Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-581-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Apeliacija2020-10-02Kauno apygardos teismas
  2. Apeliacija2020-12-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
AN2-581-954/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01435-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Pažeidėjas
L. T.-K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-581-954/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01435-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. T.-K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties L. T.-K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2020 m. liepos 17 d. nutarimu L. T.-K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 60 eurų bauda už tai, kad ji 2020 m. gegužės 15 d., 10.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Volvo 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą prie perėjos stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, L. T.-K. jį apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi jos skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad L. T.-K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

3. L. T.-K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti jos skundą ir panaikinti 2020 m. liepos 17 d. Institucijos nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktą vaizdo įrašą ir neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat neįvertino įstatymo reikalavimo, kuomet privalu praleisti laukiančius pėsčiuosius ketinančius eiti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Apeliantė pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusi, žengianti arba prieš pat eismo juosta (važiuojamosios dalies kraštą) stovinti ir laukianti galimybės įžengti pėsčiąjį.

3.2. Anot apeliantės, ji važiavo (duomenys neskelbtini), kuri yra trijų eismo juostų - dvi eismo juostos dešinėje kelio pusėje ir viena kairėje. Ji važiavo antrąja eismo juosta dešine kelio puse, kurioje dvi eismo juostos. Pėstieji stovėjo kairėje kelio pusėje, dešinėje kelio pusėje pėsčiųjų nebuvo. Fakto, kad kairėje kelio pusėje prie pėsčiųjų perėjos buvo du žmonės ji neginčija, tačiau pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo sustoti, kad praleistų pėsčiuosius, tuo atveju, kai pėstieji yra įžengę, žengiantys arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovi ir laukia galimybės įžengti į bet kurią vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą. Šiuo atveju pėstieji stovėjo ir laukė prie važiuojamosios dalies krašto priešingoje jos važiavimo krypties eismo juostoje. Pėsčiųjų, jos važiavimo kryptimi nei pirmoje ar antroje eismo juostose ar dešinėje kelio pusėje arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčių ir laukiančių, nebuvo. Tai užfiksuota ir patvirtina Kelių policijos vaizdo įrašas. Dėl to ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų. Skunde pažymima, kad Institucijos nutarime neteisingai nurodyta, kad pėstieji laukė įžengti į jos važiavimo krypties eismo juostą.

3.3. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismų sprendimus priimtus panašaus pobūdžio byloje (Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-90-1046/2019).

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo L. T.-K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. T.-K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. L. T.-K. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir prašo jai skirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės neigia turėjusi pareigą praleisti pėsčiuosius. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl L. T.-K. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant L. T.-K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

9. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d., 10.01 val., (duomenys neskelbtini), apeliantei kertant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, jai iš kairės pusės laukė gatvę pereiti du pėstieji. Šio fakto neneigia ir skundo autorės. Apeliantės įsitikinimu, kadangi G. gatvėje yra trys eismo juostos, tai ji neturėjo pareigos praleisti pėsčiųjų ketinančių eiti jai iš kairės pusės, nes jie ketino įžengti ne į jos važiavimo krypties eismo juostą.

10. KET 30 punkte numatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Nors apeliantė tvirtina, kad G. gatvėje, kuria ji važiavo, yra trys eismo juostos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog tik ties sankryža su (duomenys neskelbtini) atsiranda trumpa papildoma eismo juosta posūkiui į dešinę, o visoje G. gatvėje yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Taigi šiuo atveju L. T.-K. privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad L. T.-K., važiuodama G. gatve, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėję, kurią kerta ypatingai didelis skaičius pėsčiųjų, nes ji yra prie prekybos centro, ne tik kad nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, bet net nebandė sulėtinti važiavimo greičio, nors akivaizdžiai buvo matoma, jog prie važiuojamosios dalies krašto stovi du pėstieji, kurie ketina eiti per gatvę. Aukštesniojo teismo vertinimu L. T.-K. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus dėl ko ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad L. T.-K. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį skundžiamu Institucijos nutarimu kalta pripažinta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl L. T.-K. kaltės argumentuotos ir pagrįstos.

11. L. T.-K. savo apeliaciniame skunde pateikė teismų praktikos pavyzdį - Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-90-1046/2019, kuriame asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodytas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismas tenkino pažeidėjo skundą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutraukė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

13. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Institucijos nutarime neteisingai nurodyta, kad pėstieji laukė įžengti į apeliantės važiavimo krypties eismo juostą. Analogišką apeliacinio skundo argumentą apeliantė buvo nurodžiusi ir skunde apylinkės teismui, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad dėl minėto skundo argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad L. T.-K. nepraleido į priešingą jos važiavimo krypties eismo juostą prie perėjos stovinčių ir laukiančių galimybės įžengti pėsčiųjų. Esant šioms aplinkybėms L. T.-K. pareikštas kaltinimas turi būti tikslinamas nurodant, kad L. T.-K. 2020 m. gegužės 15 d., 10.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Volvo 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į priešingą jos važiavimo krypties eismo juostą prie perėjos stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, kai privalo praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Apygardos teismo nuomone, kad pakeitus kaltinimo formuluotę, L. T.-K. inkriminuotas ANK 417 straipsnis ir jo dalis nesikeičia, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nėra bloginama.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis naikinama ir L. T.-K. apeliacinio skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir dėl L. T.-K. apeliacinio skundo priimti naują sprendimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. liepos 17 d. nutarimą pakeisti.

Patikslinti kaltinimą, nurodant, kad L. T.-K. 2020 m. gegužės 15 d., 10.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Volvo 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į priešingą jos važiavimo krypties eismo juostą prie perėjos stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, kai privalo praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. liepos 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Giedraitis