Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovėms D. A., R. V. ir N. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino priimti palikimą atnaujinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., kuris yra ieškovės sūnus. V. S. mirties dieną gyveno santuokoje su A. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. S. ir A. S. turėjo du vaikus – M. S. ir K. S., abu jie V. S. mirties dieną buvo mirę. Po V. S. mirties jo palikimą priėmė A. S., 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Mirties dieną V. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat po V. S. mirties liko 498,55 Eur, sukaupti UADBPB „Aviva Lietuva“ valdomo pensijų fondo sąskaitoje, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 269,26 Eur piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. ½ dalis šio turto priklausė V. S.. Į nurodytą V. S. mirties dieną nuosavybės teise priklausiusį turtą 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė išdavė A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Jai išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu A. S. 2018 m. kovo 21 d. įregistravo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre.

15. Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą 2018 m. spalio 12 d. priėmė atsakovė D. A., 2018 m. spalio 15 d. – R. V. ir R. U., kuris 2018 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šias teises perleido atsakovei N. N., 2018 m. spalio 30 d. – V. U., kuris 2018 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jas perleido atsakovei R. V.. R. V., R. U. ir V. U. palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Antstolės I. K. 2018 m. spalio 29 d. sudarytame turto apyraše nurodyta, kad A. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 484,91 Eur piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytoje sąskaitoje. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą su prašymu neatlikti jokių notarinių veiksmų šioje paveldėjimo byloje, t. y. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo A. S. įpėdiniams, nes ji ketina kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra neįrodytas žodinis susitarimas tarp ieškovės ir A. S., kad A. S. priims palikimą po V. S. mirties tiek savo, tiek ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Apeliantės manymu, byloje esantiems įrodymams prieštarauja teismo išvada, jog ieškovė neturėjo valios priimti palikimą po sūnaus V. S. mirties.

17. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

18. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir kt.).

19. Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.).

20. Byloje ieškovė prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. S. palikimui priimti grindžia tuo, kad po jos sūnaus V. S. mirties ji susitarė su jo sutuoktine A. S., kad paveldėjimo reikalus paliks tvarkyti A. S., kuri jai priklausančią turto dalį įregistruos kaip jos asmeninę nuosavybę. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja liudytojų parodymais.

21. Apeliantė teigia, kad iš ieškovės, jos atstovo R. S. ir liudytojų parodymų matyti, kad tarp ieškovės ir A. S. buvo žodinis susitarimas dėl mirusio V. S. turto likimo, t. y. kad dalis V. S. turto turi atitekti jo motinai ieškovei O. S.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad byloje apklausti liudytojai nepatvirtino žodinio susitarimo taro ieškovės ir A. S. egzistavimo fakto. Pažymėtina, kad nė venas liudytojas nedalyvavo tokį susitarimą sudarant. Liudytoja V. S. byloje nurodė, kad vieną kartą dalyvavo ieškovės ir A. S. pokalbyje, kuriame ji sakė, kad kai parduos turtą, dalį atiduos ieškovei, apie palikimą kalbant ji negirdėjo. Liudytoja M. L. nurodė, jog A. S. minėjo, kad kažką ketins perrašinėti mamai, dar pagalvos, ką tiksliai - nenurodė. Minėti liudytojai kalbėjo apie paliktą turtą, apie A. S. apmąstymus iš parduoto turto dalį pinigų duoti iškovei, tačiau nepatvirtino fakto, kad tokias kalbas galėjo lemti susitarimas tarp ieškovės ir A. S. dėl mirusio V. S. turto palikimo priėmimo sąlygų. Liudytojas I. M. nurodė, kad jam yra žinoma, kad A. S. V. S. palikimą priėmė viena. Jis paklausė, kodėl mama nereikalauja savo dalies, ji pasakė, kad tarp mamos ir A. S. buvo žodinis susitarimas, kad visą palikimą užrašyti A. S. vardu, nes mama sirgo, negali vaikščioti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks I. M. liudijimas nėra tikslus, liudytojas nurodo girdėjęs apie tokį susitarimą, tačiau jį sudarant pats nedalyvavo, nenurodė nei kada, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis jis buvo sudarytas, nei koks tikslus susitarimo turinys buvo. Ieškovės atstovas R. S. nurodė, kad girdėjo ieškovės ir A. S. pokalbį dėl V. S. palikimo priėmimo. Pasak R. S. toks pokalbis, kurio metu A. S. neva siūlė ieškovei vykti pas notarę, o ieškovei dėl sveikatos būklės negalint vykti, aiškino, kad ji, priėmusi palikimą, juo pasidalins su ieškove, vyko spalio - lapkričio mėnesiais po V. S. mirties. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo A. S. notarei pateikė dar 2017 m. rugsėjo 8 d. Dėl to teisėjų kolegija ieškovės atstovo R. S. tokius paaiškinimus vertina kaip nepatikimus ir šališkus.

22. Pažymėtina, kad pati ieškovė byloje nenurodo, dėl kokios konkrečiai V. S. palikimo dalies vyko žodinis susitarimas. Ieškovė byloje nurodė, kad dėl V. S. palikimo žadėjo kalbėtis su A. S., jai grįžus iš ligoninės, tačiau taip ir nepasikalbėjo, nes ji mirė. Apie ką tiksliai kalbėtis ji ketino, ieškovė nenurodė. Atsakovė D. A. byloje paaiškino, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo A. S. padavė atvykusi pas notarę spręsti kitų klausimų. Pasak atsakovės D. A., pas ieškovę A. S. buvo nuvykusi po apsilankymo pas notarę ir palikimo priėmimo, dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir šios aplinkybės paneigia susitarimo egzistavimo galimybę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų manyti, kad žodinis susitarimas tarp A. S. ir ieškovės egzistavo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra įrodytas ieškovės argumentas apie tai, kad egzistavo žodinis susitarimas tarp ieškovės ir A. S. apie tai, kad A. S. priims palikimą po V. S. mirties tiek savo, tiek ieškovės vardu.

24. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė žinojo apie sūnaus V. S. mirtį. Ieškovė taip pat žinojo, kad po jo mirties liko turto. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad ji turėjo valią priimti palikimą po sūnaus V. S. mirties ir šią valią pareikšti jai sutrukdė objektyvios priežastys.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios ji praleido terminą po sūnaus mirties atsiradusiam palikimui priimti – egzistavo susitarimas tarp jos ir mirusios A. S., tačiau to nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, ji nenurodė. Ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimti sūnaus palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti ieškovė kreipėsi tik po A. S. mirties, terminas palikimui priimti praleistas beveik du metus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliantė byloje neįrodė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas tarp jos ir A. S.. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, taip pat nėra aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. Asmens teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nėra objektyvios aplinkybės, trukdančios priimti palikimą, ypač tokį ilgą laiką. Pažymėtina, kad byloje yra įrodymai, kad ieškovė po vyro mirties kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo ir 2011 m. vasario 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo pagrindu 2011 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto registre buvo registruota ieškovės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė jau anksčiau, t. y. iki sūnaus mirties žinojo apie privalomus atlikti veiksmus, reikalingus priimti palikimą.

27. Apeliantė byloje taip pat nurodė, kad po sūnaus V. S. mirties buvo blogos sveikatos, gydėsi ligoninėje. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji serga lėtinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 17 d. ieškovė gydyta dėl (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 9 d. gydyta dėl (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 9 d. ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau jo data, pobūdis, trukmė nenurodyta. Įvertinus šiuos įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad trijų mėnesių laikotarpiu po V. S. mirties ieškovės sveikata lėmė negalimumą suprasti ir įgyvendinti jos valią priimti palikimą po V. S. mirties. Pažymėtina, kad ieškovė terminą palikimui priimti praleido beveik du metus (V. S. mirė (duomenys neskelbtini)).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

30. Atsakovės R. V. ir N. N. prašo priteisti iš apeliantės atsakovės R. V. patirtas atstovavimo apeliaciniame procese 300 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės O. S. priteistina atsakovei R. V. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. S. atsakovei R. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.