- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-532-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03278-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- D. G., V. G.
- Ieškovas
- UAB ,,Vaivorykštė”
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vaivorykštė” ieškinį atsakovams D. G. ir V. G. dėl įsiskolinimo už suteiktą paskolą priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Vaivorykštė” kreipėsi į teismą dėl 85.028,47 Lt likusio įsiskolinimo už suteiktą paskolą, taip pat dėl 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų D. G. ir V. G.. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Vaivorykštė” ieškinį tenkino iš dalies. Nesutikdami su teismo sprendimu atsakovai 2014-03-27 pateikė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka civilinio proceso kodekse numatytų reikalavimų, nes už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis valstybei.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu atsakovai D. G. ir V. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-106-797/2014 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pareiškėjai nurodo, kad priešieškiniu atsakovai prašė pripažinti negaliojančiais ab initio 2012 m. vasario 27 d. tarp ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ir tarp apeliantų sudarytą paskolos sutartį bei apelianto prašymus ieškovui dėl paskolos suteikimo ir taikyti restituciją: įpareigoti įmonę ECAA Europe UAB grąžinti ieškovui paskolą, suteiktą pagal 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartį. Taigi, patenkinus šį priešieškinį, apeliantai iš to jokios turtinės naudos negaus, remiantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., neturtiniuose ginčuose mokamas 100,00 Lt žyminis mokestis.Negali būti taikomas ir CPK 85 str. 1 d. 11 p., numatantis, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi ieškinio (priešieškinio) suma atskirai nustatinėjama tik turtiniuose ginčuose, o, apeliantų priešieškinis yra neturtinio pobūdžio, todėl turi mokamas fiksuotas 100,00 Lt dydžio žyminis mokestis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Vaivorykštė” nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti, bei ieškovo UAB ,,Vaivorykštė” naudai priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovai, teikdami 2014-04-14 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-03 nutarties panaikinimo, nesąžiningai dėsto poziciją, esą priešieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, nors patys apeliantai nurodė priešieškinio sumą ir teikdami patikslintą priešieškinį pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 2110 Lt žyminį mokestį, tačiau tą padaryti teikiant apeliacinį skundą atsisako ir ginčija tokį nustatytą trūkumą. Pažymi, kad apeliantai ištaisė priešieškinio trūkumus ir sumokėjo žyminį mokestį, o dabar analogišku klausimu dėsto priešingą poziciją.
2. Apeliantų patikslinto priešieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, susiję su turtu, todėl apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris numatytas CPK 80 str. 4 d. apeliantai teikdami apeliacinį skundą privalėjo sumokėti ir papildomą 2110 Lt dydžio žyminį mokestį. Dėl šios priežasties, apeliantų atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str.4 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2014 m. kovo 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo, prašydami šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Paduodant apeliacinį skundą atsakovai nesumokėjo žyminio mokesčio. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Šią nutartį atsakovai apskundė, nesutikdami su žyminio mokesčio dydžiu, teigdami, kad apeliacinis skundas yra paduotas dėl neturtinio pobūdžio ginčo.
Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindą apeliacinį skundą priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismas atsakovų apeliacinį skundą atsisakė priimti ir nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo sumokėti žyminį mokestį.
Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto bylinėjimosi. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turini reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti apeliacinis skundas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Analizuojant CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Minėtose nutartyse teigiama, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Pažymėtina, kad atsakovai nepagrįstai remiasi nurodytomis nutartimis, kadangi tose pačiose nutartyse konstatuota, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimo esmė reiškia, jog atsakovai ginčija prievolės, atsiradusios iš paskolos sutartinių santykių, subjektą, šią prievolę prašo pripažinti kitam asmeniui, atsakovus atleidžiant nuo konkrečios sumos mokėjimo ir prašo taikyti restituciją. Taip pat akcentuotina, kad atsakovai savo priešieškinyje nurodė priešieškinio sumą 70.318,57 Lt (63 b.l.) bei sumokėjo žyminį mokestį (68 b.l.). Teikdami apeliacinį skundą dėl atmesto priešieškinio, apeliantai skundžia pirmosios instancijos teisme išnagrinėtą klausimą dėl paskolos sutartinių santykių, taigi, žyminis mokestis turi būti mokamas toks pat, kaip už ieškinio (priešieškinio) padavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nepagrįstai prašo žyminį mokestį skaičiuoti kaip už neturtinį ginčą, nes reikalaudami pripažinti negaliojančia 2012-02-27 tarp ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ir atsakovų sudarytą paskolos sutartį, ginčija turtinius įsipareigojimus.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas UAB ,,Vaivorykštė” atsiliepimu prašo priteisti 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šis prašymas laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra tenkintinas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) ieškovo UAB ,,Vaivorykštė” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) naudai.