- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-226-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00066-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė, Administracija) prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sotėja“ ir UAB „Maistulis“ 58 959,08 Eur nuostolių atlyginimą, arba, jeigu teismas taikytų dalinės atsakomybės taisykles, priteisti iš UAB „Sotėja“ 32 555,26 Eur, o iš UAB „Maistulis“ 23 806,47 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas iki bylose bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, dėl kurių ieškovė negalėjo numatytu laiku užbaigti pirkimų „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas kiaulienos pirkimas) ir „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas jautienos pirkimas) procedūrų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių maisto produktai – jautiena ir veršiena ir kiauliena – ieškovei pavaldžiose Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tam tikrą laikotarpį buvo perkami už didesnę kainą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro patirtos didesnės išlaidos, t. y. skirtumas tarp kainų, už kurias maisto produktai buvo perkami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, ir kainų, už kurias tie patys maisto produktai būtų perkami, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti centralizuotų pirkimų procedūras bei sudaryti pirkimo sutartis su pirkimo laimėtojais. Privalėdama užtikrinti maisto produktų tiekimą įstaigoms, ieškovė neturėjo kitos galimybės, kaip tik leisti įstaigoms toliau įsigyti maisto produktus pagal tuo metu galiojusias ir (ar) naujai įstaigų individualiai sudarytas sutartis, užtikrinant produktų tiekimo įstaigoms nepertraukiamumą. Egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu, kadangi atsakovių veiksmai atitinka subjektyvaus bendrininkavimo požymius – t. y. atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarusios ir turėdamos tikslą gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose bei sukelti žalą ieškovei.
3. Atsakovė UAB „Sotėja“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Administracija nėra tinkama ieškovė, nes pati Administracija žalos nepatyrė. Žalą galėjo patirti pačios biudžetinės įstaigos – darželiai, o tiksliau – darželius lankančių vaikų tėvai, kurie mokėjo už vaikų maitinimą. Net jeigu žala buvo patirta, tai už ją negali būti nustatyta atsakovių solidarioji atsakomybė. Pradiniame ieškinyje ieškovė teigė, kad solidariai atsakingos trys bendrovės: UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“. Tačiau UAB „Egilėja“ likviduota, todėl neaišku, kodėl už UAB „Egilėja“ veiksmus turi atsakyti kitos atsakovės. Be to, ieškovės nurodytos žalos atsiradimą lėmė darželių veiksmai su tiekėjais, ieškovės priimti sprendimai. Pirkimuose buvo delsiama sudaryti tiekėjų pasiūlymų eiles ir nustatyti laimėtojus, taip pat delsiama sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darželiai maisto produktų pirkimus vykdė kiekvienas individualiai – neskelbiamų derybų ar neskelbiamos apklausos būdu. Nepaisant to, ieškovė, skaičiuodama žalą, vadovaujasi darželių atliktais decentralizuotais pirkimais (įskaitant, pirkimuose tiekėjų pasiūlytomis kainomis), kurie galėjo vykti neskaidriai dėl darželių veiksmų. Kai kurie darželiai nebuvo įtraukti į preliminariąją sutartį, jie galėjo pirkti decentralizuotu būdu, jų pateiktų sąskaitų negalima įtraukti skaičiuojant žalą. Kai kurie darželiai pirko didesnius kiekius mėsos produktų, negu numatyta jiems pagal preliminariąsias sutartis. Todėl dalis sąskaitų negali būti įtrauktos skaičiuojant žalos atlyginimą. Kai kurie darželiai pirko kitas mėsos rūšis, negu numatyta pagal preliminariąsias sutartis. Todėl ne visos sąskaitos gali būti įtraukiamos skaičiuojant ieškovės patirtą žalą. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą lėmė teismų procesiniai veiksmai.
4. Atsakovė UAB „Maistulis“ su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė. Administracija neturi reikalavimo teisės atsakovių atžvilgiu. Administracija švietimo ir ugdymo įstaigų atžvilgiu yra atskiras juridinis asmuo, kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga taip pat yra atskiri juridiniai asmenys, už maitinimą moka vaikų tėvai ir būtent jiems priklausytų reikalavimo teisė dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovių atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, kadangi atsakingas tas asmuo, kuris pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje veikė kaip ieškovas. Ieškovė savo reikalavimus grindžia (galimu) konkurencijos teisės pažeidimu, tačiau atsakomybės mastą kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu skaičiuoja ne pagal ūkio subjekto vaidmenį ir (ar) indėlį konkurencijos teisės pažeidimo atžvilgiu, o pagal dienų, kurioms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skaičių. Tokiu būdu ieškovė nustatė su konkurencijos teisės pažeidimu nesusijusią nuostolių apskaičiavimo bazę. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jai priklausančios biudžetinės įstaigos dėjo pastangas sutartį nutraukti greičiau – ieškovė neįrodinėja, kad buvo tinkamai įgyvendinama kreditoriaus pareiga mažinti nuostolius. Ieškovės nurodytas nuostolių skaičiavimo terminas yra netinkamas.