Tauragės apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. (I. B.) atstovo advokato D. P. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Latvijos Respublikos pilietis I. B. 2024 m. vasario 25 d.. 17:45 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, žodžiu deklaravo, kad gabena 9 pakuotes vaistų ir 1,4 LTR. vyno (KŽD Nr. 24LTLK4000ZD027153). Atlikus asmens apžiūrą ir gabenamų prekių fizinį tikrinimą, piliečio dėvimos striukės vidinėje kišenėje buvo rasti nedeklaruoti du 100 gramų svorio aukso luiteliai, ant kurių iškalti 585 prabos numeriai. Pilietis raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad nedeklaruoto aukso vertė 3200 Rusijos rublių už vieną gramą, t. y. perskaičiavus pagal vasario mėnesio rublio kursą 3278 eurai. Nedeklaruotas auksas buvo gabentas slepiant, kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Šiais veiksmais I. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį.

2. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu I. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 3500 Eur bauda ir daikto konfiskavimas – konfiskuota 100 gramų tauriųjų metalų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

10. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

12. Byloje nustatyta, jog I. B., 2024 m. vasario 25 d., 17:45 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, žodžiu deklaravo, kad gabena 9 pakuotes vaistų ir 1,4 litro vyno, tačiau atlikus jos apžiūrą ir gabenamų prekių fizinį tikrinimą, jo dėvimos striukės vidinėje kišenėje buvo rasti nedeklaruoti du 100 gramų svorio aukso luiteliai, ant kurių iškalti 585 prabos numeriai, 3278 eurų vertės.

13. Nagrinėjamu atveju I. B. ir jo atstovas neginčija, kad I. B. veiksmuose yra objektyvieji ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tai yra, jog jis gabeno aukso luitelius ir jų nedeklaravo, tačiau teigia nežinojęs, jog yra būtina deklaruoti gabenamą auksą, jeigu jo vertė neviršija 10 000 Eur, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo minėto nusižengimo požymio – tyčios, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais argumentais.

13.1. Kaip jau minėta, pagal ANK 208 straipsnį administracinė atsakomybė taikoma asmeniui, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, tačiau jų nepateikia muitinės kontrolei arba kitaip jos išvengia. Skunde teigiama, kad byloje neteisingai nustatyta, kad gabenamos prekės buvo nuslėptos nuo muitinės kontrolės, nes šie daiktai buvo rasti I. B. striukės kišenėje tarp jo asmeninių daiktų, nebuvo užmaskuoti ar kaip nors kitaip paslėpti.

14. Nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad I. B. nežinojo apie jam tenkančią prievolę deklaruoti gabenamas prekes ir nustatytą būtinumą jas deklaruoti bei jų deklaravimo tvarką pažeidė dėl nežinojimo, suklydimo ar užmiršimo, todėl nėra pagrindo sutikti ir su gynybos argumentais, kad I. B. veiksmuose nėra tyčios.

14.1. Apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko paaiškinimus, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Todėl šiuo atveju apie I. B. tyčią padaryti nusižengimą sprendžiama įvertinus jo paties elgesį veikos atlikimo metu.

14.2. I. B. neneigia, jog žinojo prievolę deklaruoti gabenamą didesnę nei 10 000 Eur pinigų sumą, tačiau galvojo, kad nebūtina deklaruoti jo gabenamo aukso, nes jo vertė kartu su jo turėta pinigų suma neviršijo 10 000 Eur. Tačiau teismas, įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tokia I. B. versija nepagrįsta. Byloje nustatyta ir pats I. B. neneigia, kad su savimi gabeno du aukso luitelius, tačiau, pasak jo ir jo atstovo, byloje neįrodyta jo tyčia pažeisti nustatytą gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarką, nes jis gabenamo aukso neslėpė, kai buvo paprašytas parodyti daiktus ir iškraustyti striukės kišenes, geranoriškai sutiko juos parodyti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog I. B. nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamą auksą bei jo deklaravimo tvarką pažeidė dėl nežinojimo ar suklydimo. Kaip minėta, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. patvirtino, kad I. B. turėjo galimybę informuoti apie gabenamą auksą, kad jam priėjus prie langelio jo buvo paklausta, ar jis turi ką deklaruoti, kiek turi su savimi pinigų ir pan., I. B. atsakė, kad turi vaistų ir vyno.

14.3. Taigi, nagrinėjamu atveju I. B. turėjo pareigą ir galimybę juos deklaruoti, tačiau to nepadarė ir pareigūnų neinformavo apie gabenamą auksą. Pažymėtina, kad iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste buvo pakankamai informacijos apie pareigą deklaruoti gabenamus daiktus ir pinigus, todėl, netgi atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad jis nežinojo apie jam tenkančią prievolę deklaruoti gabenamus daiktus. Pažymėtina, kad I. B. atstovo akcentuojama aplinkybė, kad I. B. su savimi gabenamas auksas nebuvo paslėptas ar slepiamas, nes buvo kišenėje, kurie nebuvo niekaip paslėpta ar užmaskuota, šiuo atveju neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes auksas nebuvo pateiktas muitinės kontrolei ir deklaruotas. Šiuo atveju nepateikimas muitinės kontrolei pasireiškė tuo, kad I. B. iki muitinio tikrinimo pradžios žodžiu ar raštu nedeklaravo, kad jis gabena 100 gramų aukso. Todėl neturi reikšmės ta aplinkybė, kad I. B. gabenamą auksą buvo ne paslėpęs, o įsidėjęs į striukės kišenę. Be to, asmuo, norintis deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną ir ši asmens pareiga išlieka tiek nesant tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno reikalavimo, tiek ir tais atvejais, kai pareigūnai neatlieka asmens tikrinimo. Tai reiškia, kad atvykęs asmuo, gabenantis privalomas deklaruoti prekes, turi pats tai nurodyti muitinės pareigūnams, šiuo atveju muitinės pareigūnams paklausus I. B., ar jis turi deklaruotinų daiktų, jis nurodė tik tai, kad su savimi turi tik vaistų ir vyno, tačiau neišreiškė noro deklaruoti su savimi gabenamą auksą. I. B. paaiškinimai posėdžio metu, kad jį tikrinantys pareigūnai galėjo pasielgti pasiūlyti jam deklaruoti jo gabenamą auksą ir leisti tai padaryti po visų gabenamų pinigų radimo, nepagrįsti, kadangi kiekvienas norintis deklaruoti gabenamus daiktus asmuo privalo pats apie tai informuoti muitinės pareigūną, o ne laukti siūlymo tai padaryti jau atlikus jo gabenamų daiktų patikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad ne muitinės pareigūnai yra atsakingi už daiktų deklaravimo dokumentų pateikimą, o pats daiktus ar pinigus gabenantis asmuo. Nežinodamas, kokius daiktus reikia deklaruoti, kaip ar kur pildyti deklaraciją, I. B. galėjo ir turėjo kreiptis į poste dirbusius pareigūnus, tačiau jis to nepadarė, priešingai – nurodė, kad gabena tik vaistus ir vyną, tačiau nieko neužsiminė, kad iš tikrųjų gabena ir 100 g aukso.

15. Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei, t. y. deklaruoti net ir tas, kurios neapmokestinamos muito mokesčiais. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą. Kadangi nagrinėjamu atveju I. B. įvežtų daiktų muitinei nepateikė tiesiogine tyčia, gabeno 100 g aukso, kurio nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei, yra pagrindas jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnį, kuriame atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo muitinei nepateiktos prekės vertės, apskaičiuojamos pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (ANK 208 straipsnio 5 dalis).

16. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentas, kad byloje turėjo būti paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar I. B. gabentas geltonas metalas iš tikrųjų yra auksas, taip pat nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant I. B. gabentų 100 gramų svorio aukso luitelių iškalti 585 prabos numeriai. Pats I. B. iš karto muitinės pareigūnams nurodė, kad tai yra auksas, kurį jis įsigijo lombarde Kaliningrade, auksas buvo dovana sūnui, tai patvirtino ir liudytoja apklausta I. B. sutuoktinė T. R.. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nekilo jokių abejonių, kad I. B. gabeno auksą, jokių kitų duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog I. B. gabeno auksą, byloje nėra, tokių aplinkybių teismas nenustatė ir teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra atleidžiamas nuo pareigos teikti įrodymus. Šiuo atveju I. B., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikdamas versiją, kad nusižengimo padarymo metu jo gabentas geltonas metalas galbūt buvo ne auksas, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju ant I. B. gabento geltono spalvos metalo yra praba 585, kuri patvirtina, kad tai yra auksas, todėl I. B. turėjo pareigą deklaruoti jo gabenamą auksą.

17. Apibendrinus, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino I. B. kaltu padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

18. Taip pat nėra pagrindo grąžinti bylą protokolą surašiusi institucijai administracinio nusižengimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti.

18.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-511/2023). Taigi, tai suponuoja išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole suformuluotam kaltinimui keliami išsamumo, aiškumo bei apibrėžtumo kriterijai, tam, kad asmuo tiksliai žinotų kuo yra kaltinamas ir galėtų pasirinkti gynybinę poziciją.

18.2. Be to, ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuoti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, nurodyta, kad jame, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, tuo tarpu ANK 618 straipsnyje įtvirtinta, jog ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, be kita ko, jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Taigi, šių teisės normų sisteminis aiškinimas taip pat leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai – nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, koks ANK straipsnis ar jo dalis turi būti taikomas, nes šie duomenys yra itin svarbūs ir turintys reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

18.3. ANK 641, 642 straipsniuose įtvirtinta, jog teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

18.4. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skunde nenurodyta, kokias aplinkybes reikėtų papildomai tirti. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš skundo turinio matyti, kad netinkamas protokolo surašymas skunde motyvuojamas vien tuo, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytas teisės aktas, kurį pažeidė I. B..

18.5. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ši nuostata leidžia teismui pačiam pašalinti trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikavimu, jeigu tai nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės. Pastebėtina, jog situacijos, kai asmeniui kaltinime nurodomi neteisingi poįstatyminiai aktai ar netinkami jų punktai yra gana dažnos, tačiau vien šio netikslumo ištaisymo ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatos nedraudžia. Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018, 2AT-10-628/2022, 2AT-84-942/2022 ir kt.).

18.6. Iš I. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, kad tiek protokole, tiek nutarime yra aiškiai ir suprantamai aprašyta administracinio nusižengimo esmė ir jo padarymo aplinkybės. Nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios I. B. buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, visos nusižengimo aplinkybės aiškiai nurodytos ir administracinio nusižengimo protokole, ir Institucijos priimtame nutarime. Skundą padavęs asmuo nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei jo skundo nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kad nesupranta, kuo yra kaltinamas, kad jam yra neaiški nusižengimo esmė.

18.7. Iš anksčiau aptartų argumentų konstatuota, jog I. B. prekes atvežęs į muitinės įstaigą privalėjo nedelsiant jas pateikti muitinės kontrolei, tačiau jis muitinės pareigūnams įvežtų prekių nepateikė ir jų nedeklaravo, todėl pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas. I. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime yra tinkamai nurodytas ANK 208 straipsnis, pagal kurį kvalifikuojama I. B. inkriminuota veika, tačiau nėra nurodyta, jog šiais veiksmais I. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas, remiantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, patikslinti I. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą nurodant, kad I. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju nurodant, kad buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas reikalavimai, nėra keičiama nutarime nurodyta paties pažeidimo esmė, tikslintinas tik teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, tai yra I. B. pareikšto kaltinimo nereikia papildyti naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais. Taip pat pažymėtina, kad šio teisės akto nurodymas neturi įtakos paties administracinio nusižengimo kvalifikavimui, todėl nėra bloginama I. B. teisinė padėtis.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

19. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos I. B. skyrimo, pažymėtina, jog už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, numatyta bauda nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų, taigi baudos vidurkis sudaro 4750 eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

20. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

21. Skundžiamu nutarimu I. B. buvo paskirta 3500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – gabento aukso (100 g) – konfiskavimas. Taigi I. B. už šį administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat privalomai konfiskuotas kontrabandos būdu gabentos prekės.

22. Teismas, įvertinęs tiek su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, tiek su I. B. asmenybe susijusius duomenis, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnę, negu ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas minimalus dydis, baudą. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. iš esmės pripažino faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai Institucijos nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Duomenų apie I. B. teistumą, baustumą byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi šeimą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neigiamai I. B. asmenybę charakterizuojančių ir tuo pačiu jo asmenybės pavojingumą didinančių duomenų byloje nepateikta. Nors I. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas yra pavojingas, vienas iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darančių administracinių nusižengimų, tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuoto nusižengimo pavojingumas kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis. Šiuo atveju daroma išvada, kad mažesnį šio pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį kvalifikuoto administracinio nusižengimo pavojingumą lemia kontrabandos dalyko kiekis (gabenta 100 g aukso), vertė (3278 Eur), kuri įvertinus atsakomybės pagal aptariamą straipsnį taikymo ribas – nuo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio iki 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, yra vidutinė, tai, kad gabenamas auksas nebuvo kaip nors slepiamas ar maskuojamas, nebuvo apsunkintas jo suradimas. Atsižvelgus į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, t. y. pažeidėjo asmenybę ir padaryto nusižengimo pavojingumą, šiuo konkrečiu atveju, manytina, kad net ir minimalios ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas I. B. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, administracinės nuobaudos tikslai I. B. gali būti pasiekti ir sumažinant jam paskiriamos baudos dydį.

23. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą, taigi šios administracinio poveikio priemonės skyrimas visais atvejais yra imperatyvus. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. I. B. gabentas auksas laikytinas kontrabandos dalyku, todėl, remiantis ANK 208 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jo konfiskavimas yra privalomas. Nors turto konfiskavimas turės neigiamas pasekmes, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas I. B., vis tik neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, netaikant neteisėtai gabentų prekių konfiskavimo nebus pilnai pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl nėra pagrindo I. B. neskirti gabentų prekių konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. (I. B.) atstovo advokato D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-157-2024 dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo I. B. (I. B.) pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, I. B. (I. B.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 1500 Eur baudą.

Patikslinti Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiojo inspektoriaus 2024 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-75-2024 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-157-2024 nurodant, kad I. B.(I. B.) pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.

Kitą Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-157-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.