vykdė jam paskirtas pareigas, ar jo pasirinktas elgesio modelis galėjo būti laikomas kaip objektyviai prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu konkrečiu būdu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.

Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.).

Tam, kad būtų galima patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.

Kaip jau minėta, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 23 punkte nurodytas aplinkybes. 2015-12-18 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka šių reikalavimų, iš jos negalima padaryti kategoriškos išvados, kad įvardinti faktai atsirado būtent dėl pareiškėjo kaltės.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VP skyriaus patrulių būrio patrulė E. Č. bylai aktualiu laikotarpiu faktiškai vykdė Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės postinio pareigybės funkcijas, šios aplinkybės iš esmės neginčija ir atsakovas. Iš pačios E. Č. 2015-09-28 tarnybinio pranešimo (33 b. l.) matyti, kad 2015-07-09 N. G. padavė jai 2015-07-09 Akmenės rajono policijos komisariate gauto Akmenės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusio 2015-05-26 nutarimo kopiją su grifu „Turi vykdomojo rašto galią“ ir pavedė įgyvendinti nutarimo vykdymą, tačiau grįžusi iš atostogų E. Č. šio nutarimo kartu su kitais vykdomaisiais dokumentais neišsiuntė Lietuvos antstolių rūmams paskirstyti antstoliams vykdyti; viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės postinio pareigybės funkcijas ši pareigūnė vykdė „teisiškai to neįtvirtinus jokiu sprendimu“.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertindamas pareigūnės E. Č. kaltės klausimą, nurodo prieštaringas aplinkybes. Viena vertus teigia, jog „šiuo konkrečiu atveju E. Č. nebuvo pavesta vykdyti Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas; tik 2015-11-10 Telšių aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-426 Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS PB patrulei E. Č. pavesta atlikti Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS KPG postinės funkcijas“ (72 b. l.), taip pat nurodo Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS KPG postinio pareigybės aprašymo 7.4 punktą, numatantį, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas „rengia ir teikia prašymus kompetentingam organui dėl neišieškotų baudų pakeitimo viešaisiais darbais, prašymus antstoliui dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose, pagal kompetenciją atsakymus į paklausimus apie Akmenės r. PK paskirtas baudas bei sumokėtas ir išieškotas įmokas už padarytus administracinės teisės pažeidimus. Kita vertus, atsakovas išvados motyvuojamoje dalyje (73–74 b. l.) nurodo, kad „atsižvelgiant į tai, jog patrulė E. Č., nors ir turėjo galimybę laiku perduoti antstoliams Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimą Nr. A2.6-333-6272/2015 priverstiniam vykdymui, vykdo Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS PB patrulio pareigas ir jos darbas Telšių aps. VPK Akmenės r. PK VPS KPG neįteisintas, todėl tikslinga jai tarnybinės nuobaudos neskirti“.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga pavirtina priešingas atsakovo pozicijai faktines aplinkybes. Teismas remiasi ir Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK VPS PB specialistės V. K. 2015-11-23 tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, kur nurodyta, kad nors jos pareigybių apraše įtvirtinta, jog nesant patrulių būrio vado, ji vykdo jo funkcijas, tačiau patrulė E. Č. nėra jai faktiškai pavaldi, kadangi jau pusmetį realiai vykdo ne patrulio, o kelių policijos grupės postinio funkcijas ir yra tiesiogiai pavaldi Kelių policijos grupės vyr. specialistui L. B. (65 b. l.). Iš Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo (38–40 b. l.) matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, vykdo kitus šiame pareigybės aprašyme nenurodytus, bet su Akmenės r. PK funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio tiesioginio vadovo pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos metų veiklos plano tikslai (7.13 p.). Su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindinta E. Č.. Iš byloje esančio Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK VPS KPG postinio pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, rengia ir teikia prašymus kompetentingam organui dėl neišieškotų baudų pakeitimo viešaisiais darbais, prašymus antstoliui dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose, pagal kompetenciją atsakymus į paklausimus apie Akmenės r. PK paskirtas baudas bei sumokėtas ir išieškotas įmokas už padarytus administracinės teisės pažeidimus <...> (7.4 p.), taip pat 7.5 punktas įpareigoja šias pareigas einantį valstybės tarnautoją vykdyti administracinių teisės pažeidimų apskaitą ir saugojimą Akmenės r. PK, nutarimų vykdymo kontrolę administracinių teisės pažeidimų bylose <...>. Su pastaruoju pareigybės aprašymu pažeidimo padarymo dieną E. Č. pasirašytinai nebuvo supažindinta, nors byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog minėtas funkcijas patrulė E. Č. faktiškai vykdė.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo atsakingas už nutarimų vykdymo organizavimą, užtikrinimą (Pareigybės aprašymo 7.4 p.), o funkcijos rengti ir teikti prašymus kompetentingam organui dėl neišieškotų baudų pakeitimo viešaisiais darbais, prašymus antstoliui dėl priverstinio baudų išieškojimo administracinių teisės pažeidimų bylose, pagal kompetenciją atsakymus į paklausimus apie Akmenės r. PK paskirtas baudas bei sumokėtas ir išieškotas įmokas už padarytus administracinės teisės pažeidimus <...> (7.4 p.) bei vykdyti administracinių teisės pažeidimų apskaitą ir saugojimą Akmenės r. PK, nutarimų vykdymo kontrolę administracinių teisės pažeidimų bylose <...> (7.5 punktas) – įtvirtintos postinio pareigybės aprašyme. Byloje nėra įrodymų, kad postinio pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos ar kai kurios iš jų, buvo perduotos pareiškėjui, ar vadovo rezoliucija „N. G. organizuoti vykdymą“ apėmė ir postinio funkcijų vykdymą, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys nenurodyti ir 2015-12-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Aplinkybės, kokiais veiksmais kokias teisės normas valstybės tarnautojas pažeidė, yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme. Teisminio ginčo metu gali būti tik patikrinami įrodymai, ar nustatytos tarnybinio patikrinimo metu aplinkybės yra įrodytos ir ar nuobauda paskirta teisėtai (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti.

Iš byloje esančio pareiškėjo 2015-11-12 paaiškinimo bei 2015-08-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas išsamiai, pagrįsdamas faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, kokiu būdu organizavo nutarimo įvykdymą (53–54 b. l.), tačiau atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, o tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas neatsargia veika, neįvykdžius priskirtų funkcijų. Atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar konkretus pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis (teisės aktų ir vidaus darbo organizavimo (šiuo atveju ir funkcijų faktinio paskirstymo) prasme) objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar asmuo pažeidimo metu suvokė/ privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sudaro galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas valstybės tarnautojui už tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymą paskirtą tarnybinę nuobaudą, taip pat pažymėjo, jog tada, kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra tarnybos drausmės nesilaikymo priežastis (žr. 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013).

Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodytą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nevertintos pareiškėjo paaiškinime (53–54 b. l.) nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių, neanalizuotas konkretus pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – ar asmuo pažeidimo metu suvokė/ privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 86-TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui N. G.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė