- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 2YT-13859-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07634-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M. Š.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. M. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Š. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su E. M. Š. ir įsigijo iš jos sodo pastatą ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį ši sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota Inventorizavimo biure. Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių ir neįsigilinusi į sutarties sąlygas, manė, kad sodo pastato su kiemo aikštele pirkimo sandorį įregistruos notaras, kuris patvirtino (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) nupirkus nurodytą nekilnojamąjį turtą pareiškėja perėmė šį turtą ir pradėjo valdyti bei juo naudotis kaip savo nuosavybe, t. y. gyvendavo ten vasaromis, remontavo ir tvarkė jai priklausantį sodo namelį su kiemo aikštele. Pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. užsakė sodo namelio kadastrinius matavimus, buvo užvesta kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti sodo pastato kadastriniai matavimai, tačiau sodo pastato pareiškėja negali įregistruoti savo vardu, kol neįregistruotos statinių nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių VĮ „Registrų centras“ į nurodytą nekilnojamąjį turtą, neregistruoja, kadangi buvo praleistas šio turto įsigijimo sandorio įregistravimo terminas. Faktą, kad pareiškėja priėmė turtą ir jį pradėjo valdyti kaip savo, taip pat patvirtina tai, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. M. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui privalomai deklaruojant pajamas ir brangų turtą už 2021 m., paaiškėjo faktas, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. Š. parduotas sodo pastatas ir kiemo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruoti suinteresuoto asmens vardu, nors faktiškai turtas suinteresuotam asmeniui nepriklauso daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Deklaruodama pajamas E. M. Š. sužinojo, kad pareiškėja L. Š. praleido terminą įregistruoti sodo pastatą savo vardu, todėl 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje paskambino pareiškėjai ir informavo ją apie jai žinomas aplinkybes. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. Š. pardavusi sodo pastatą ir kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo E. M. Š. šiuo sodo nameliu nesinaudojo ir nemokėjo mokesčių, kadangi sodo namelis, kiemo aikštelė kartu su žemės sklypu nuosavybės teise priklauso L. Š. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes suinteresuotas asmuo sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. Š. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo sodo pastatą ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalis 5 punktas)
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai L. Š. nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Pareiškėja L. Š. (duomenys neskelbtini) su E. M. Š. pas notarą sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėja iš E. M. Š. įsigijo sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Už įsigytus nekilnojamojo turto objektus buvo visiškai atsiskaityta (b. l. 14). Pareiškėja L. Š. moka už tiekiamą elektros energija adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-51). Pareiškėja L. Š. 2022 m. kovo 28 d. su UAB „Paulimatas“ sudarė sutartį dėl statinių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylos sudarymo bei statinių kadastro duomenų tikslinimo objektams, kurių pagrindinių pastatų bendras plotas iki 500 kv. m (b. l. 34).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad L. Š. (duomenys neskelbtini) su E. M. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėja iš E. M. Š. įsigijo sodo pastatą ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šį turtą pareiškėja valdė ir juo rūpinosi kaip savo. Pareiškėjai praleidus 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įregistruoti nurodytą nekilnojamąjį turtą, pareiškėja nebeturi galimybės kitaip apginti savo nuosavybės teisių ir jų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) sodo pastatą ir kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą galėjo būti įgyta sudarius pirkimo – pardavimo sandorį, (duomenys neskelbtini) sutartis buvo visiškai įvykdyta ir nei viena iš sutarties šalių neturi pretenzijų dėl jos vykdymo bei nuosavybės teisių į sodo pastatą ir kiemo aikštelę perėjimo pareiškėjai L. Š., nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
9. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.