Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-4628-901/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2-4628-901/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03549-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Atsakovas
R. S.
Trečiasis asmuo
S. V.
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4628-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03549-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo atstovei A. S.,atsakovui R. S.,trečiajam asmeniui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui S. V., išvadą teikiančiai institucijai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S. sūnaus D. S., gim. 1999m., atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovas turi sūnų D. S., kuris auga rūpintojos S. V. šeimoje, nes tėvai vaiku nesirūpina, jo neaugina, nesidomi jo priežiūra. 2013-05-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia E. V. sūnaus D. S., atžvilgiu, ir laikinai 1 metų laikotarpiui, apribota tėvo valdžia R. S. sūnaus D. S. atžvilgiu. Taip pat D. S. nustatyta nuolatinė globa/rūpyba, vaiko nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore paskirta S. V. bei su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. S. V. raštu išsakė, jog sutinka ir toliau rūpintis anūku D. S., nes berniuko tėvų šeimose situacija nesikeičia. R. S. negali pasirūpinti sūnumi D. S. bei neketina pats auginti sūnaus. Nepilnametis D. S. yra raštu paaiškinęs, jog jis nori ir toliau gyventi bei būti globojamas močiutės S. V., nes močiutė juo rūpinasi, o mama yra visiškai nusišalinusi nuo jo rūpinimosi. Tėvas tik siunčia jam priteistą išlaikymą bei bendrauja su juo telefonu, tačiau D. S. nenori gyventi kartu su tėvu R. S.. Nors R. S. kaip ir anksčiau gyvena ir dirba pas ūkininką, gauna minimalų darbo užmokestį, jis neturi galimybių tinkamai rūpintis vaiku. Vyras gyvena ūkininko išnuomotame gyvenamajame būste, kur yra vienas kambarys ir maža virtuvė. R. S. teikia sūnui išlaikymą, ne kartą kvietė sūnų pasisvečiuoti pas save, kvietė gyventi kartu, bet D. pas tėvą nevažiuoja bei gyventi kartu atsisako. R. S. supranta, kad D. yra pripratęs prie dabartinės gyvenamosios vietos, gerai sutaria su močiute, todėl jis prieš vaiko valią ir norą nieko neketina daryti. Be to, R. S. beveik nuo sūnaus D. S. gimimo jo neaugino, neprižiūrėjo, neauklėjo, tik siuntė išlaikymą. Manytina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus D. S. auginimo bei auklėjimo. Nėra duomenų, kad padėtis pagerės ir atsakovas pats galės auginti sūnų, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui R. S. tėvo valdžią sūnaus D. S. atžvilgiu. Ieškovo atstovės teigimu šiuo atveju vaiko atskyrimo nuo tėvo instituto nereikėtų taikyti, nes ne tik objektyvios priežastys lemia, kad vaikas negali gyventi su tėvu, bet yra ir tėvo kaltė, nes jis neketina kraustytis gyventi arčiau sūnaus, jo neprižiūri, tik vieną kartą per metus susitiko su sūnumi.

Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atvykęs į teismo posėdį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis dirba pas ūkininką Šilutės raj., siunčia vaikui išlaikymą, į Šiaulius kraustytis neketina, nes už parduotą nedidelės vertės būstą negalėtų įsigyti būsto Šiauliuose, be to, nežino, ar galėtų rasti darbą Šiauliuose. Pripažįsta, kad vaikas nenori su juo gyventi, nes yra įpratęs Šiauliuose. Po teismo sprendimo dėl terminuoto jo tėvo valdžios apribojimo priėmimo vaiką buvo aplankęs tik kartą (jam toli važiuoti), vaikui skambindavosi telefonu, vaiko susigrąžinti nesiekė.

Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atvykusi į teismo posėdį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra senyvo amžiaus, todėl nors šiuo metu ir sutinka ir gali pasirūpinti nepilnamečiu D. S., tačiau dėl jos sveikatos būklės vėliau gali būti sudėtinga tai daryti, o anūko ji nenori atiduoti į vaikų namus. Pats vaikas gerai jaučiasi gyvendamas su močiute, važiuoti gyventi pas tėvą gyventi nenori, nes Šiauliuose yra pripratęs, mokosi, turi draugų ratą.

Išvadą teikiančios institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Šilutės r. VTAS) atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jie pateikė išvadą. Joje nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi vaiko tėvo R. S. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu išsiaiškinta, kad R. S. kaip ir anksčiau tebedirba ir gyvena pas ūkininką, gauna minimalų darbo užmokestį, gyvena ūkininko išnuomotame gyvenamajame būste, kur yra vienas kambarys ir maža virtuvė. R. S. kiekvieną mėnesį sūnaus D. S. išlaikymui siunčia po 250 litų. R. S. teigė, kad jis labai stengėsi atnaujinti ryšį su vaiku, jam skambina, buvo nuvykęs aplankyti Deivido, lankėsi vaiko mokykloje ir bendravo su jo klasės auklėtoja. Be to, jis ne kartą kvietė sūnų pas save bei siūlė gyventi kartu. Vaikas kartu gyventi su tėvu atsisako. R. S. supranta vaiko pasirinkimą, todėl nieko prieš jo valią neketina daryti. Pokalbio metu paaiškėjo, kad pats R. S. į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko sugrąžinimo artimiausiu metu neketina kreiptis, kadangi, jo teigimu, jis manęs, kad pasibaigus 1 metams, apribojimas savaime pasibaigia. R. S. paaiškinus, kokiu būdu gali būti panaikintas apribojimas ir, kad jis pats turėtų kreiptis į teismą pareiškė, kad tam neturi pinigų, o ir vaikui būtų sudėtinga viską iš esmės keisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir esant tokiai situacijai, mano, kad D. S. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo kaltų veiksmų: ypatingos žalos vaikui darymo, piktnaudžiavimo tėvo valdžia, žiauraus elgimosi su vaiku, negyvena su tėčiu, todėl būtų tikslinga R. S. taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo apribojimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad D. S., gim. 1999m., tėvai yra E. V. ir R. S. (3 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1593-797/2013 neterminuotai apribota motinos valdžia E. V. sūnaus D. S., atžvilgiu, ir laikinai 1 metų laikotarpiui, apribota tėvo valdžia R. S. sūnaus D. S. atžvilgiu, taip pat D. S. nustatyta nuolatinė globa/rūpyba, vaiko nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore paskirta S. V. bei su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; sprendimas įsiteisėjęs (10-16 b.l.)

2014-04-25 apsilankymo šeimoje akte užfiksuota, kad S. V. gyvena su anūku D. S. bute, adr. (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos vaikui gyventi tinkamos, butas tvarkingas, su visais patogumais (7-9 b.l.). S. V. rūpinasi anūku D., nes jo tėvų valdžia apribota. Vaiko tėvas R. S. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes, maždaug po 200 Lt – 250 Lt per mėnesį (27 b. l.). Šiuo metu D. lanko progimnaziją, 8 klasę, mokslai sekasi gerai, jo auklėjimu ir priežiūra bei mokymusi, sveikata rūpinasi močiutė S. V.. D. ugdymu retkarčiais pasidomi jo tėvas R. S.. Berniukas S. V. šeimoje jaučiasi saugiai, viskuo aprūpintas, pasitiki globėja, kuri juo rūpinasi.

2014-05-28 Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl R. S. nurodoma, kad jis dirba ir gyvena pas ūkininką K. G., gauna minimalų darbo užmokestį, kiekvieną mėnesį į vaiką auginančios močiutės S. V. sąskaitą perveda maždaug po 250 Lt. Nors R. S. nėra sudaręs sąlygų vaikui gyventi bei lankyti mokyklą dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje Šilutės r., o į Šiaulius artimiausiu metu atsikraustyti nenori, tačiau jis, kaip tėvas, nėra piktybiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo ir stengsis, kad situacija pasikeistų, iš dalies vykdė savo įsipareigojimus: bendravo su sūnumi, teikė jam išlaikymą, kvietė gyventi kartu. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad nepilnametis D. S. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo R. S. kaltų veiksmų: ypatingos žalos vaikui darymo, piktnaudžiavimo tėvo valdžia, žiauraus elgimosi su vaiku, negyvena su tėčiu, todėl būtų tikslinga R. S. taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo apribojimo būdą.

Teisme apklaustas nepilnametis D. S. paaiškino, kad pas močiutę jam gera gyventi, iš esmės neprieštarautų Šiauliuose gyventi su tėvu, tačiau vykti į Šilutės rajoną pas tėvą nenori, nes yra įpratęs Šiauliuose, čia mokosi, turi draugų, be to, labiau pripratęs prie močiutės. Tvirtino, kad su tėčiu bendrauja, kalbasi telefonu, kartą tėvas jį aplankė. Tėtis atsiunčia pinigų.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nors atsakovas R. S. realių veiksmų nesiėmė, kad pats augintų ir rūpintųsi sūnumi, tačiau iš jo paaiškinimo ir byloje esančių įrodymų matyti, jog jis šiuo metu to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių: gyvena ir dirba gan dideliu atstumu nuo sūnaus, jam būtų sudėtinga pakeisti būstą ir darbą, norint atsikraustyti į Šiaulius. Atsakovas domisi vaiku, jo ugdymu, teikia išlaikymą, domisi vaiko pasiekimais mokykloje, nors nedažnai, stengiasi bendrauti, nurodė, kad pasikeitus gyvenimo sąlygoms, norėtų pats auginti sūnų D., todėl teismas sprendžia, kad yra emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko, nors ir minimalus, ir situacija dar gali pasikeisti. Byloje nėra nustatyta, kad tėvas darytų žalingą įtaką sūnui ir visiškai juo nesirūpintų, tėvas su sūnumi negyvena dėl objektyvių priežasčių. Nei atsakovas nei tretysis asmuo nesutinka, kad R. S. neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia, su tuo nesutinka ir išvadą teikianti institucija, kuri siūlo vaiką atskirti nuo tėvo.

Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos); jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų (CK 3.179 str. 1 d.). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Šiuo atveju atsakovo sūnus iš esmės jau yra faktiškai atskirtas nuo tėvo, nes su juo faktiškai negyvena, tik atskyrimas nėra tinkamai įformintas. Teismo vertinimu toliau taikyti laikiną ar tuo labiau neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nėra jokio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 str.).

Nors Šiaulių m. VTAS siūlo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, tačiau teismo pareiga vertinti visus byloje esančius įrodymus, teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Be to teismas atsižvelgia ir į atvykusio į teismo posėdį vaiko tėvo, vaiko rūpintojos (močiutės), su kuria vaikas faktiškai gyvena, ir paties vaiko paaiškinimus, teismui pateiktą Šilutės r. VTAS išvadą, kad šiuo atveju nereikėtų nutraukti tėvo ryšių su vaiku ir kad pakaktų vaiko atskirimo nuo tėvo.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. įtvirtintos nuostatos, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į objektyvias priežastis, dėl kurių tėvas negali gyventi su sūnumi, į jo sunkią tėvų turtinę padėtį, į tai, kad jam sudėtinga pakeisti gyvenamą vietą ir darbą, taip pat atsižvelgia į vaiko, jo tėvo, močiutės, kuri yra senyvo amžiaus, interesus, todėl nusprendžia ieškinį tenkinti iš dalies, D. S. iki jo pilnametystės atskyriant nuo tėvo R. S., bet ne apribojant tėvo valdžią (CPK 178 str., 185 str., CK 3.3 str., 3.179 str., 3.180 str.).

Vaikui globa jau nustatyta minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu, jo globėja ir turto administratore jau paskirta jo močiutė S. V., iš vaiko motinos, kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia, jau priteistas išlaikymas, o vaiko tėvas geranoriškai vaikui teikia išlaikymą, be to, iš atsakovo R. S. 2001-01-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu D. S. jau buvo priteistas išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001-01-05 iki vaiko pilnametystės.

Kadangi ieškinys atsakovo atžvilgiu tenkintinas iš dalies, atmetant reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, vaiką atskiriant nuo tėvo, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais iš jo valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, t. y. žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nėra priteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 269-270, 376, 400-407, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametį D. S., gim. 1999m., a. k. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės atskirti nuo tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė