- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- II-488-1011/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant A. B., B. R., dalyvaujant skundą padavusiam P. A., jo atstovas advokatui Andriejui Melkovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialisto 2018-07-27 nutarimo Nr. 10ANR-N-19998-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK 2018-07-27 nutarimu Nr. 10ANR-N-19998-2018 (toliau – ir Nutarimas) P. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 str. 2 d. padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodoma, kad P. A. 2018-06-12 apie 22 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lamborghini valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, reiškiant nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų, spaudydamas akseleratoriaus pedalą, kėlė automobilio apsukas, taip didindamas variklio skleidžiamą triukšmą; pažeisdamas Kelių eismo taisykles keitė eismo juostas, nerodydamas įspėjamųjų šviesos signalų, taip savo manevrą kartodamas kelis kartus; važiuodamas antrą eismo juosta mirksėjo tolimosiomis šviesomis, akindamas kitus eismo dalyvius, taip provokuodamas juos pasitraukti iš antros eismo juostos į pirmą; (duomenys neskelbtini) sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, ir tokias savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
P. A. atstovas advokato padėjėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nutarimą ir paskirti nuobaudą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad specialiosios teisės vairuoti atėmimas 12 mėn. taikytas neteisėtai, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų. Pažymėjo, kad Institucija bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog būtų fiksuojamas pareiškėjo automobilio skleidžiamas garsas ar kt. Jo nuomone, nėra aišku, kokių įrodymu pagrindu buvo nustatytas pareiškėjo chuliganiškas vairavimas, t. y. pedalo spaudinėjimas ir variklio garso didinimas. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio Lamborghini Huracan variklis yra 5 204 cm³ ir 449 kW (610 arklio galių). Taigi, šio automobilio variklis jau savaime skleidžia didesnį nei kiti automobiliai garsą. Taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai dėl mirksėjimo ilgosiomis šviesomis nėra objektyvūs ir kelia abejonių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ir šiuo pagrindu vairuotojo elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip chuliganiškas. Administracinio nusižengimo protokole ir Vilniaus AVPK tarnybiniuose pranešimuose nurodyti pareigūnų paaiškinimai dėl vairuotojo veiksmų – mirksėjimo tolimosiomis šviesomis – yra tik deklaratyvūs ir nėra įrodyti jokiais patikimais įrodymais. Pareiškėjo atstovo nuomone, filmuotojo medžiagoje aiškiai matosi, jog vairuotojas į sankryžą įvažiavo dar mirksint žaliam šviesoforo signalui, o manevrą baigė ir sankryžą pravažiavo - užsidegus geltonai šviesai. Galiausiai nurodoma, kad Iš 2018-07-27 nutarimo matyti, kad iš viso nėra aišku, kaip buvo padarytas pažeidimas, nėra duomenų, kokie buvo institucijos motyvai dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo. Pažymi, kad Nutarime nurodyta klaidinga bei su filmuota medžiaga nesutampanti informacija t. y. P. A. nespaudinėjo akseliaratoriaus pedalo tam, kad padidintų variklio skleidžiamą triukšmą, nemirksėjo automobilio tolimosiomis šviesomis bei nekirto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. Pareiškėjo atstovas daro išvadą, kad Nutarimas buvo priimtas, nesant jokių objektyvių irodymų, kurie patvirtintų chuliganišką pareiškėjo vairavimą, nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neįvertinus pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padarytų KET pažeidimų mažareikšmiškumo. Pabrėžė, jog pareiškėjas sutinka su tuo, jog nerodė posūkių, tačiau ne su chuliganišku vairavimu.
Atsiliepimas
Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo nepatenkinti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi vaizdo medžiaga, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Taip pat pažymėjo, kad skundas paduotas nesilaikant ANK 622 str. 2 d. nuostatų, todėl, institucijos nuomone, skundas paduotas praleidus ANK 623 str. numatytą terminą ir turėtų būti nenagrinėjamas, o 2018-06-12 veiksmai, vairuojant automobilį Lamborghini valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, demonstruojant išskirtinumą ir reiškiant nepagarbą kitiems asmenims bei visuotinai priimtoms elgesio normoms.
Teismo posėdyje P. A. iš esmės patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad su policijos atsiliepimu susipažinęs. Gailisi dėl to, kad pateko į tokią situaciją. Gailisi, kad nerodė posūkio, leido jiems (policijos pareigūnams) rasti dingstį dėl ko jie galėtų išrutulioti šią situaciją taip, kaip jiems norisi, jam „pripaišyti“ chuliganišką vairavimą. Nurodė, kad jo vairuotas automobilis automatiškai kelia apsukas, deja, policijos pareigūnai to nežino ir teigia, kad apsukos buvo keliamos tyčia. Mano, jeigu kažką padarė ne taip, tai turi būti nubaustas už tai ką padarė. Dėl posūkių sutinka, vienoje vietoje rodė, kitoje – ne. Taip pat teigia, kad nemirksėjo šviesomis. Mašinoje yra specialios ledinės-diodinės lempos ir jos jautrios judesiams, todėl kai važiuoji, lempos juda, o pareigūnams pasirodė, kad jis mirksi šviesomis. Mano, kad jis kirto sankryžą per žalią, o pareigūnai iš savo kampo pamatė, kad pervažiavo per geltoną. Per raudoną neįmanoma, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad jis baigia manevrą kai įsijungia žalia, tada įsijungia geltona, po to raudona. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ir išsiaiškinus, kad į sankryžą buvo įvažiuota degant geltonai šviesoforo šviesai, P. A. paaiškino, kad negalėjo staigiai stabdyti automobilio, įvažiuojant į sankryžą, nes būtų sukėlęs avarinę situaciją. Negali atsakyti, ar buvo koks judėjimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teigė, kad tie pareigūnai jį stabdo dažnai, persekioja, jis nežino, kodėl taip daro. Tas pats pareigūnas iš jo atėmė teises, po to apskundimo jis turėjo teismo laišką, kad jo skundas priimtas ir panašiai, o jis sugalvojo, kad tai jam netinka ir iš jo atėmė teises. Dėl šito yra kita byla. Nežino koks čia pareigūnas, jį persekioja, stabdo. Birželio 12 d. turėjo teisę vairuoti. Policijos pareigūnai gąsdino, kad jei nepasirašys, neprisipažins pažeidimų ir skųs teismui, tai gaus maksimalią bausmę, nes jo nemėgsta. Spaudimą darė, kad prisipažintų, sumokėtų baudą ir neskųstų. Kai jį sustabdė ir bandė „pripaišyti“ dėl chuliganiško, jis sutiko, kad posūkių nerodė. Tačiau buvo verčiamas sutikti su viskuo, nes jei priešingai – bus atimtos teisės 2 metams ir paskirta maksimali bauda. Teigia, kad nuo jo automobilio policijos autobusiukas buvo toli, todėl negalėjo būti matomas. Gailisi dėl savo pažeidimų, tvirtina neturėjęs chuliganiškų paskatų. Mano, kad tai jį tikrai pamokys, jog elgtųsi kelyje daug atsakingiau.
Liudytojas M. L. posėdžio metu parodė, kad pamena, kai pastebėjo P. A. vairuojamą automobilį ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Jie važiavo tiesiai, kaip ir jis, namų numeracijos mažėjančia tvarka. Važiavo tarnybiniu automobiliu, jis nevairavo, sėdėjo keleivio vietoje. Ties PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), P. A. kelis kartus keitė važiavimo kryptį, nardė tarp automobilių nerodydamas posūkių, kelis kartus pakeitė eismo juostą. Taip jam atrodo pagal vaizdo įrašą. Prieš P. A. vairuojamą automobilį buvo troleibusas ar autobusas, pradėjo mirksėti ilgomis, „pergazuoti“, kelti triukšmą, (duomenys neskelbtini) sankryžą ir pravažiavo per raudoną šviesą. Nurodė, kad tarp policijos pareigūnų ir P. A. vairuojamo automobilio atstumas keitėsi, nuo 20 iki 50 metrų. P. A. automobilis judėjo daug greičiau negu visas kitas srautas. Kad variklio apsukos buvo didinamos girdėjo, kai buvo mažesnis atstumas; variklio apsukos buvo didinamos giliai išminant sankabą ir spaudžiant „gazą“, taip buvo kelis kartus. Ant priekyje važiuojančios mašinos aiškiai matė, kad buvo mirksima šviesomis. Dažnai asmenys, kurie taip daro, sako, kad buvo nelygu ir mašina šokinėja. Kai mašina šokinėja, tai šviesos juda, o ne atsiranda ir išnyksta. Automobilis važiavo antra eismo juosta. Mirksėjo vienam automobiliui ir greičiausiai atvažiuojantiems iš priekio, nes važiavo antra eismo juosta. Jų automobilis buvo iki 50 metrų iki sankryžos, kai ją kirto P. A. vairuojamas automobilis. Kiek dabar pamena, P. A. į sankryžą įvažiavo degant geltonam, o raudonas signalas užsidegė jam esant sankryžoje. Jis dabar taip pamena, bet gali ir klysti, galimai P. A. važiavo jau degant raudonam signalui. Visą situaciją stebėjo sėdėdamas Nissan automobilyje, kuris yra pakankamai aukštas, keleivio vietoje, jo porininkas-vairuotojas galbūt geriau matė. Atrodo, kad nusižengimo protokolą pildė kolega, bet tiksliai nepamena. Važiavo pirma juosta jį stebėdami, ar jungė švyturėlius, nepamena, reikėtų vairuotojo klausti. Jis per garsiakalbį nesakė vairuotojui sustoti. Visuose automobiliuose yra įranga, per kurią matyti kada įsijungia švyturėliai. P. A. sustojo tikriausiai dėl jų reikalavimo, kai įjungė švyturėlius. Nežino, kokiu greičiu jie važiavo. Nepamena, ar kiti eismo dalyviai keitė važiavo kryptį, staigiai stabdė. Jo porininkas bendravo su sustabdyto automobilio vairuotoju P. A. Jei neklysta, tai P. A. sakė, kad nepasirašys, paskambins advokatui. Tada paskambino, pasakė, kad pasirašys, galbūt tada ir jis bendravo.
Liudytojas V. V. (V.) posėdžio metu parodė, kad dalinai pamena įvykį. Tuo metu patruliavo su kolega, P. A. automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) mažėjančia namų numeracijos tvarka, jie važiavo iš galo. Staiga automobilis pradėjo manevruoti abejomis eismo juostomis, t. y. iš antros į pirmą, iš pirmos į antrą, ir taip kelis kartus, nerodydamas įspėjamųjų saugos signalų. Jis pamatė, kad automobilis pažeidinėja taisykles, informavo apie tai kolegą. Automobilį pastebėjo pirmas, pradėjo jį sekti akimis. Kadangi priekyje buvo automobilių, aiškiai buvo matoma, kad vairuotojas chuliganiškai bando juos patraukti nuo antros važiuojamosios juostos. Kad jie jam duotų kelią, mirksėjo šviesomis. Buvo ganėtinai pritemę, automobilio šviesos buvo baltos ir ryškios, be to, priešais važiavo troleibusas, ant kurio galo aiškiai matėsi, kad vairuotojas mirksi. Taipogi, buvo priešpriešais važiuojantys automobiliai, dėl to galimai buvo akinami ir jie. Tada jie pradėjo sekti automobilį, įjungė švyturėlius ir važiavo link jo, kadangi jis didino greitį. Pas juos buvo atidaryti langai, todėl jie girdėjo P. A. automobilio „pakeltų“ apsukų riaumojimą. Neabejoja, kad taip automobilis galimai skleidė triuškmą dėl savo techninių parametrų. Bet vairuotojas didino ir mažino greitį, bandydamas pralįsti, staigiai spaudė, tad automobilis sukeldavo triukšmą, duodavo suprasti, kad kažkas važiuoja iš galo. Vairuotojas tokį manevrą, jo supratimu, darė, kad į jį atkreiptų dėmesį kiti eismo dalyviai. Jam nežinoma, iki kiek buvo keliamos automobilio apsukos, jis tik ne vieną kartą girdėjo automobilio riaumojimą, nors vairuotojas tuo metu nemanevravo ir važiavo ta pačia eismo juosta. Kai automobilis manevruodavo, tai girdėdavosi tolygiai pakeltos apsukos ir tai, kad automobilis tolsta. Apsukų didinimą, rašant protokolą, priskyrė chuliganiškiems veiksmams, atkreipiantiems kitų eismo dalyvių dėmesį. Aparatų, kuriais būtų galima užfiksuoti automobilio skleidžiantį garsą, pareigūnai neturi. P. A. vairuojamas automobilis didino greitį, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kirto kelią. Matė, kad vairuotojas pravažiavo per raudoną. Jų automobilis Nissan yra aukštesnis, kai sėdi, jie mato vaizdą aukščiau, kiti automobiliai vaizdo neužstoja. Jei neklysta, vairuotojas pamatė, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, įsijungė geltonos spalvos signalas, tada jis paspaudė ir pravažiavo. Geltonas šviesoforo signalas nemirksėjo. Žalias šviesoforo signalas mirksi, įspėdamas, kad keisis šviesoforo signalas. Geltonas šviesoforo signalas įsijungia, šiek tiek pašviečia ir tuomet įsijungia raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Nepasakys iš kurios eismo juostos įvažiavo į sankryžą, galbūt iš antros eismo juostos. Negali pasakyti, koks atstumas buvo tarp jų ir P. A. automobilio, kai jis įvažiavo į sankryžą, gal 50 metrų. Jie jo iš karto nepasivijo, pasivijome už sankryžos, galbūt ties (duomenys neskelbtini). Jie buvo įjungę švyturėlius su garsiniais signalais. Švyturėliai buvo įjungti prieš sankryžą, tik nežino, kokiu atstumu. Prieš juos buvo troleibusas ir gal dar trys automobiliai. Nepamena, ar švyturėlius įjungė prieš troleibusą. Vairuotojas, pamatęs švyturėlius, maždaug už 100 metrų sustojo. Jie nepranešė, kad to automobilio vairuotojas turi sustoti, nes KET reglamentuoja, kad pamačius švyturėlius, vairuotojas turi sustoti kelkraštyje. Priėjus, automobilyje buvo vienas vyriškis, kuris šiuo metu teismo salėje, vairuotojas dalinai suprato, kad pažeidė KET, prašė nerašyti protokolo, paaiškinus sankciją dėl chuliganiško vairavimo, prašė nerašyti arba įforminti lengvesnį teisės pažeidimą. Vairuotojui buvo išaiškinti visi pažeidimai, nepamena ar jis pripažino, kad važiavo per raudoną, tačiau pripažino, kad nerodė posūkių, sakė, kad labai skuba, klausė, ar gali parašyti švelnesnę sankciją, kadangi jis jau buvo pasakęs, kad tai rimtas pažeidimas, kokia yra bauda ir kokiam terminui atimamas vairuotojo pažymėjimas. P. A. aiškino, kad be vairuotojo pažymėjimo jam bus labai sudėtinga, negali jo prarasti. Taip pat dalinai savo kaltę pripažino, labai daug kalbėjo telefonu, tarėsi su kažkokiais atstovais.
Taip pat pažymėjo, kad dėl KET punkto 77.11, galimai padaryta techninė klaida. Protokole turėjo būti užfiksuoti visi punktai, kuriuos pažeidė asmuo, t. y. posūkiai, draudžiantis šviesoforo signalas ir kt. Būna techninių klaidų, gal taip ir įvyko šiuo atveju. Negali pasakyti, kuris KET punktas nurodo važiavimą nerodant posūkio signalų, persirikiuojant. Pažeidimo esmė, jo manymu, surašyta pačioje fabuloje. Visi asmens veiksmai buvo priskirti ANK 420 str., kuris apibrėžia chuliganišką vairavimą. Visi važiuoja tvarkingai, o kažkas – iššaukiančiai, mirksi, nori, kad jį praleistų, greitina, pažeidinėja KET. Jo manymu, tai yra chuliganiškas vairavimas. Kiti eismo dalyviai sutriko, kadangi turėjo stabdyti, akivaizdžiai trauktis, persirikiuoti, kad praleistų asmenį, važiuojantį iš galo. Pamena, kad automobilis traukėsi, jam teko stabdyti. Jei kiti automobiliai nesitraukdavo, jis tuos automobilius aplenkdavo, nerodydamas posūkių signalų. Toje vietoje nedraudžiama persirikiuoti, bet jis tą darydavo didindamas greitį, nerodydamas posūkių signalų. Matė, kad vairuotojas didino greitį, nes jie negalėjo jo pasivyti, jis tolo nuo jų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 420 str. 1 d., nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Minėto straipsnio 5 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 420 str. 2 d., nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad aprašant P. A. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nurodoma, kad jis: 1) iš chuliganiškų paskatų, spaudydamas akseleratoriaus pedalą, kėlę automobilio apsukas, taip didindamas variklio skleidžiamą triukšmą; 2) pažeisdamas Kelių eismo taisykles keitė eismo juostas, nerodydamas įspėjamųjų šviesos signalų, taip savo manevrą kartodamas kelis kartus; 3) važiuodamas antrą eismo juosta mirksėjo tolimosiomis šviesomis, akindamas kitus eismo dalyvius, taip provokuodamas juos pasitraukti iš antros eismo juostos į pirmą; 3) (duomenys neskelbtini) sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui. Nurodoma, kad tokias savo veiksmais P. A. iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams.
Kelių eismo taisyklių 86 p., be kita ko, nustatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą); 90 p. nurodoma, kad draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
P. A. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad nagrinėjamu atveju 2018-06-12 apie 22 važiuodamas vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) bei persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkio signalo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų M. L. ir V. V. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, liudytojai M. L. ir V. V. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aiškiai matę, kaip P. A. vairuodamas automobilį ir važiuodamas antra eismo juosta mirksėjo tolimosiomis šviesomis, taip provokuodamas važiuojančius vairuotojus traukti iš antros eismo juostos į pirmą. Minėti liudytojų parodymai nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, todėl jie laikytini objektyviais.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad P. A. 2018-06-12 apie 22 važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą kelis kartus nerodė įspėjamųjų posūkių signalų, mirksėjo antroje juostoje esančiai transporto priemonei tolimomis šviesomis ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 86 p. ir 90 p. reikalavimus.
Teisminio nagrinėjimo metu P. A. patvirtino, kad jo vairuotame automobilyje Lamborghini įmontuota automatinė pavarų dėžė, todėl automobilis važiuodamas pats savaime kelią didesnį garsą. Ši P. A. nurodyta aplinkybė nepaneigta jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio automobilio Lamborghini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo nuorašo matyti, jog automobilio variklio darbinis tūris (5 204 cm³), o taip pat ir galingumas (449 kW) yra ypač dideli. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. V. nurodė, kad neabejoja, jog automobilis galimai skleidė triukšmą dėl savo techninių parametrų. Taip pat patvirtino, kad nebuvo nustatyta, jog šis automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas.
Įvertinus aptartus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju P. A. vairuodamas automobilį, kuriame įmontuota automatinė pavarų dėžė, tyčia didino apsukas ir taip iš chuliganiškų paskatų kėlė triukšmą. Pažymėtina, kad kaip ir pats nurodė P. A., automobilio greičio pavaras galima perjungti ir rankiniu būdu. Tačiau, teismo vertinimu, tai, kokia pavara važiuoti, sprendžia pats vairuotojas, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą ir kt., tačiau važiuojant nei įprasta žemesne pavara objektyviai garsesnis automobilio variklio darbas negali būti pripažįstamas chuliganiško vairavimo požymiu.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. L. aiškino, kad P. A. vairuojamas automobilis į (duomenys neskelbtini) sankryžą įvažiavo galimai degant geltonam šviesoforo signalui, o baigė važiuoti sankryža jau užsidegus raudonam. Vėliau teigė, kad galimai į sankryžą buvo įvažiuota degant jau raudonam šviesoforo signalui. Tvirtina, kad tuo metu pareigūnų automobilis nuo P. A. vairuojamas automobilio buvo maždaug apie 50 metrų atstumu.
Liudytojas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad matė, kaip P. A. vairuojamas automobilis kirto (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Jei neklysta, vairuotojas pamatė, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, įsijungė geltonos spalvos signalas, tada jis paspaudė ir pravažiavo; geltonas šviesoforo signalas nemirksėjo. Tvirtino, kad tuo metu buvo maždaug 50 metrų atstumu nuo P. A. automobilio.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų vairuojamas automobilis važiuoja iš paskos P. A. vairuojamam automobiliui, tačiau atstumas tarp jų didėja. Kokiam šviesoforo signalui degant P. A. kirto (duomenys neskelbtini) sankryžą iš vaizdo įrašo, net jį išdidinus, negalima tiksliai nustatyti. Taip pat matyti, kad pareigūnų vairuojamas automobilis, tuo metu kai P. A. automobilis įvažiavo į sankryžą, nuo jos buvo labai dideliu, t. y. apie 200 metrų, atstumu (atstumą įvertinus pagal apšvietimo stulpus, tarp kurių yra 25 metrai), matomumą ribojo kitos transporto priemonės. Taigi, akivaizdu, kad liudytojai V. V. ir M. L., nurodydami, kad P. A. kirtimą (duomenys neskelbtini) sankryžą stebėjo iš maždaug 50 metrų atstumo, sąžiningai klydo. Kaip minėta, liudytojas M. L. tvirtino, kad P. A. į sankryžą įvažiavo galimai degant geltonam, o galbūt raudonam, šviesoforo signalui. V. V., kuris vairavo tarnybinį automobilį, todėl privalėjo stebėti situaciją kelyje, teigė, jog sankryža pravažiuota degant raudona signalui.
Teismo vertinimu aptarti įrodymai – V. V. ir M. L. parodymai – yra prieštaringi, o šių prieštaravimų nepavyko pašalinti ir ištyrus byloje esantį vaizdo įrašą.
Taigi, įvertinus įrodymus, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog P. A. vairuojamas automobilis į (duomenys neskelbtini) sankryžą įvažiavo degant būtent raudonam šviesoforo signalui. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 29, 166 p., vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pažeidimas gali būti konstatuotas tik surinkus pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pateis pažeidimo faktą. Teismui konstatavus, jog byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog P. A. pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, taip pat tai, jog jis tyčia didino automobilio apsukas ir taip iš chuliganiškų paskatų kėlė triukšmą, aptartos aplinkybės šalintinos iš jam pateiktų kaltinimų.
Kaip minėta, byloje esantys įrodymais nustatyta, kad P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 86 p. ir 90 p. reikalavimus, todėl būtina įvertinti, ar aptartų pažeidimų visuma, pavojingumas, padarymo aplinkybės patvirtina chuliganiško vairavimo faktą.
ANK 420 str. 2 d. yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos suprantamos, kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teisminėje praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad P. A. mirksėdamas šviesomis, taip pat persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą bei nerodydamas posūkio signalų, nesukėlė tokios situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti. Taigi, nors toks P. A. vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, iš esmės pavojinga ar avarinė situacija kelyje nebuvo kilusi. Be to, P. A. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad neturėjo jokių paskatų chuliganiškai vairuoti, paprasčiausiai skubėjo. Pažymėtina ir tai, kad už Kelių eismo taisyklių 86 p. ir 90 p. reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė numatyta ANK 417 str. 1 d. ir šis nusižengimas, įvertinus sankcijos ribas, nelaikytinas išskirtinai šiurkščiu.
Teismo vertinimu, P. A. padaryti Kelių eismo taisyklių 86 p. ir 90 p. pažeidimai pagal savo pavojingumą ir padarymo aplinkybes negali būti pripažįstami chuliganišku vairavimu, t. y. tokiu vairavimu, kuriuo būtų siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, kitų eismo dalyvių ignoravimą, demonstruojant savo išskirtinumą ir didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Kita vertus iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad P. A., nagrinėjamu atveju važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir nedidelėje kelio atkarpoje ne kartą persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą ir atgal, mažiausiai tris kartus neparodė posūkio signalo, mirksėjo kitiems eismo dalyviams siekdamas, kad būtų atlaisvinta eismo juosta, t. y. nesant jokiai būtinybei, taigi paeiliui vieną po kito, tyčia padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kėlusius grėsmę eismo saugumui.
Todėl, teismo vertinimu, P. A. veiksmuose yra visi ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo (vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus) požymiai.
Remiantis, tuo kas išdėstyta, skundžiamas Nutarimas nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas, o P. A. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.
P. A. teisminio nagrinėjimo metu buvo įspėtas, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip ANK 420 str. 1 d. nurodytas nusižengimas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.
Byloje esančiais įrodymais P. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors P. A. nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų gailisi, savo kaltę pripažino tik iš dalies (nepripažino Kelių eismo taisyklių 90 p. pažeidimo). Be to, išrašas iš administracinių nusižengimų registro liudija, kad P. A. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą P. A. skirtina ANK 420 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 200 Eur, bauda, taip pat taikytina ANK 420 str. 5 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas yra artimas vidutiniam, t. y. 4 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialisto 2018-07-27 nutarimą Nr. 10ANR-N-19998-2018, kuriuo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Pripažinti P. A. kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą, taip pat paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Išaiškinti P. A., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18084973405.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.