- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-8255-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03360-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Vaduvos namai“
- Advokatai
- Kristupas Kerutis
- Kategorijos
- 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Vaduvos namai“ atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vaduvos namai“ ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-23 įsakymo Nr. 49VĮ-2453-(14.49.2.) dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2020-02-05 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo vienašalį sandorį - 2019-12-23 įsakymą Nr. 49VĮ-2453-(14.49.2.) dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo ir taikyti restituciją – sugrąžinti ieškovei į minėta žemės sklypą nuomos teisę, nustatytą 1996-06-13 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 146N01/96-10642 (su vėlesniais pakeitimais).
Nurodė, kad ginčijamame įsakyme atsakovė remiasi atsakovės 2019-11-08 pažyma Nr. 1PA-19-(9.8 E.), 2019-10-04 ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-893-(14.49.140.), kurie ieškovei nėra žinomi. Ieškovei nėra aišku, kokių teisės aktų ir faktinių aplinkybių pagrindu atsakovė nutraukė valstybinės žemės sklypo terminuotą nuomos sutartį, nes įsakyme nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalis, nustato įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą terminą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nėra nustatytas terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Daro prielaidą, kad atsakovė valstybinės žemės 1996-06-13 nuomos sutartį Nr. 146 N01/96-10642 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukė vadovaudamasi šios sutarties 11.2. papunkčiu, kuriame nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: pastato statybos ir sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. Nulinio ciklo darbus įvykdyti per 18 mėn. nuo sutarties teisinio įregistravimo. Atkreipė dėmesį, kad aiškinant šią nuomos sutarties sąlygą reikalinga atsižvelgti į tai, kad sutartyje numatytas 99 metų nuomos terminas ir ieškovei buvo būtina gauti statybos leidimą, parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją. Paaiškino, kad 1996-06-13 nuomos sutartis buvo sudaryta su R. V. individualia įmone. R. V. sutuoktinė O. V. 2009-05-12 raštu, skirtu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties perrašymo jos vardu ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis mirė. Negavusi jokio atsakymo O. V. 2009-11-24 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties perrašymo. Šių prašymų pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-22 įsakymu Nr. 2.3- 24 R. V. individualios įmonės teisės ir pareigos pagal 1996-06-13 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 146 N01/96-10642 perėjo O. V. įmonei, o 2010-03-06 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie aukščiau nurodytos sutarties. Vilniaus apskrities viršininkas 2010-06-08 raštu O. V. įmonei nurodė, kad neprieštarauja dėl statinio statybos išnuomotame sklype, jeigu tokia statyba atitiks nustatytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą ir tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. O. V. individualią įmonę 2015-10-27 buvo nutarta pertvarkyti į UAB „Vaduvos namai“, kuri samdė architektus ir teisininkus tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą ir galėtų pradėti statybas išnuomotame žemės sklype. Ieškovės nuomone, ji neatliko apskritai jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidusi terminuotą nuomos sutartį, todėl nuomos sutartis, iki kurios pabaigos liko 75 metai, negalėjo būti atsakovės vienašališkai nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsilipimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Pažymėjo, kad žemės sklype nėra nekilnojamojo turto registre registruotų kitiems asmenims priklausančių statinių. Paaiškino, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-10-29 potvarkiu Nr. 2192V „Dėl sklypų nuomos ir leidimo statyti sklypuose įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ buvo suteikti žemės sklypai projektavimui arba žemės tyrinėjimo, arba projektavimo darbams. Šio potvarkio 1.10 punkte nurodyta, kad R. V. individualiai įmonei 0,044 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, suteiktas žemės ūkio parduotuvei statyti. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-13 įsakymu Nr. 662-01 žemės sklypą nuspręsta išnuomoti R. V. individualiai įmonei, nurodant, kad žemės sklypas bus naudojamas žemės ūkio produktų parduotuvei statyti ir eksploatuoti. Šio įsakymo pagrindu buvo sudaryta 1996-06-13 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 146 N01196-10642, kuria R. V. individualiai įmonei buvo išnuomotas žemės sklypas, kuris pagal nuomos sutarties sąlygas buvo skirtas žemės ūkio produktų parduotuvei statyti ir eksploatuoti. Sutarties 11.2 papunktyje įtvirtinta: nulinio ciklo darbus įvykdyti per 18 mėn. nuo sutarties įregistravimo, o 15 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu ankščiau laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus. Tai reiškia, jog valstybinės žemės patikėtinas turėjo pagrįstą lūkestį, kad Žemės sklypas bus naudojamas pagal sutartyje įtvirtintą žemės panaudojimo paskirtį. Patvirtino, kad 2010-03-02 susitarimu Nr. K01/2010-35 sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuomininku yra laikoma O. V. ir jai pereina visos iš sutarties kilusios teisės bei pareigos. Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija, tenkindama O. V. 2010-05-04 prašymą leisti statyti žemės sklype, 2010-06-08 raštu Nr. (31)-1.2-1597-(3.31) „Dėl statinio statybos valstybinėje žemėje“ neprieštaravo, jog nuomojamame žemės sklype būtų statomas statinys, jei tokia statyba atitiks nustatytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą ir tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Vilniaus miesto skyriui 2019-10-04 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-893-(14.49.104), kuriuo konstatuota, kad žemės sklypas yra tuščias, jame nėra statinių. Ieškovė 2019-10-10 raštu Nr. 49SJN-2692-(14.49.105.) „Dėl valstybinės nuomos sutarties nutraukimo“ informuota apie sprendimą nutraukti nuomos sutartį. Vilniaus miesto skyriuje 2019-11-13 buvo gautas ieškovės atstovo prašymas sutarties nenutraukti, nes ieškovė sutarties sąlygų nėra pažeidusi, kuriame taip pat išdėstė savo poziciją, kad sutarties 11.2 papunktyje nurodyto reikalavimo - nulinio ciklo darbus įvykdyti per 18 mėnesių eiga prasideda nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo ir kad ieškovė atliko veiksmus reikalingus sutarčiai vykdyti: gavo 2016-02-02 projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. PPU-15116, pateikė 2019-02-13 prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, gavo 2019-06-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atsakymą ir 2019-10-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus atsakymą. Vilniaus miesto skyrius išanalizavęs ieškovės pateiktus dokumentus, nusprendė, kad ieškovė nepaneigė to, kad sutartis vykdoma netinkamai ir 2019-12-23 įsakymu Nr. 49VĮ-2453-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį.
Trečiasis asmuo pateikė atsilipimą, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės lygmens bendrieji planai, tame tarpe ir Vilniaus bendrasis planas, įgyvendinami išduodant statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) nustatyta tvarka, kai detalieji planai ar žemės valdos projektai nerengiami. Pagal TPĮ 20 straipsnio 1 dalį, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir/ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal SĮ 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, todėl savivaldybės administracija, tikrindama statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kartu patikrina ir projektuojamo statinio statybos atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Pažymėjo, kad pirmiausia derinimui turi būti teikiama projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, todėl gavus projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertinama, ar statinio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir/ar galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Vertinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustatomi statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai: pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, galimas užstatymo tipas ir kita. Nurodė, kad ieškovė trečiajam asmeniui 2016-02-02 pateikė prašymą dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pagal UAB „V. P. (duomenys neskelbtini)“ pateiktą eskizą – Svečių namai, (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas, patikrino pateiktą projektinio pasiūlymo rengimo užduotį: ar užpildyta visa projektinio pasiūlymo rengimo užduoties forma; ar pateikti visi privalomi dokumentai; ar projektinio pasiūlymo rengimo užduotis pasirašyta statytojo ir projektuotojo. Taip pat įvertino, ar statinio ar jo dalies statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir/ar galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima, 2016-02-02 pritarė pateiktai projektinio pasiūlymo rengimo užduočiai. Atkreipė dėmesį, kad projektinio pasiūlymo rengimo užduotis ir jos pagrindu parengtas projektinis pasiūlymas yra tik pasiūlymas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, ir tai nėra galutinis pastato statybos projektas, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertintų sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Suderinus projektinio pasiūlymo rengimo užduotį, 2017-12-30 IS „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statybos projektui – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota SĮ 23 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi pateiktą projektą, 2018-01-19 jį atmetė, nurodžiusi pastabas: pateiktas projektas neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo bei galiojančių teisės aktų reikalavimų; STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6.1 ir 6.2 punktuose esančių reikalavimų, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.6.18 punkto reikalavimų; taip pat nurodant, jog nėra pateiktas statinio priėmimo – perdavimo aktas bei privalomas projekto rengimo dokumentas – projektavimo (techninė) užduotis. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2019-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. A50-27939/19, kuriuo prašė išaiškinti, ar galima pagal suderintą projektinio pasiūlymo rengimo užduotį ir toliau tęsti projektavimo darbus ir juos užbaigus, pateikti dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti. Į šį prašymą 2019-10-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius pateikė atsakymą raštu Nr. A51-95222/19(3.3.2.26E-VMA) kuriame nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą 2014-01-22 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-1643, kuriam yra nustatyti esami užstatymo reglamentai - (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra tuščias, jame statyba nebuvo numatyta. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustačius, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t.y., prieštarauja detaliajam planui (šiuo atveju turi būti nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, kurių nustatymui būtų reikalingas minėto detaliojo plano koregavimas), statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, nes tai pažeistų STR 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė bei jos nuomotoja yra Nacionalinė žemės tarnyba. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.
Byloje esantys nekilnojamojo turto 2018-09-12, 2019-02-13, 2020-02-01 išrašai, Vilniaus miesto valdybos 1992-10-29 potvarkis Nr. 2192V „Dėl sklypų nuomos ir leidimo statyti sklypuose įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-13 įsakymas Nr. 662-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo R. V. individualiai įmonei“, Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 146 N01196-10642, sudaryta 1996-06-13, patvirtina, kad 0,044 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Šis žemės sklypas 1996-06-13 buvo išnuomotas R. V. individualiai įmonei 99 metams.
Byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-22 įsakymas ir 2010-03-02 susitarimas Nr. K01/2010-35 patvirtina, kad sutartis buvo pakeista nuomininku nurodant O. V. įmonę. Byloje esantis 2015-10-27 savininko sprendimas ir 2020-02-13 juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad O. V. įmonė 2015-12-07 pertvarkyta į ieškovę UAB „Vaduvos namai“.
Minėtų Vilniaus miesto valdybos 1992-10-29 potvarkio Nr. 2192V 1.10 punktas ir Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-06-13 įsakymas Nr. 662-01 patvirtina, kad ginčo žemės sklypas nuomininkui buvo suteiktas (išnuomotas) žemės ūkio produktų parduotuvei statyti ir eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2015-01-15 įsakymas Nr. 30-69 patvirtina, kad juo buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 146 N01196-10642, sudarytos 1996-06-13, 11.2 papunktyje nustatyti architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos, kuriomis nuomininkas įsipareigojo pastato statybos ir sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. Nulinio ciklo darbus įvykdyti per 18 mėn. nuo sutarties įregistravimo. Byloje esantis 2020-02-01 nekilnojamojo turto registro išrašas pavirtina, kad 1996-06-13 nuomos sutartis buvo įregistruota 1996-07-04. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutarties 11.2 punkte nustatytu terminu ieškovė įvykdė šiame punkte įtvirtintus įsipareigojimus, ar atliko veiksmus, kurie leistų manyti, kad ieškovė siekė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki 2010-03-06 sutarties pakeitimo (nuomininko pakeitimo) būtų atlikti veiksmai siekiant įgyvendinti sutartimi prisiimtą prievolę.
Byloje esantis likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-06-08 raštas Nr. (3l)-l.2-1597-(3.31) patvirtina, jog atsakant į nuomininkės prašymą, šiame rašte buvo išdėstytas neprieštaravimas tam, kad nuomininkė nuomojamame žemės sklype, statytų statinį, jeigu tokia statyba atitiks nustatytą teritorijos tvarkymo režimą ir tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki 2016-02-02 būtų atlikti veiksmai tam, kad įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Byloje esantys ieškovės 2016-02-02 prašymas, 2016 metų projektiniai pasiūlymai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-02-02 projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Nr. PPU15/16, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2016-02-04 posėdžio protokolas Nr. A17-192/16(2.1.13-MP) patvirtina, kad ieškovės parengtiems projektiniame pasiūlymams buvo pritarta.
Byloje esantys Infostatyba duomenys patvirtina, kad 2018-01-05 buvo atsisakyta ieškovei išduoti specialiuosius reikalavimus, nes ginčo sklypas, kuriame ieškovė projektavo statinį, patenka į 2014-01-22 Vilniaus miesto tarybos patvirtinto detaliojo plano galiojimo ribas. Ieškovei pasiūlyta koreguoti detalųjį planą ir sklypui nustatyti tvarkymo reglamentus.
Byloje esantys ieškovės 2019-02-14 pašymas Nr. A50-29243/18, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2019-05-17 raštas Nr. (23.17E)-2D-6765, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-06-25 raštas Nr. A51-59392/19(2.15.1.21 MP2), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-10-08 raštas A51-95222/19(3.3.2.26E VMA) patvirtina, jog ieškovei buvo išaiškinta, kad jos prašymas keisti detaliojo plano sprendinius yra negalimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patektame atsiliepime nurodė, kad nustačius, jog statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t.y., prieštarauja detaliajam planui (šiuo atveju turi būti nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, kurių nustatymui būtų reikalingas minėto detaliojo plano koregavimas), statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, nes tai pažeistų STR 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkto nuostatas.
Byloje esantis atsakovės 2019-10-04 sudarytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-893-(14.49.140), jo priedas fotolentelė patvirtina, kad ginčo žemės sklype nėra statinių. Nustačiusi šią aplinkybę, atsakovė 2019-10-10 raštu Nr. 49JN-2692-(14.49.105.) informavo ieškovę, jog, ieškovei neįvykdžius nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta prieš terminą, nes pagal teisės aktų reikalavimus valstybiniai žemės sklypai be aukciono nuomojami, jeigu jie užstatyti statiniais ar įrenginiais. Byloje esantis ieškovės 2019-11-13 raštas patvirtina, kad ieškovė anksčiau nurodytą ieškovės raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo gavo, jį suprato, tačiau nesutiko su atsakovės sprendimu nutraukti 1996-06-13 valstybinės nuomos sutartį. Byloje esantis atsakovės 2019-12-23 įsakymas Nr. 49-2453-(14.49.2.) patvirtina, kad atsakovė nusprendė 1996-06-13 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 146 N01-96-10642, pakeistą 2010-03-02 susitarimu Nr. K01-2010-35, laikyti pasibaigusią.
Pagal ŽĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 9 punktą, 36 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kuriai pavesta organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo kontrolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai, todėl atsakovė turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimus atlikti faktinių duomenų patikrinimą ieškovei išnuomotame valstybiname žemės sklype ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintomis nuostatomis yra nustatyta statinių savininko teisė nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, suvaržant žemės savininkės – valstybės teisę kitais, efektyvesniais būdais disponuoti žeme, todėl nelikus sąlygų, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas žemės ūkio produktų parduotuvei statyti ir eksploatuoti. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad per 23 metus ieškovė jai išnuomotame valstybinės žemės sklype pastato nepastatė. Pažymėtina, kad nuomos sutarties perėmėjams (taip pat ir ieškovei) buvo žinomi Vilniaus miesto valdybos 1992-10-29 potvarkis Nr. 2192V ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-13 įsakymas Nr. 662-01, kur nustatyta žemės sklypo naudojimo tikslinė paskirtis, todėl ieškovės akcentuojamas Likviduojamo Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 raštas, kuriuo neprieštaraujama tam, kad ieškovė jai išnuomotame sklype statytų statinį su sąlyga, kad tokia statyba neturi prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, negali būti aiškinamas kaip sutarties sąlygų pakeitimas, ar dokumentas, kuriuo įsipareigojama leisti valstybiniame žemės sklype statyti bet kokios paskirties statinį. Kadangi per 23 metus ieškovė nepastatė Vilniaus miesto valdybos 1992-10-29 potvarkio Nr. 2192V 1.10 punkte ir Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-06-13 įsakyme Nr. 662-01 nurodyto statinio ir neįvykdė žemės nuomos sutarties 11.2 punktu prisiimtų įsipareigojimų, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė lengvatinėmis sąlygomis jai išnuomoto valstybinės žemės sklypo 23 metus nenaudojo pagal paskirtį. Ieškovės atstovo paaiškinimai, į bylą pateikti projektai, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog 2016 – 2018 metais ieškovė dėjo pastangas gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau kitos paskirties pastatui (svečių namams), o ne tos paskirties (parduotuvės) statiniui, kuriam statyti buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ir nurodytuoju laikotarpiu ieškovė siekė įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, naudoti valstybinės žemės sklypą pagal numatytą paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas sutikti su atsakove, jog lengvatinės sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė, yra išnykusios, todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu ir atsakovė įgijo teisę priimti ginčijamą įsakymą, kuriuo tarp šalių susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai buvo užbaigti (laikyti pasibaigusiais).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau — VAI) 8 straipsnyje nustatyti bendrieji reikalavimai keliami individualiam administraciniam aktui: viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindimas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Minėta, kad ieškovei 2019-10-10 buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodytas teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu valstybinis žemės patikėtinis nusprendė nutrakti valstybinės žemės nuomos sutartį. Gavusi šį pranešimą, ieškovė 2019-11-13 pateikė atsakovei prašymą nenutraukti nuomos sutarties, kuris paneigia atsakovės argumentus, jog jai nėra aiškus atsakovės priimto administracinio akto turinys ir esmė, ir tai, jog, pažeidus sutarties 11.2 punkto sąlygas, vadovaujantis sutarties 15 punktu, valstybinės žemės patikėtinis turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas panaikinti 2019-12-23 įsakymas Nr. 49VĮ-2453-(14.49.2.) dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus ieškovės 2019-11-13 prašyme nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų šalių argumentų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl, ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartimi atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos apribota atsakovės patikėjimo teisė į valstybinį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei šį sklypą parduoti, išnuomoti ar kaip kitaip apriboti ar apsunkinti daiktines teises jį. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR), todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.