Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis praeityje neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. spalio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. S. pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Namo vaizdo kameromis užfiksavo, kad lifte yra sulaužyta, sugadinta kamera. Prašo padėti nustatyti kaltininką ir pradėti ikiteisminį tyrimą (el. 1 t. b. l. 1-5).

2023 m. sausio 6 d. liudytojo M. S. apklausos protokole nurodyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Neatsimena tikslaus laiko, bet iš (duomenys neskelbtini), namo gyventojų gavo pranešimą, kad lifte nėra kameros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuvyko pažiūrėti ir nustatė, kad lifte kameros, kuri buvo nulaužta, nebebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad vyras ištiesia ranką link kameros ir ją nulaužia. Apie įvykį pranešė namo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. 1 t. b. l. 70-72).

2022 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 28 sekundės. Vaizdo kamera filmuoja lifto kabiną. Apie 5 sek. į liftą įlipa vyras apsirengęs juodos spalvos kelnes, juodos spalvos batus su baltais padais, su juodos spalvos striuke, sportiniu bliuzonu su priekyje matomu užrašu „PUMA“, trumpai kirptų šviesių plaukų, ant pakaušio užsidėjęs akinius nuo saulės. Vyras paspaudžia lifto mygtuką galimai kilti į priešpaskutinį arba paskutinį aukštą. Apie 10 sek. vyras pažiūri į filmuojančią kamerą ir su dešine ranka į ją trenkia. Matosi, kad ant lifto grindų nukrenta galimai kameros detalės. Po to iš karto vyras vaizdo kamerą paima rankomis ir galimai ją ištraukia ar išlupa. Apie 17 sek. vaizdo kamera nustoja filmuoti (el. 1 t. b. l. 10-12).

2022 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas liftas bendrabučio tipo daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Liftas apžiūrimas pirmame aukšte. Paspaudus lifto iškvietimo mygtuką atsidaro lifto durys. Ant lifto veidrodžio matomas užklijuotas vaizdo kameros ženkliukas. Ant lubų kairėje pusėje prie veidrodžio matoma pritvirtinta balta plastmasė iš kurios kyšo laidas galimai kur buvo vaizdo stebėjimo kamera. Dešinėje ant lifto sienos matomi mygtukai į kitus aukštus nuo 1 iki 8 aukšto (el. 1 t. b. l. 32-34).

2023 m. kovo 27 d. I. K. apklausos protokole nurodyta, kad apklausos metu I. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl darbo naktimis pradėjo prastai miegoti ir dėl to pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini) vaistus. I. K. teigimu, maždaug prieš pusę metų metė gerti vaistus ir dėl to jo elgesys pasikeitė, tapo neprognozuojamas, tačiau į gydytojus jis nesikreipė. Tuo laikotarpiu prisidarė sau daug problemų, pametė savo daiktus, tarp jų mobiliojo ryšio telefoną ir asmens dokumentus, važinėjo viešuoju transportu be bilietų, klausėsi garsiai muzikos, taip trukdydamas aplinkiniams. Minėtu laikotarpiu, tiksliai datos neatsimena, nuvyko pas (duomenys neskelbtini), kuri gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), ir ketino su ja apsikeisti planšetiniais kompiuteriais. Tą dieną buvo nevartojęs vaistų ir kelias dienas nemiegojęs, be to, jam pasirodė, kad jį kažkas seka, girdėjo balsus. Įėjės į daugiabučio namo liftą bei pamatęs įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą dėl jam neaiškių priežasčių ją ranką išlupo ir numetė šalia namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymi, kad vaizdo stebėjimo kameros vogti neturėjo tikslo. Jam tiesiog dėl nemigos užėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios metu elgėsi (duomenys neskelbtini). Dėl savo elgesio labai gailisi, nori atlyginti padarytą turtinę žalą (el. 1 t. b. l. 116-118).

Motyvuojamoji dalis

2023 m. rugsėjo 14 d. I. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus. Jis dar kartą parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. nuvyko pas (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus buto nepamena, ir įėjės į daugiabučio namo liftą bei pamatęs įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą dėl jam neaiškių priežasčių vieną kartą dešine ranka į ją sudavė smūgį, po ko rankomis išlupo kamerą ir numetė ją šalia namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymi, kad vaizdo stebėjimo kameros vogti neturėjo tikslo. Jam tiesiog dėl nemigos užėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios metu elgėsi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jaučiasi gerai, (duomenys neskelbtini) nejaučia. Dėl savo elgesio labai gailisi, nori atlyginti padarytą turtinę žalą, mokant ją dalimis per 4 mėnesius su artimųjų pagalba (el. 2 t. b. l. 71-74).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 187 straipsnio 3 dalies redakciją, minėtos nusikalstamos veikos dalyku buvo svetimas turtas, kurio vertė viršijo 3 MGL (150 Eur) dydį, bet buvo nedidesnė nei 5 MGL (250 Eur) vertės turtas. Tuo tarpu, pagal šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią redakciją, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas yra apibrėžiamas turto verte nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur). Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs byloje surinktus ir pirmiau aprašytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis I. K. trenkė dešine ranka į lifte įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, o po to dviem rankomis ją išrovė, tokiu būdu sugadino svetimą turtą. I. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens pareiškimu, 2022 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, liudytojo M. S. apklausos protokolu, 2022 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuose peržiūrėjus vaizdo įrašus užfiksuota, jog kaltinamasis dešine ranka trenkia į kamerą, ant lifto grindų nukrenta galimai kameros detalės, vėliau I. K. paima vaizdo kamerą rankomis ir ją ištraukia ar išlupa. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Byloje nustatyta, kad I. K. sugadino svetimą turtą, kurio vertė buvo 449,51 Eur (8,9 MGL). Veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu galiojusios BK redakcijos 187 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta atsakomybė už turto, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio, sugadinimą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, todėl I. K. veika kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis trenkdamas dešine ranka, o vėliau išraudamas vaizdo stebėjimo kamerą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, kaltinamasis suvokė savo veiksmų ir galimai padarinių pobūdį ir jų norėjo t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 14.57 val., būdamas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė dešine ranka į lifte įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, o po to dviem rankomis ją išrovė, tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 449,51 Eur vertės turtą. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. 2 t. b. l. 91-93).

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. I. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis).

I. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas (el. 1 t. b. l. 53, 2 t. b. l. 100-103). I. K. baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais reikalavimams, paskirtos baudos nesumokėtos (el. 2 t. b. l. 104-114). Sodros duomenimis nedirba (el. 2 t. b. l. 98-99). Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) duomenimis Į. K. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (el. 1 t. b. l. 151). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė ir gauta išvada, kad I. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam (duomenys neskelbtini) vartojant kelias (duomenys neskelbtini) medžiagas, (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės byloje nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (el. 2 t. b. l. 39-44).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, I. K. asmenybę, pripažintina, kad kaltinamajam skirti baudą nėra tikslinga, kadangi jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nemoka paskirtų administracinių nuobaudų. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. prokuroro pareiškime pasiūlytą BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma I. K. skirtina sankcijos minimumui artima 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė I. K. ir yra skiriama.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju I. K. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros kartu paskiriant:

- įpareigojimą visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) (kaltinamasis raštiškai įsipareigojo per 4 mėnesius atlyginti padarytą žalą);

- draudimą visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

I. K.

dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

V. Kiti klausimai

I. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 27 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 506,99 Eur civilinį ieškinį. Šią žalą sudaro sugadintos kameros vertė 371,50 Eur be PVM, jos keitimo darbai 47,50 Eur be PVM, t. y. iš viso bendra suma 506,99 Eur su PVM (el. 1 t. b. l. 192-194).

2023 m. rugsėjo 14 d. kaltinamasis I. K. raštiškai įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą 506,99 Eur dėl sugadintos vaizdo stebėjimo kameros mokant su šeimos narių pagalba dalimis per 4 mėnesius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (el. 2 t. b. l. 94).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo pareiškė 506,99 Eur sumai. Civilinio ieškinio dydis atitinka I. K. padarytos turtinės žalos ir dėl atsiradusios žalos įrangos keitimo vertes. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 506,99 Eur – civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo I. K. priteisiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma turtinei žalai atlyginti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- draudimą visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paliekant įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- draudimą visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti iš I. K. „(duomenys neskelbtini)“ 506,99 Eur (penkis šimtus šešis eurus devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.