- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2YT-1208-753/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00975-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., G. T., D. S.
dalyvaujant nepilnametės pareiškėjos E. T. įstatyminei atstovei A. R. T., suinteresuotiems asmenims: A. T. ir G. T., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – A. T., G. T. ir D. S. – dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos E. T. įstatyminė atstovė mama A. R. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiesiems asmenims: A. T., G. T. ir D. S., prašydama pripažinti, kad terminą senelio J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti E. T. praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Pareiškėjos atstovė pareiškime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai – 6 metai. Miręs jos senelis J. T. turi du vaikus, esančius pirmos eilės įpėdiniais: E. T. tėvą G. T. ir jo seserį D. S., kurie dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. J. T. palikimą priėmė jo antroji žmona A. T., tačiau paveldėjimo liudijimas neišduotas. Pareiškėjos atstovė nurodo žinanti, kad J. T. turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie kitą paveldimą turtą, nežino. E. T. yra antros eilės įpėdinė. Pirmumo teisę paveldėti J. T. turtą turėjo pareiškėjos atstovės vyras ir jo sesuo, todėl nesikreipė pas notarą dėl E. T. pretenzijų į senelio palikimą. Jos santykiai su E. T. tėvu G. T. yra įtempti, jie nėra labai atviri vienas kitam, todėl tikros padėties dėl J. T. palikimo pareiškėjos atstovė nežino. Kai mirė E. T. senelis A. R. T. pradėjo su savo vyru G. T. pyktis. Jis jai jokios informacijos nesuteikė. Tačiau dėl jo veiksmų neturėtų nukentėti jų dukters E. interesai. Dėl nepilnametės interesų notaras A. T. neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Ji paskambino A. R. T. ir pasakė, kad reikia spręsti J. T. palikimo priėmimo klausimą, tada E. T. mama ir sužinojo, kad ir duktė gali būti mirusiojo turto bendrasavininkė. Tačiau nepilnametės įstatyminės atstovės buvo prasta sveikata, dirbo per du darbus, taip pat ir jos mamos bei patėvio buvo prasta sveikata, visą laiką skyrė jiems, todėl užsitęsė laikas palikimui priimti. Kai pareiškėjos įstatyminė atstovė nuvyko pas notarą, jau buvo praėjęs laikas palikimui priimti. Jog šiuo atveju E. T. kartu su A. T. gali priimti J. T. palikimą, A. R. T.galutinai sužinojo notaro biure. Ji nori, kad vaikui būtų sugrąžintos teisės į palikimą, mano, kad duktė savo senelio palikimą priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jis turėtų būti atnaujintas, todėl prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotasis asmuo D. S. į teismo posėdį neatvyko; teismui pateikė prašymą civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodydama, jog į palikimą nepretenduoja (b. l. 36).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo A. T. teismo posėdyje pareiškimui neprieštaravo; nurodė, kad terminas praleistas dėl nežinojimo, jog palikimas priklauso ir vaikaitei. J. T. – jos vyras. Bendrų vaikų jie neturėjo. J. T. turėjo du vaikus: G. ir D.. Jam mirus ji per nustatytą trijų mėnesių terminą pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo likęs garažas. Nei ji, nei Asta nežinojo, kad palikimo dalis priklauso vaikaičiams, kai yra gyvi tėvai. 2016 m. sausio 17 ar 18 d. atėjusi pas notarą susitvarkyti paveldėjimo, ji sužinojo, kad nepilnametė vaikaitė E. irgi gali paveldėti. Tą patį vakarą ji paskambino jos mamai A. ir pasakė, kad E.gali paveldėti. A.taip pat pasiūlė kompensaciją ir norėjo palikimą priimti viena. Tuo metu A. R. T.neprieštaravo, tačiau paskambinusi kovą pasakė, kad sugalvojo kitaip. Jos nuomone, ji kreipėsi pas notarą liepą.
Suinteresuotasis asmuo G. T. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko; paaiškino, kad jis ir D. dėl paveldėjimo nesikreipė. Tai, kad duktė E. gali paveldėti, sužinojo pasakius žmonai, kai jai paskambino A. Tiksliai kada tai buvo, koks metų laikas, neatsimena. Tik žino, kad trys mėnesiai palikimui priimti jau buvo praėję. E. mama pas notarą išsiaiškinti dėl palikimo nuėjo birželio pradžioje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Šioje civilinėje byloje asmuo, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu.
Pareiškėjos nepilnametės E. T. senelis J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 10, 11). Po jo mirties per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, sutuoktinio paveldėjimo teisei įgyvendinti į notaro biurą kreipėsi J. T. sutuoktinė A. T.. Pirmos eilės įpėdiniai – nepilnametės E. T. tėvas G. T. ir jo sesuo D. S. – į notarų biurą pareikšti valios palikimui priimti nenuvyko (b. l. 12). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, t. y. neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, taip pat kai atsisako jį priimti, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1, 2 d.) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose: 2007 m. lapkričio 21 d. Nr. 3K-3-523/2007, 2006 m. vasario 27 d. Nr. 3K-3-152/2006). Teismo posėdyje G. T. sutiko su pareiškėjos įstatyminės atstovės pareiškimu, taigi neprieštaravo, kad jo duktė, būdama tolimesnės eilės įpėdinė nei jis, priimtų palikimą po jos senelio jo tėvo J. T. mirties. Suinteresuotasis asmuo D. S. teismą raštu informavo, jog į palikimą nepretenduoja (b. l. 36).
Taigi byloje nustatyta, kad palikėjas buvo nepilnametės pareiškėjos senelis, pareiškėja – antros eilės įpėdinė, t. y. paveldinti palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniams. Pati nepilnametė E. T. senelio J. T. palikimo negalėjo priimti, savarankiškai negalėdama įgyvendinti ir ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjos motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Šis įstatymu nustatytas terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) tik nustačius svarbias priežastis, dėl kurių jis buvo praleistas (CK 5.50 str., 1.117 str. 4 d., 5.57 str.). Iš nepilnametės pareiškėjos įstatyminės atstovės A. R. T.pareiškime ir jos bei suinteresuotųjų asmenų – A. T. ir G. T. – paaiškinimų teismo posėdžio metu bei kitos bylos medžiagos darytina išvada, jog terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmiausia pažymėtina, kad apie pačią dukters teisę paveldėti, pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, A. R. T. sužinojo tik tada, kai terminas jau buvo praleistas, nes žinojo, jog pirmumo teisę paveldėti J. T. turtą turėjo nepilnametės tėvas ir jo sesuo. Suinteresuotas asmuo A. T. teismui taip pat paliudijo, jog terminas praleistas dėl nežinojimo, jog palikimas priklauso ir vaikaitei.
Iš pareiškėjos įstatyminės atstovės pareiškimo turinio ir jos bei suinteresuotųjų asmenų – A. T. ir G. T. – paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti ne tik apie tai, jog mirus dukters E. T. seneliui J. T. pareiškėjos atstovė apie dukters teisę paveldėti nežinojo, tačiau kad apie šią teisę ji neturėjo galimybių sužinoti iki A. T. pranešimo, nes mirus J. T. pykosi su savo sutuoktiniu mirusiojo sūnumi G. T.. A. R. T., be to, teismui paaiškino, jog ji pati turėjo sveikatos problemų bei rūpinosi sergančiais mama ir patėviu. Visos šios aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, t. y. jo naudai. Taigi, nors pareiškėja nepagrindžia pareiškime nurodytų aplinkybių dėl savo, motinos ir patėvio ligų, tai, kad apie teisę paveldėti jai nebuvo pasakyta iki termino palikimui priimti pasibaigimo, palikimą siekiama priimti nepilnametės vardu, reiškia, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių laiku nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.
Teismas pažymi ir tai, kad vienintelė įpėdinė A. T. teismo posėdyje nurodė neprieštaraujanti, jog nepilnametė E. T. priimtų savo mirusio senelio J. T. palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, kad suinteresuotieji asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatytina, kad pareiškėja nepilnametė E. T. dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos senelio J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsnio 12 punktu, 290-291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad įstatymų nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.