- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-845-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00866-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- N. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 011,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 910,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 6 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovas sudarė Nuomos sutartį Nr. BK-023686, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – Telefoną Huawei – P30 Pro, 256 GB, M-DUM0220613000368 24 mėnesių terminui (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), mokant kas mėnesį 43,99 Eur nuomos mokestį, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo daikto, negrąžino, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 1 011,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2021 m. sausio 19 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. S. 1 011,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 91,06 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai:
3.1. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą.
3.2. Tarp pradinio kreditoriaus (juridinio asmens) ir atsakovo (fizinio asmens, kuris daiktą (telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, kartu teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.
3.3. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, į prašomą priteisti delspinigių sumą, kuri artima skolos už daikto nuomą sumai, daro išvadą, jog prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies interesus, todėl turi būti mažinamas.
3.4. Teismas nurodė, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taip pat yra taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Taigi teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 91,06 Eur delspinigių (0,05 proc. už 180 dienų).
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2363-1179/2022 dalį dėl delspinigių ir priteisti jai iš atsakovo 910,80 Eur delspinigių; pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2363-1179/2022 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovo 285 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2363-1179/2022 dalį palikti nepakeistą; priteisti jai iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp atsakovo ir kreditorės sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.
5.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.
5.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos.
5.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 910,80 Eur iki 91,06 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
5.5. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
5.6. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
5.7. Apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinamas visiškai, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 6 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas sudarė Nuomos sutartį Nr. BK-023686, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – Telefoną Huawei – P30 Pro, 256 GB, M-DUM0220613000368 24 mėnesių terminui (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), mokant kas mėnesį 43,99 Eur nuomos mokestį, su sąlyga, kad įvykdžiusi visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo daikto, negrąžino, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 1 011,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2021 m. sausio 19 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 011,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 910,80 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 1 011,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, tačiau iki 91,06 Eur sumažindamas delspinigių dydį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. spalio 6 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-023686 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas procese išliko pasyvus, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas bei jas sumažino, šį ieškinio reikalavimą patenkindamas iš dalies.
10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
11. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
12. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. spalio 6 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 11 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
13. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. spalio 6 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
14. Visos nutarties 13 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 12-14 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, 2020 m. spalio 6 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. spalio 6 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos teismo praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tačiau minėta aukštesnės instancijos teismo praktika neatitinka įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-669-826/2022). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.