Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/08/01606.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. U. 2016 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S160001120 dėl skundo netenkinimo. Patvarkymu antstolis nutarė skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįsta. Patvarkyme nurodė, jog atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, nes vykdomojoje byloje Nr. 0034/08/01606 buvo išsiųstas siūlymas susimokėti baudą, priimami patvarkymai areštuoti pinigines lėšas, išsiųsti kvietimai atvykti pas antstolį, nuolatos tikrinami VĮ „Registrų centras“ duomenys apie skolininko gyvenamąją vietą, darbovietes, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nuolatos teikiamos užklausos dėl piniginių lėšų sąskaitų skolininko K. L. vardu. Kadangi vykdomojoje byloje buvo atliekami vykdymo veiksmai, nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąją bylą nutraukti.

2016 m. birželio 30 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame prašoma skundo netenkinti.

2016 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas – papildymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2009 metų negyvena Lietuvoje, iki to laiko jokių laiškų iš antstolio negavo. 36,20 Eur skolą sutinka apmokėti geranoriškai, tačiau nesutinka su 69,80 Eur vykdymo išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Teismas pažymi, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. (1 d.) Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 d.). Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu bauda paskirta 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).

Dėl dokumentų įteikimo skolininkui

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/08/01606 medžiagos nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo 2008 m. liepos 9 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. 086894. Minėtu nutarimu pareiškėjui skirta 125 Lt (36,20 Eur) nuobauda.

2016 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas – papildymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2009 metų negyvena Lietuvoje, iki to laiko jokių laiškų iš antstolio negavo. Minėtas pareiškėjo argumentas yra atmestinas, nes iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie jam skirtą nuobaudą buvo informuotas asmeniškai jam įteikiant 2008 m. liepos 9 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. 086894, įteikimo data 2008 m. liepos 9 d. (v. b. l. 1). ATPK 304 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti (Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, ATPK 313 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 13 d. iki 2009 m. balandžio 1 d.) 5 punkte nurodyta, kad jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 litų siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku, kuris laikomas įteiktu pagal Civilinio proceso kodekso 604 straipsnio nustatytas taisykles (laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad vykdomasis dokumentas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai, įstatymo numatyta tvarka.

Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su 69,80 Eur vykdymo išlaidomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos yra neprotingai didelės bei nepagrįstos.

Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Teismas pažymi, kad priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Teismas pažymi, jog skolininkui nevykdant sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų. Vykdymo išlaidų dydžiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos trečioje lentelėje. Minėtoje lentelėje nurodyta, kad antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimas įvertinamas 1,2 euro, skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas (nevykstant į skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą) - 1,2 euro, įvairių patvarkymų parengimas – 2 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas pagal dydžius, kurie nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos trečioje lentelėje, vykdymo išlaidos laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

Teismas daro išvadą, kad vykdomoji byla buvo užvesta pareiškėjui geranoriškai nevykdant vykdomojo dokumento ir joje atliekami veiksmai būtini skirtai nuobaudai išieškoti. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Dėl senaties taikymo sąlygų

CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Teismas pažymi, jog viena iš būtinųjų sąlygų sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Kaip jau konstatuota anksčiau pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtą nuobaudą, tačiau jis paskirtos baudos nesumokėjo, vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Skolininkas privalėjo laikytis bonus pater familias (rūpestingo ir atidaus žmogaus) elgesio standartų bei dėti visas pastangas siekiant vykdyti prievoles.

Kitos senaties taikymui būtinosios sąlygos neaptarinėjamos, nes teismui padarius išvadą, kad senaties eiga buvo sustojusi, eliminuojama senaties taikymo galimybė.

Atsižvelgiant į nurodytus vykdomosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Skolininkas neabejotinai žinojo apie jam paskirtą nuobaudą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad, nagrinėjamu atveju, būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, dėl vykdomosios bylos Nr. 0034/08/01606 nutraukimo tuo pagrindu, kad praleistas vykdymo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl baudos skyrimo antstoliui

Pareiškėjas taip pat prašė skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą. CPK 611 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki 289 Eur baudą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, atliko priverstinius vykdymo veiksmus bandydamas išieškoti baudą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad antstolis išieškojimo veiksmus tęsia pagrįstai, todėl nėra pagrindo antstoliui skirti baudą. Priešingas šių normų aiškinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams, pažeistų teisėtus antstolio ekonominius lūkesčius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 510 str. - 513 str., 290 str. – 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. L. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/08/01606 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.