- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-25-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01972-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 7 d., apie 9.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,77 promilių girtumas.
Apeliaciniu skundu apygardos teismui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas V. Lukošius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, juo M. S. paskirti nuobaudą už nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nepagrįstai nutarė perduoti nagrinėti M. S. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad ANK 628 straipsnyje numatyta, jog apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą, o kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą; administracinio nusižengimo, kuris užfiksuotas stacionariosiomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą). Apeliantas akcentuoja, kad alkotesteris nėra mobilioji teisės pažeidimų sistema, prietaisas skirtas alkoholio kiekio matavimui išpūstame ore.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad M. S. padarytas nusižengimas pagrįstai buvo kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kadangi iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad M. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo baustas 5000 Lt pinigine bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, bauda sumokėta (išieškota priverstiniu būdu) 2017 m. liepos 17 d. M. S. nusižengimą padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje apibrėžtam terminui, todėl jo veika turi būti laikoma kaip padaryta pakartotinai.
Kadangi pažeidėjas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, apelianto nuomone, M. S. paskyrus nuobaudą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, būtų tikslinga taikyti, nors ir ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra išaiškinta, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipus dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, transporto priemonės savininkė L. G. yra pažeidėjo mama, todėl ji gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą. Transporto priemonės konfiskavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Todėl vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Charakterizuojantys duomenys taip pat liudija apie M. S., kaip apie asmenį, linkusį nusižengti, nesilaikyti teisinėje visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir moralės normų. Parinkdamas nuobaudos rūšį sankcijos ribose, teismas privalo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias, kitas aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, teisės į saugią aplinką užtikrinimo.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. atsiliepimu į tos pačios Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos paduotą apeliacinį skundą dar kartą prašo tenkinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad alkotesteris nėra mobilioji teisės pažeidimų sistema, todėl M. S. administracinio nusižengimo byla Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 628 straipsniu, nepagrįstai perduota nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Be to, apelianto tvirtinimu, M. S. padarytas nusižengimas pagrįstai buvo kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kadangi iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad M. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo baustas 5000 Lt pinigine bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, bauda sumokėta (išieškota priverstiniu būdu) 2017 m. liepos 17 d., t. y. M. S. nusižengimą padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje apibrėžtam terminui, todėl jo veika turi būti laikoma kaip padaryta pakartotinai.
ANK 628 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą, o kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, – pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo, kuris užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą).
Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties motyvais, kuriais M. S. administracinio nusižengimo byla perduota pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kadangi šiuo atveju M. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, t. y. jam neblaivumas buvo nustatytas mobiliuoju prietaisu – alkotesteriu, kuriame įmontuota atitinkama sistema, užtikrinanti alkoholio kiekio matavimą išpūstame ore. Todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi M. S. administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo M. S. gyvenamąją vietą Klaipėdos rajono apylinkės teismui nepažeidžiant ANK 628 straipsnio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir apeliaciniu skundu prašoma jį nubausti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nes jis 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo baustas 5000 Lt pinigine bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, o bauda sumokėta (išieškota priverstiniu būdu) tik 2017 m. liepos 17 d., todėl M. S. nusižengimą padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje apibrėžtam terminui.
Apelianto teigimu, M. S. nusižengimą padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje apibrėžtam terminui, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ANK 40 straipsnis nėra aktualus, kadangi ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kada asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju ATPK 129 straipsnis atitiktų ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Pažymėtina, kad nors M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. spalio 7 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kuriam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už 424 straipsnio 4 dalyje (šiuo atveju už ATPK 129 straipsnyje) numatytą administracinį nusižengimą, ir nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo nepraėjo vieneri metai (už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta bauda priverstinai išieškota 2017 m. liepos 17 d.), tačiau apylinkės teismui pateiktoje nagrinėti M. S. administracinio nusižengimo byloje duomenų, iš kurių būtų matyti, kad M. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu buvo nubaustas 5000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, pridėta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, apylinkės teismas dar kartą prašė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pateikti visus turimus duomenis apie M. S. padarytus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 29), tačiau apylinkės teismui pateiktame išraše apie M. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad M. S. būtų buvęs nubaustas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį (b. l. 34–36). Todėl nesant duomenų apie tai, kad M. S. buvo anksčiau baustas pagal ATPK 129 straipsnį, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas M. S. veiką perkvalifikavo iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jį nubaudė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Akcentuotina, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė duomenis apie tai, kad M. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu buvo nubaustas 5000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, o ši bauda priverstinai išieškota 2017 m. liepos 17 d. (b. l. 51), tik kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui.
Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu M. S. paskirta 5000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, buvo perduota priverstiniam išieškojimui 2008 m. sausio 24 d., ji baigta priverstinai išieškoti 2017 m. liepos 17 d. (b. l. 51), o naujas nusižengimas, už kurį skundžiamu nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo padarytas 2017 m. spalio 7 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtos nuobaudos pagal ATPK 129 straipsnį (ANK 424 straipsnio 4 dalį), įvykdymo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo metu galiojo ATPK 308 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija). ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su šio kodekso 295 straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Sutinkamai su šio kodekso 306 straipsniu atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija).
Kadangi ATPK nenustatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, tuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kuriam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-904/2004, 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-396/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 taip pat nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Todėl konstatuotina, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Kaip jau ir buvo minėta, M. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirta 5000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, šis nutarimas buvo perduotas priverstiniam išieškojimui 2008 m. sausio 24 d. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal teismų praktiką, kuri tuo metu buvo formuojama dėl nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties, nuo nutarimo, kuriuo M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda, priėmimo dienos praėjo jau žymiai daugiau nei dveji metai, t. y. šiuo atveju praėjo jau daugiau kaip 10 metų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad nuo nutarimo perdavimo vykdyti dėl paskirtos baudos priverstinio išieškojimo, M. S. vengė (ar kitaip trukdė) vykdyti minėtą nutarimą, kad būtų slapstęsis ar būtų kokios nors objektyvios kliūtys įstatymo numatytu būdu sutrukdžiusios įvykdyti nutarimą, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad dvejus metus buvo nuolat bandoma iš M. S. išieškoti paskirtą baudą, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktame išraše apie M. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, taip pat nurodyta, kad suėjo nuobaudos vykdymo senaties terminas, 2014 m. sausio 1 d. priimtas nutarimas nutraukti nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą, suėjus senaties terminui (b. l. 51). Pažeidimo padarymo metu, už kurį M. S. nubaustas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, galiojusiame ATPK 36 straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. priverstinai išieškota 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu M. S. paskirta 5000 Lt administracinė nuobauda, kai buvo suėjęs šio nutarimo vykdymo senaties terminas. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, nors 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu M. S. paskirta 5000 Lt administracinė nuobauda 2017 m. liepos 17 d. visgi priverstinai ir buvo išieškota, tačiau atsižvelgus į tai, kad jau buvo suėjęs šio nutarimo vykdymo senaties terminas, konstatuoti, kad 2017 m. spalio 7 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kuriam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už 424 straipsnio 4 dalyje (šiuo atveju už ATPK 129 straipsnyje) numatytą administracinį nusižengimą, ir nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo nepraėjo vieneri metai, bei tuo pagrindu bloginti administracinį nusižengimą padariusio asmens padėtį – kvalifikuoti M. S. veiką pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, negalima, tai iš esmės prieštarautų ir suformuotai bei aptartai teismų praktikai.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą nepakeistą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.