- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- eII-65-874/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00014-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jos įgaliotai atstovei advokatei Eglei Gecevičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. B. 2026 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-346-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2026 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-346-2026 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad V. K. 2025 m. spalio 18 d., 13 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 110 ir 140.1 punktus.
Šalies argumentai
V. K., nesutikdama su Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o jei teismas nustatytų formalų KET pažeidimą, perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, nes priimtas padarius esminius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių administracinio nusižengimo byla buvo ištirta neobjektyviai ir neišsamiai, pažeidžiant ANK 564 bei 567 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Institucija akivaizdžiai pažeidė teisės į gynybą ir rungtyniškumo principus, nes kaltinimą grindė vaizdo įrašu, kuris nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole kaip įrodymas, nebuvo jai atskleistas iki pat nutarimo priėmimo. Apie šio įrodymo egzistavimą ir turinį sužinojo tik gavusi skundžiamą nutarimą, kuriame juo jau buvo remiamasi konstatuojant jos kaltę. Tokiu būdu sprendimas buvo priimtas remiantis įrodymu, dėl kurio ji neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ar gynybos argumentų iki nutarimo priėmimo. Tai pareiškėjos nuomone sudaro esminį ANK 577 straipsnio pažeidimą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Institucija netinkamai kvalifikavo veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Vertindama tik formalų nusižengimo faktą, Institucija neanalizavo faktinių aplinkybių visumos ir neįrodė būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – veikos pavojingumo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad lenkimo manevras atliktas kelio ženklo Nr. 110 („Šalutinis kelias iš kairės“) galiojimo zonoje, tačiau vaizdo įrašo duomenys (laiko žyma nuo 0:01 iki 0:16 sek.) aiškiai patvirtina, kad manevras buvo pradėtas leidžiamoje kelio atkarpoje, nepažeidžiant nei kelio ženklų, nei horizontaliojo ženklinimo. Institucija nepagrįstai neatsižvelgė į KET 128 punkto nuostatas, kurios įpareigoja vairuotoją, pradėjusį lenkimą, jį užbaigti ir grįžti į savo eismo juostą tik tada, kai tai yra saugu. Vos 16 sekundžių trukęs manevras rodo, kad veiksmas buvo atliekamas kontroliuojamai ir saugiu greičiu, o jo užbaigimas sankryžos zonoje nebuvo tyčinis taisyklių ignoravimas, bet objektyvi būtinybė saugiai pabaigti jau pradėtą manevrą. Staigus stabdymas ar bandymas nutraukti lenkimą jo viduryje būtų sukėlęs tiesioginį pavojų lenkiamai transporto priemonei, todėl buvo pasirinktas saugiausias įmanomas sprendimas. Pagal suformuotą teismų praktiką vairuotojo veiksmai, kuriais siekiama saugiai užbaigti pradėtą manevrą, net jei formaliai pažeidžiamas kelio ženklinimas, negali būti vertinami kaip tyčinis ANK 420 straipsnio pažeidimas. Šiuo atveju saugumo užtikrinimas ir pavojaus išvengimas turi prioritetą prieš formalų techninį taisyklių laikymąsi. Vaizdo įrašas yra be metaduomenų, jame nefiksuotas nei jos vairuojamos transporto priemonės greitis, nei tikslios koordinatės, nei tikslus laikas. Pagal teismų praktiką, visos abejonės dėl įrodymų tikslumo ar patikimumo turi būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Vien tik formalus horizontaliojo ženklinimo pažeidimas, kai reali grėsmė nebuvo sukurta, negali būti prilyginamas pavojingam ar tyčiniam vairavimui pagal ANK 420 straipsnį. Toks procesas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmuo negali veiksmingai gintis nuo jam nežinomų įrodymų. Administracinio nusižengimo protokole jai buvo inkriminuota viena konkreti veika – lenkimas kelio ženklo Nr. 110 („Šalutinis kelias iš kairės“) galiojimo zonoje. Tačiau skundžiamame Nutarime Institucija savavališkai išplėtė kaltinimo apimtį, papildomai konstatuodama naujas, protokole nenurodytas aplinkybes: važiavimą priešpriešinio eismo juosta, ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimą ir tariamą pavojaus sukėlimą. Tokie teiginiai rodo bandymą dirbtinai pasunkinti jos padėtį, o tai prieštarauja sąžiningo proceso principams. Nutarime jos paaiškinimas paminėtas tik formaliai, jis nebuvo vertinamas kaip įrodymas. Institucija visiškai nepaneigė jame išdėstytų argumentų dėl KET 128 punkto taikymo. Tai rodo, kad bylos medžiaga buvo formuojama selektyviai ir šališkai, pašalinant gynybai palankius duomenis. Tokie veiksmai pažeidžia ANK 567 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Pastangos susipažinti su bylos įrodymais buvo sistemingai apsunkinamos. Su administracinės bylos medžiaga pavyko susipažinti tik jos asmeninės iniciatyvos ir pakartotinių kreipimųsi dėka. Tokie veiksmai prieštarauja ANK 570 straipsnio 3 daliai ir ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes buvo sudarytos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise į gynybą ir susipažinti su įrodymais iki sprendimo priėmimo. Protokole jai inkriminuotas KET 140.1 punkto pažeidimas (lenkimas sankryžoje). Pagal ANK sistemą, už tokį pažeidimą, kai nesukeliama reali grėsmė eismo saugumui, atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnyje. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalis reikalauja nustatyti realią grėsmę eismo saugumui. Nutarime nėra konstatuota jokių aplinkybių (eismo intensyvumo, kitų vairuotojų priverstinio stabdymo ar manevravimo), kurios pagrįstų tokį pavojų. Institucija nepagrįstai sutapatino formalų taisyklių nesilaikymą su pavojingu vairavimu, kas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Nutarimo rezoliucinėje dalyje Institucija konstatuoja: „[...] manytina, kad administracinį nusižengimą padarė [...] V. K.“ Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai asmens kaltė įrodyta neginčijamai. Jei pati Institucija savo išvadą formuluoja tik kaip prielaidą, tai teisiškai reiškia, kad surinktų įrodymų nepakanka kaltei konstatuoti. Savo 2025‑12‑02 paaiškinime ji aiškiai nurodė, kad pripažįsta faktą, jog lenkimo manevras buvo užbaigtas ženklo Nr. 110 zonoje, tačiau kategoriškai nesutiko su veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Institucija šį paaiškinimą iškraipė, pateikdama jį kaip bendrą „prisipažinimą“, taip dirbtinai supaprastindama įrodinėjimą ir ignoruodama esminį skirtumą tarp fakto pripažinimo ir kaltės pripažinimo. Institucija, skirdama specialiosios teisės vairuoti atėmimą, visiškai neįvertino veikos pobūdžio ir jos asmenybės. Pagal ANK 34 straipsnį skiriama nuobauda privalo būti individualizuota, tačiau šiuo atveju nuostatos buvo taikytos tik formaliai, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėja turi daugiau nei 18 metų vairavimo stažą ir iki įvykio (2025‑10‑18) nebuvo padariusi nė vieno KET pažeidimo. Tai objektyviai patvirtina jos aukštą atsakomybės laipsnį ir pavyzdingą elgesį kelyje. Pavyzdingas vairuotojas negali būti baudžiamas pagal griežčiausią sankcijos standartą už vienkartinį, situacinį manevrą, kuris buvo atliktas vadovaujantis saugumo prioritetu, o ne tyčiniu taisyklių ignoravimu. Tokios aplinkybės privalėjo būti vertinamos kaip esminis nuobaudą švelninantis ir individualizuojantis faktorius. Teisės vairuoti atėmimas tokioje situacijoje yra neproporcinga, perteklinė ir nepagrįstai griežta priemonė. Net ir pripažinus veikos faktą, nuobauda privalo būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Institucija byloje disponuoja ne originaliu vaizdo įrašu, o tik selektyviai iškirptu 16 sekundžių fragmentu. Toks fragmentiškas fiksavimas neleidžia objektyviai įvertinti visos įvykio dinamikos ir konteksto. Nors fragmento pakanka įsitikinti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas leistinoje atkarpoje (brūkšninė linija), jis neleidžia nustatyti, ar lenkiama transporto priemonė nedidino greičio (kas draudžiama pagal KET), taip priversdama ją ilgiau likti priešpriešinėje juostoje ir vadovautis KET 128 punkto saugumo imperatyvu užbaigiant manevrą. Dėl šios priežasties fragmentas negali būti laikomas patikimu įrodymu. Kadangi vaizdo įrašas nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, jo kilmė bei fiksavimo būdas lieka neaiškūs. Byloje nėra duomenų, ar medžiaga užfiksuota sertifikuota policijos įranga, ar tai atsitiktinis, neaiškios kilmės privatus įrašas. Pagal LR ANK 569 straipsnio 4 dalį, duomenys, gauti neaiškiu būdu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negali būti laikomi leistinais įrodymais ir jais negali būti grindžiamas sprendimas. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį pareiga įrodyti asmens kaltę tenka Institucijai.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatos pažeidimui konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus duomenis, buvo teisingai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. 2025 m. spalio 18 d., 13 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje su šalutiniu keliu, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tai yra kur pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatą draudžiama lenkti. Surinkti objektyvūs įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl automobilio vairavimo aplinkybių, patvirtina V. K. kaltę dėl atlikto lenkimo neleistinoje vietoje. Remiantis ištirtais įrodymais pagrįstai konstatuojama, kad V. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o V. K. nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai nutraukti ir nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Institucija nesutinka su V. K. teiginiu, kad vaizdo įrašas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje, nes jis nebuvo nurodytas protokole ir V. K. su juo susipažinti galėjo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, be to, neturi metaduomenų, nefiksuotas greitis, koordinatės bei tikslus laikas. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris yra administracinio nusižengimo protokolo priedas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai protokolas surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), ir šio kodekso 608 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įrodymai yra ne administracinio nusižengimo protokolo turinyje, o administracinio nusižengimo byloje, kuriuos administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamai V. K. įteikto administracinio nusižengimo protokolo turinys atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Be to, ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau policijos įstaiga neturi pareigos administracinio nusižengimo padarymu įtariamą asmenį supažindinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, jei jis šia teise nepasinaudoja. Teise susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga iki nutarimo priėmimo V. K. nepasinaudojo, todėl su joje esančiu vaizdo įrašu iki skundžiamo nutarimo priėmimo ir nebuvo supažindinta. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kaip ir kiti duomenys, atitinka įrodymams keliamus liečiamumo, patikimumo ir logiškumo reikalavimus ir jų pakako V. K. kaltei, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Institucijos nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą bei tenkinti V. K. skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Šiuo atveju įvertinus V. K. asmenybę, jos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas V. K. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Prašo V. K. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.
Teismo posėdžio metu V. K. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje kelio atkarpoje. Priekyje automobilis važiavo lėčiau, nei leidžiama. Ženklo, informuojančio apie artėjančią sankryžą, nematė. Mano, kad ženklą užstojo lenkiamas automobilis. Kelias buvo tuščias, lenkdama veikė saugiai. Staigus grįžimas į savo eismo juostą jos nuomone būtų sukėlęs didesnį pavojų, saugiausia buvo baigti manevrą. Ji savo elgesiu jokio pavojaus eismo saugumui nesukėlė. Pripažįsta, kad lenkimo manevrą baigė sankryžos zonoje, bet jos veiksmai nebuvo tyčiniai. Tai, kad vaizdo įraše matosi kelio ženklas, nereiškia, kad ji jį matė, nes savo dėmesį buvo sukoncentravusi į lenkimą. Per 18 vairavimo metų neturėjo jokių administracinių nuobaudų, yra atsakinga vairuotoja. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Prižiūri tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, aprūpina juos vaistais. Jos sūnus studijuoja ir dirba Šiaulių mieste, todėl negali rūpintis seneliais. Jos mėnesinės pajamos yra 1200 Eur, bet turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko nepilnametę dukrą, moka už sūnaus mokslą. Po teismo posėdžio pertraukos V. K. nurodė, kad pripažįsta padariusi nusižengimą, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu, nes iš pradžių pilnai nesuprato visų aplinkybių, o kai advokatė jai viską išsamiai išaiškino, supranta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė administracinį nusižengimą. Prašo tik pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismo posėdžio metu V. K. įgaliota atstovė skundą palaikė iš dalies, nurodė, kad galima įžvelgti procesinių pažeidimų policijos pareigūnų darbe, tačiau nutraukti bylos teiseną V. K. atžvilgiu nebeprašo. V. K. pripažįsta padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą, labai gailisi ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą – mažesnę baudą, o administracinio poveikio priemonės iš viso netaikyti arba nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kitoje dalyje skundo reikalavimų atsisako. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atsižvelgti į tai, kad V. K. anksčiau nebausta administracine tvarka, nors transporto priemones vairuoja jau seniai, yra pavyzdinga vairuotoja. Padarytas administracinis nusižengimas netyčinis, V. K. lenkimo manevrą pradėjo per brūkšninę liniją, nepastebėjusi kelio ženklo, informuojančio apie kelio susikirtimą su šalutiniu keliu. V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, išlaiko nepilnametę dukrą, padeda studijuojančiam sūnui.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. K. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. V. K. proceso metu pati nebuvo aktyvi, nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, neprašė pateikti dokumentų, vaizdo įrašo iki bylos nagrinėjimo. Tik po skundžiamo nutarimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į policiją su prašymais. V. K. procesinės teisės nebuvo pažeistos. Byloje esantis vaizdo įrašas yra tinkamas įrodymas. Tokie pažeidimai policijos praktikoje fiksuojami vaizdo įrašais. V. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, automobilyje buvo įrengta vaizdo kamera. Policijos pareigūnai vairavo lengvąjį automobilį, kuris negalėjo V. K. užstoti kelio ženklo. Kelio ženklas buvo matomas pareiškėjai dar nepradėjus lenkimo manevro. Už sankryžos iš karto yra kelio lankstas, todėl toks lenkimas yra pavojingas, nes matomumas ribotas. ANK nenumato pareigos administracinio nusižengimo protokole išvardinti visus įrodymus. Priimamas nutarimas turi būti motyvuotas, todėl jame išdėstyti motyvai, aptarti įrodymai. ANK 417 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie kelio ženklinimo pažeidimus ir ši norma neapima neleistino lenkimo sankryžoje su šalutiniu keliu. Įvertinus visas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, V. K. paskirta minimali bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo, nes V. K. nurodytos šeimyninės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra (po teismo posėdžio pertraukos pareiškėja jau pilnai pripažino padariusi administracinį nusižengimą) ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu kėlė paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo sumažinti baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo arba sutrumpinti paskirtą terminą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pareiškėja sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, labai gailisi jį padariusi, tačiau nesutinka su jai paskirta administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone.
Skundžiamame nutarime konstatuota, kad V. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos nutarimu V. K. paskirta minimali 170 eurų bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėja prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus ir pan.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
Sprendžiant V. K. paskirtos baudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – pavojingai vairavo transporto priemonę. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad V. K. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta. V. K. vairavimo stažas yra pakankamai ilgas – aštuoniolika metų.
V. K. pripažįsta padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nurodė padariusi išvadas ir niekada gyvenime tokių klaidų nebekartos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas reikalingas, kad galėtų rūpintis kitame kaime gyvenančiais tėvais. Teismų praktikoje pažymima, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje.
Teismas sutinka su Institucijos nuomone, kad pareiškėjos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, V. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl savo neatsakingo elgesio V. K. labai gailisi, suprato savo elgesio pasekmes, padarė išvadas dėl netinkamo savo poelgio. Pareiškėjos įgaliota atstovė prašo skirti V. K. mažesnę baudą, nes pareiškėja išlaiko nepilnametę dukrą, padeda studijuojančiam sūnui.
Iš V. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą nusižengimą žiūri atsakingai, tuo labiau, kai ji anksčiau administracine tvarka už KET pažeidimus nebausta, kas rodo pažeidimo išimtinumą, todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad V. K. skundžiamu nutarimu paskirta bauda paliktina nepakeista, o paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams terminas trumpintinas iki vieno mėnesio. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys V. K. nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjos teisių labiau nei būtina. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti nustatant ir trumpesnį, nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminą
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje pakeistinas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. K. paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams sumažinant iki 1 mėnesio. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-346-2026 iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, V. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.