Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas L. P.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubausta pagal ANK 422 str. 7 d. 1000 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu V. Š. nubausta pagal ANK 422 str. 7 d. už tai, kad 2017-03-06 16.41 val. ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „CITROEN C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino sau priklausantį automobilį, paliko jį stovėti trečioje eismo juostoje ir iš įvykio vietos pasišalino nesulaukusi policijos pareigūnų. Po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, kol bus išsiaiškintos aplinkybės, jai nustatytas sunkus – 2,88 prom. – girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 7 d., padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantė skunde nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jai paskirta ANK 422 str. 7 d. numatyta bauda, ir prašo ją sušvelninti, taip pat ji nesutinka ir su jai paskirta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes ir jos asmenines savybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas.

Visų pirma pastebėtina, jog apeliantė savo skunde dėl jos prašo taikyti ATPK 30¹ str., numatančio galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nuostatas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų kodeksas galiojo ir yra taikomas veikoms, padarytoms iki 2017 m. sausio 1 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 2 d. inter alia numato, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Š. pažeidimą padarė ir administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas po 2017-01-01, jos veika buvo kvalifikuota pagal ANK 422 str. 7 d., todėl ir administracinės bylos teisena vyksta pagal ANK, o ne ATPK normas. Taigi nors apeliantė skundu prašo paskiriant švelnesnę nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str., aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, vertina, jog V. Š. prašo jai taikyti ANK 34 str. 5 d., kurioje numatyta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ir kuri savo turiniu iš esmės yra analogiška iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ str. nuostatoms.

ANK 422 str. 7 d. nustatyta, jog neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų. Už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (ANK 422 str. 9 d.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas V. Š. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ANK 34 str. 5 d. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę — dirba, augina du mažamečius vaikus, 2015-12-21 bausta administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus (pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už smulkų KET pažeidimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Š. paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą ir paskiriant ANK 422 str. 9 d. numatytą privalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

ANK 34 str. 5 d. inter alia nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į V. Š. skunde nurodomas aplinkybes, kad pažeidėja viena augina du vaikus, dirba dviejose darbovietėse, teisė vairuoti reikalinga dirbant, turi 16 metų vairavimo stažą, padariusi pažeidimą nesislapstė ir pranešė policijai, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi nenustačius V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių jai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ir minimaliam terminui paskyrė privalomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kita vertus, vien gyvenimiškai įprasta pažeidėjos šeiminė (augina du sūnus) ir darbinė padėtis (dirba dviejose darbovietėse) negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Pažeidėjos ir jos šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. Š. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirba advokato padėjėja, o šios jos asmeninės dalykinės savybės atskleidžia, jog jai be jokios abejonės buvo žinoma, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau nepaisant to, suprasdama, kad teisė vairuoti jai reikalinga rūpinantis savo sūnumis (nuvežant ir pasiimant juos iš mokymosi įstaigos), taip pat nuvykti į darbo vietą, ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pažymėtina ir tai, jog V. Š. dirba teisinį darbą, todėl jos darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas sąlygos V. Š. pragyvenimo šaltinio praradimą, ar, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, lems jos individualios veiklos žlugimą, ir taip iš esmės pablogins pažeidėjos ir jos vaikų gyvenamąją padėtį. Nors apeliantė nurodo, kad automobilis reikalingas nuvykti į darbo vietą, taip pat nuvežti vaikus į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus, tačiau ji nepateikia jokių duomenų, kodėl ji su šeima gyvendama Klaipėdos mieste negali pasinaudoti nuolatos kursuojančiu visuomeniniu transportu, važiuodama kartu palydėti mažamečius vaikus į mokymo įstaigą, o pati nuvykti į darbo vietą. Pažymėtina ir tai, jog nors V. Š. nurodo, kad yra išsiskyrusi, ir vaikus augina viena, tačiau ji nenurodo, kodėl vaikų į mokykla ir užklasinės veiklos būrelius negali nuvežti vaikų tėvas, nes pagal CK 3.155 str. teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kyla abiem tėvams. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 22-23) matyti, jog V. Š. yra bausta pagal ATPK 181 str. 1 d. dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingos vaiko interesams už tai, jog ji 2015-08-11 paliko be priežiūros savo vaikus, nepasirūpino jų saugumo, dėl ko jiems galėjo kilti grėsmė ir pavojus. Akivaizdu, jog net ir turėdama teisę vairuoti, V. Š. netinkamai rūpinosi vaikais, todėl negalima daryti išvados, jog būtent šios teisės netekimas sąlygos jos mažamečių vaikų gyvenimo sąlygų pablogėjimą. V. Š. taip pat nurodo, jog jos ir jos šeimos yra sunki materialinė padėtis, ir dėl to teismas turėtų sumažinti ir jai paskirtą baudą, tačiau pažymėtina, kad ji nepateikia jokių jos teiginius apie šeimos materialinę padėtį ir jos gaunamą darbo užmokestį patvirtinančių duomenų. Atvirkščiai, ji nurodo, kad dirba dviejose darbovietėse, daug ir sunkiai dirba, todėl akivaizdu, kad ji turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Nors skunde akcentuojama, jog V. Š. viena augina mažamečius vaikus ir dėl to jos finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau apygardos teismas pažymi, kad įstatymas numato pareigą abiem tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), todėl vien tai, jog pažeidėja yra išsiskyrusi ir viena augina vaikus, neleidžia daryti išvados, jog finansinė jų išlaikymo našta taip pat tenka jai vienai. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrįstą pagrindą teigti, jog pažeidėjos finansinė padėtis būtų ypač sunki, ir susiklostė išimtinė situacija, kuriai esant yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Apygardos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 22-23) matyti, kad V. Š. ir anksčiau yra bausta už šiurkštų KET pažeidimą: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimu (su Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-08 nutartimi padarytais pakeitimais) ji nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-21 vairuodama automobilį nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešusi nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog ir 2017-03-06 jos sukeltas eismo įvykis ir po jo vartotas alkoholis nebuvo atsitiktinis V. Š. gyvenime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas V. Š. skundą dėl minėto 2016-02-12 apylinkės teismo nutarimo, 2016-04-08 nutartimi jį tenkino, ir taikydamas ATPK 30¹ str. sumažino jai apylinkės teismo skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą nuo 3 iki 1 metų. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi tenkino V. Š. prašymą jai taikyti ATPK 329 str., ir dar labiau sutrumpino jai paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą. Taigi teismas net du kartus (2016-04-08 nutartimi taikydamas ATPK 30¹ str., 2016-09-08 nutartimi taikydamas 329 str. nuostatas) trumpino specialiosios teisės atėmimo terminą V. Š., tačiau ji šio teismo parodyto pasitikėjimo nevertino ir 2016-09-08 atgavusi teisę vairuoti, nepraėjus nė pusei metų, vėl sukėlė eismo įvykį, ir po jo vėl elgėsi ne pagal KET – vartojo alkoholį. Ši aplinkybė atskleidžia, jog V. Š. yra linkusi daryti itin pavojingus ir šiurkščius KET pažeidimus, jai nei praeityje skirtos pačios griežčiausios nuobaudos (piniginė bauda, specialiosios teisės atėmimas), nei teismo rodytas pasitikėjimas sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą nebuvo pakankamas pasiekti ANK 22 str. 2 d. nurodytiems administracinės nuobaudos tikslams: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str. 2 d. 1 p.), bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d. 3 p.).

V. Š. didele dalimi skundo argumentų grindžia savo poziciją, jog ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos, teigia, jog informavo Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, nurodo, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo (Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) esmę sudaro tyčinis, neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, o ji suvokė ir iškart apie tai informavo tarnybas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius jos veiksmus vis tiek vertino kaip pabėgimą iš įvykio vietos. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma pastebėtina, jog nors nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad V. Š. iš įvykio vietos pasišalino nesulaukusi policijos, jai KET punktas, draudžiantis pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nebuvo inkriminuotas ir ji už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.) nubausta nebuvo. V. Š. nubausta už tai, kad iki jos blaivumo patikrinimo ji vartojo alkoholį (ANK 422 str. 7 d.), taigi jos skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ją nubaudė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.), ir tai turėjo įtakos individualizuojant jai skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nors V. Š. teigia, kad pažeidimą ji padarė būdama blaivi, tačiau už vairavimą būnant neblaiviai ji taip pat nenubausta, todėl jos skunde deklaruojamas blaivumas eismo įvykio metu pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą taip pat neduoda. Jei būtų nustatyta, jog V. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, ar kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos veika būtų buvusi kvalifikuota ir pagal kitus, už šias draudžiamas veikas atsakomybę numatančius, ATPK straipsnius.

Taigi, nors V. Š. akcentuoja, kad gailisi dėl pažeidimo, jo neslėpė, apie jį pranešė policijai, pati nesislapstė ir eismo įvykį padarė blaivi, tačiau šios aplinkybės niekaip nešalina jos administracinės atsakomybės ir nelengvina jos padėties, nes ji nubausta ne už vairavimą būnant neblaiviai ar už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tačiau už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki patikrinimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. įtvirtinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. KET 221 p. numato, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas byloje neginčytinai nustatė, kad V. Š. sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholinius gėrimus, ir jai nustatytas sunkus – 2,88 prom. – girtumo laipsnis. Šias aplinkybes V. Š. patvirtino savo prašyme pirmosios instancijos teismui (b. l. 26–27), duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei savo apeliaciniame skunde. Taigi V. Š. nesilaikė KET 221 p. numatytos pareigos po eismo įvykio iki patikrinimo nevartoti alkoholio, todėl tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutarimu, jos veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 str. 7 d. už alkoholio vartojimą iki blaivumo patikrinimo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo V. Š. mažinti paskirtą nuobaudą ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje ji nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas bus trumpinamas, šis tikslas nebus pasiektas, nes V. Š. ateityje ir vėl tikėdamasi pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jai paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ANK 22 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga ir kuris nesijaučia turįs pakankamai materialinių išteklių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti didelės baudos gavimą ar specialiosios teisės netekimą. Todėl apeliantės argumentai, susiję su jos sunkia materialine padėtimi ir paskirtos baudos dydžiu, taip pat su teisės vairuoti reikalingumu rūpinantis mažamečiais vaikais ir nuvykti į darbą, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jai skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad V. Š. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas. Apeliantė jau buvo bausta už KET pažeidimus sukėlus eismo įvykį, jai jau buvo skirta piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti, ji žinojo, kad teisė vairuoti jai yra labai reikalinga dirbant ir rūpinantis vaikais, suprato, kad toks jos elgesys gali nulemti didelės baudos gavimą ir specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei. V. Š. skirta minimali ANK 422 str. 7 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.