- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-112-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01249-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „KRS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infes“
- Atsakovas
- Infrastruktūros valdymo agentūrai
- Kategorijos
- 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros 2024 m. spalio 14 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje pripažintas trečiojo asmens UAB „KRS“ pasiūlymas, o antroje – ieškovės UAB „Infes“ pasiūlymas; įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą bei nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „KRS“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Specialiosios paskirties pastato Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione, Tauragės r. sav., Tauragės sen., Laužo k. 1, statybos darbai“ Nr. 711315 (toliau – Pirkimas) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Prašyme nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju, nustačius, jog atsakovė neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, teismas turėtų grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o tai įmanoma padaryti tik tuo atveju, jeigu nebus pabaigtos pirkimo procedūros ir nebus sudaryta pirkimo sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdė atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras bei įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
4. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
5. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę neteisėtu ir jį panaikinus, Pirkimo procedūros turėtų grįžti į ankstesnę stadiją ir turėtų būti toliau tęsiamos (t. y. turėtų būti iš naujo vertinami pasiūlymai ir nustatoma nauja pasiūlymų eilė). Tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų Pirkimo procedūros, civilinės bylos nagrinėjimo metu sudarius sutartį su laimėtoju pripažintu tiekėju, jos būtų užbaigtos. Tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčo viešojo pirkimo objektas yra specialiosios paskirties pastato statybos darbai. Šiuo atveju viešojo pirkimo objektas yra svarbus valstybės gynybos ir valstybės bei visuomenės saugumo prasme, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tačiau iš Pirkimo sąlygų matyti, kad nėra jokios prievolės darbus įvykdyti kuo skubiau. Iš pateiktų duomenų matyti, kad techninis projektas parengtas dar 2020 metais, o viešasis pirkimas dėl jo įgyvendinimo paskelbtas tik dabar. Pastato statyba nėra tiesiogiai susijusi su karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūros (sandėlių, aikštelių, remonto dirbtuvių, garažų technikai), sargybos pastatų statyba, t. y. aplinkybėmis, kurios sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią geopolitinę padėtį, spręsti apie tiesioginę grėsmę valstybės gynybos ir valstybės bei visuomenės saugumui. Taigi nėra duomenų, kad, neįvykdžius šio pirkimo kaip įmanoma greičiau, atsirastų negrįžtamų neigiamų padarinių, t. y. nenustatyta aplinkybių, jog visuomenei kyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ar pan.
7. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir neturėdamas duomenų apie tai, kad, sustabdžius atsakovės vykdomo pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, pripažino, jog viešojo pirkimo procedūrų tęsimas ir užbaigimas turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų, ir nusprendė, kad neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės šiuo atveju neviršija galimos jų teikiamos naudos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1413-1060/2024 ir atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamoje nutartyje priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra paremtas tuo, kad esą nėra skubos pastatyti objektą – neigiamos pasekmės neviršija taikymo naudos. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė privataus ieškovės intereso užtikrinimui tik dėl to, kad objekto techninė dokumentacija buvo parengta 2020 m., o Pirkimas vykdomas 2024 m. Tokią išvadą teismas padarė, vertindamas tik labai mažą dalį viso objekto įgyvendinimo konteksto. Teismas neįvertino visos statybų rinkos situacijos pastaraisiais 2020-2024 metais, buvusių ribojimų, leidimo statyti derinimo ir kt.
8.2. Teismas neįvertino, kad leidimas statyti buvo išduotas tik 2022 m. gruodžio 28 d., o pačiame techniniame projekte nurodomi baigimo metai – 2021 m. (rengėjų parašai padėti 2021 m. liepos 12 d.), todėl pagrįsta manyti, jog 2020 m. parengtas techninis projektas buvo užbaigtas ir su atsakingomis institucijomis buvo suderintas žymiai vėliau, o teisinė projekto ir leidimo statyti derinimo procedūra užtruko ilgai. Covid-19 pandemijos metu atsirado nežinomybė dėl socialinio gyvenimo ribojimų, o tai turėjo įtakos tiek atsakovei, tiek kitoms institucijoms ir potencialiems rangovams. Pasikeitusi teisinė aplinka (reikalavimas rengti detaliuosius planus, griežtesni energetiniai reikalavimai) lėtino leidimų išdavimo procesą. Karas Ukrainoje stipriai paveikė statybinių medžiagų tiekimo grandinę ir kainų stabilumą, todėl projektų planavimas ir biudžeto sudarymas tapo sudėtingesnis.
8.3. Sudėtingėjanti geopolitinė situacija Europoje ir pasaulyje, taip pat hibridinės atakos ir atviri grasinimai prieš Lietuvą rodo būtinybę užtikrinti tinkamas kariuomenės apgyvendinimo ir rengimo sąlygas. Uždelstas Pirkimo objekto įgyvendinimas gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti kariuomenės strateginius planus, o tai kelia didesnės žalos riziką šalies saugumui. Karių apgyvendinimo ir rengimo sąlygų gerinimas yra viešojo intereso dalis, nes tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu. Kiekviena uždelsta diena silpnina kariuomenės pasirengimą ir didina riziką nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir viešąjį interesą, nėra pagrindo ignoruoti būtinybės nedelsiant vykdyti kariuomenės infrastruktūros atnaujinimą. Tokia infrastruktūra yra esminė kariuomenės parengtumo užtikrinimui ir galimybei tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes.
8.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad būtinybė nedelsiant vykdyti Pirkimo objektą būtų tik tuo atveju, jei objektas būtų susijęs su karine technika, sargybos (apsauginiai statiniais), bet ne kareivinėmis. Tačiau visuomenės saugumą, visų pirma, garantuoja ne technika, bet personalas, kuris šią techniką gali naudoti. Statinio paskirtis – kareivinės, niekaip nepaneigia objekto užbaigimo svarbos Valstybės ir visuomenės saugumui.
8.5. Ieškinys yra grindžiamas vien subjektyviais pasvarstymais apie trečiojo asmens atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams, o tai leidžia spręsti dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.
Atsiliepimas
8.6. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl grėsmės ieškovės atžvilgiu palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra svarbu grėsmę vertinti viešojo intereso užtikrinimo kontekste. Trečiojo asmens vertinimu, net ir dvigubo mokėjimo atveju yra didelė tikimybė, kad Lietuvos Respublika dėl nesavalaikio kariuomenės infrastruktūros vystymo patirs žymiai daugiau finansinių nuostolių. Vien galima (nebūtinai atsirasianti) žala ieškovei nesudaro pagrindo nuspręsti apie galimai kilsiančią didesnę žalą laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. Priešingai, Pirkimo objekto įgyvendinimo atidėjimas gali sukelti žalą visai visuomenei, todėl šios bylos atveju neturėtų būti teikiamas prioritetas privataus turtinio intereso užtikrinimui.
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. spalio 14 d. sprendimu jau yra nustačiusi Pirkimo laimėtoją, su kuriuo neteisėtai ketinama pasirašyti Pirkimo sutartį. Ieškovės ieškinio tenkinimo atveju ir pripažinus, kad atsakovė neteisėtai Pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, teismas turėtų grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o tai įmanoma padaryti tik tuo atveju, jeigu nebus pabaigtos Pirkimo procedūros ir nebus sudaryta Pirkimo sutartis. Remiantis tuo, buvo būtina sustabdyti Pirkimo procedūras bei įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties.
9.2. Teismas teisingai įvertino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti įrodymai sudaro pagrindą tvirtinti, kad 2024 m. spalio 14 d. atsakovės sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje yra nurodytas trečiojo asmens pasiūlymas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) ir ieškovės teises bei teisėtus interesus.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad techninis projektas buvo parengtas jau 2021 m. ir pateikė ištrauką iš Techninio darbo projekto, patvirtinančią, jog projektas buvo parengtas 2021 m liepą. Kadangi apie Pirkimą buvo paskelbta tik 2024 m. kovo 7 d., vadinasi, atsakovė net apytikriai 3 metus neskubėjo įsigyti šiuo Pirkimu perkamo objekto. Statybą leidžiantis dokumentas šiam perkamam objektui buvo gautas 2021 m. sausio 14 d., o Pirkimas dėl statybos pradėtas tik 2024 m. kovo 7 d.
9.4. Be to, nagrinėjamu atveju numatyta sudaryti Pirkimo sutartį 23 mėn. laikotarpiui. O tai reiškia, kad numatoma sudaryti ilgalaikę sutartį, tai savaime taip pat reiškia, jog ypatingos skubos gauti Pirkimų siekiamą įsigyti objektą nėra.
Atsiliepimas
9.5. Trečiasis asmuo atskirajame skunde teikia deklaratyvius teiginius apie neatidėliotiną skubą įsigyti Pirkimo objektą, apie atsakovės poreikį turėti Pirkimo objektą, apie atsakovės strateginius tikslus naudoti Pirkimo objektą ir jos prioritetus. Trečiasis asmuo nurodo, kad Pirkimui dėl objekto įvykdyti buvo daug kliūčių, susijusių su nenumatytomis aplinkybėmis pasaulyje, bet visi šie teiginiai yra tik jo spėliojimai ir nuomonė (trečiasis asmuo yra tik tiekėjas, jis neįeina į atsakovės, kaip juridinio asmens, struktūrą, todėl šių aspektų žinoti negali), kuri bylai nesuteikia jokios objektyviai pagrįstos informacijos.
9.6. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad Pirkimas buvo vykdytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, pagal kurį yra perkami darbai, išskirtinai kariniams tikslams pasiekti ar „jautrūs“ šio įstatymo prasme darbai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje Pirkimo objektas nepriklauso gynybos ir saugumo sričiai, todėl trečiojo asmens apeliavimas į šiuolaikinę geopolitinę situaciją ir valstybės saugumą, siekiant panaikinti ginčijamą nutartį, nėra pagrįstas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju.
9.7. Trečiojo asmens bandymas paneigti laikinąsias apsaugos priemones remiantis šiuolaikine geopolitine situacija (karu) taip pat nėra pakankamas, nes minėta geopolitinė situacija (karas) prasidėjo 2022 m. vasario mėnesį, kai atsakovė jau turėjo parengtą techninį projektą. Tačiau ši geopolitinė situacija ir parengto techninio projekto faktas atsakovei nebuvo rodikliai, privertę ją suskubti greičiau atlikti Pirkimą, atsakovė net du metus neskubėjo atlikti viešojo pirkimo.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirkimo sąlygų 3 priedo – Statybos rangos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties specialiosios dalies (atsiliepimo priedas Nr. 3) – 5.12 papunktis nustato, kad, kai statybos darbai ar jų dalis žiemos laikotarpiu negali būti vykdomi, šalių susitarimu tam tikriems statybos darbams ar jų daliai gali būti taikoma technologinė pertrauka. Ši pertrauka prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kovo 15 d. Pertraukos metu statybos darbai (ar jų dalis) nėra vykdomi, išskyrus tuos darbus, kuriems pertrauka netaikoma. Jeigu kovo 15 d. meteorologinės sąlygos nebus tinkamos darbams atnaujinti, rangovas privalės juos atnaujinti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tinkamų sąlygų pradžios. Tinkamomis sąlygomis bus laikoma, kai vidutinė paros temperatūra 5 dienas iš eilės bus ne žemesnė nei +5 °C. Rangovas, raštu suderinęs su užsakovu, gali atnaujinti darbus dar nesibaigus technologinei pertraukai, jeigu meteorologinės sąlygos tai leidžia.
10.2. Atsakovė akcentavo, kad įprastai praktikoje technologinė pertrauka taikoma, todėl statybos darbai jos metu nevykdomi. Atsižvelgiant į dabartinį metų laiką, labai tikėtina, kad, net jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos ir būtų sudaryta sutartis, statybos darbai iki 2025 m. kovo 15 d. neprasidės.
10.3. Įvertinusi šias aplinkybes bei sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, atsakovė neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą viešą konkursą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų pritaikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
16. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino ieškinį prima facie (preliminariai) pagrįstu, nes ieškinys yra grindžiamas vien tik subjektyviais pasvarstymais apie trečiojo asmens atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams, o tai leidžia spręsti dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.
17. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai yra vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškinyje yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniais argumentais, kartu su ieškiniu yra pateikti ieškovės poziciją byloje pagrindžiantys įrodymai. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų taikant laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti apsunkinta galimybė, esant ieškovei palankiam sprendimui, grįžti į situaciją, buvusią prieš pažeidimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, o su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimą, reikėtų spręsti papildomus klausimus dėl sutarties galiojimo, restitucijos, tiekėjų patirtos žalos atlyginimo bei alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei, o tai apsunkintų ieškovės galimybes veiksmingai apginti savo teises.
20. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja (duomenys neskelbtini)straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).
24. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių skubią būtinybę įsigyti Pirkimo objektą. Apeliantės argumentai dėl geopolitinės situacijos ir jos sąsajos su skubos poreikiu yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktais, kurie tiesiogiai parodytų, kaip delsimas įgyvendinti projektą darytų neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui ar kariuomenės parengtumui. Geopolitinės situacijos sudėtingėjimas, nors ir reikšmingas, yra ilgalaikio pobūdžio veiksnys, kuriam reikalingi planuoti, teisėti ir skaidrūs sprendimai.
26. Viešasis interesas apima ne tik nacionalinio saugumo stiprinimą, bet ir viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, skaidrumo bei konkurencijos užtikrinimą. Nelegitimus ar neskaidrus procesas gali ne tik pakenkti valstybės interesams, bet ir sukelti teisinių ginčų, kurie dar labiau atidėtų projekto įgyvendinimą. Taigi, prioritetas turi būti teikiamas teisės principų laikymuisi, užtikrinant ilgalaikį efektyvumą ir viešųjų lėšų racionalų naudojimą.
27. Apeliantės teiginiai apie infrastruktūros atnaujinimo būtinybę yra grindžiami deklaratyviais teiginiais ir neparemti tiesioginiu ryšiu tarp delsimo ir neigiamų pasekmių kariuomenės parengtumui. Be to, pirkimo dokumentuose numatytas 23 mėnesių sutarties laikotarpis pats savaime paneigia ypatingos skubos aplinkybes – tai rodo, kad pats Pirkimo objektas nėra planuojamas įgyvendinti per itin trumpą laiką.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog egzistuoja ypatinga situacija, dėl kurios laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad pirmosios instancijos teisme jau priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, ir į tai, jog atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinybę, darytina išvada, kad ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas nesukels realios žalos viešajam interesui. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei aplinkybės pasikeistų (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.