- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-110-312/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- V.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-110-312/2014
Teisėjas Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. (V.) S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo prašymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo vienu trečdaliu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 241 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Nuteistasis 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą sušvelninti jam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę 1/3 dalimi, vadovaujantis 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 64¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-499.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistojo skundo netenkino. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. neturi grįžtamosios galios.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
Skunde nuteistasis nurodo, kad vadovaujantis besiformuojančia teismų praktika ir Lietuvos Respublikos 3 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. suteikta grįžtamoji galia. Žemesnės instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismų praktiką, apygardos teismų aiškinimus dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. taikymo atgaline data (nutartys bylose Nr. 1S-828-318/2013, 1S-810-211/2013, 1S-818-318, 1S-898-200/2013, 1S-868-487/2013) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., nustatančiam, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei pareigūnams visi asmenys lygūs. Tai reiškia, kad atsižvelgus į nurodytas teisės normas, teismų nutartis, Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatytas bausmės švelninimas turi būti taikomas ir jo, t. y. nuteistojo, atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos BK nei baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) reikalavimų, todėl paliktina galioti. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir joms visiškai pritaria.
Nors nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriose pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. taikymo atgaline data, tačiau pažymėtina, kad šios nutartys priimtos laikotarpiu, kai dar tik formavosi vieninga teismų praktika nurodytu klausimu. Kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra aukštesnės instancijos nei Vilniaus miesto apylinkės ar nuteistojo skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, savo sprendimuose yra konstatavęs, jog iš Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. dispozicijos matyti, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama baudžiamojo įstatymo straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. (2013 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 1N-153/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 1N-179/2013). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Kadangi aukštesnės instancijos teismas, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendimuose analogiško pobūdžio bylose yra suformavęs precedentą dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. netaikymo asmenims, nuteistiems iki 2013 m. liepos 13 d., žemesnės instancijos teismai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismas, yra saistomi šio teismo priimtų sprendimų. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu netaikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų, bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir dėl to naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeista.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.