- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-966-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02746-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1263-661/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Foritas“ dėl kreditoriui priklausančios dalies priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Banga Plius“ prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Foritas“ 34 007,58 EUR (117 421,39 Lt) ieškovui priklausančių lėšų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovui UAB „Foritas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“. Kreditoriaus UAB „Banga plius“ 267 768,39 Lt finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, o 2013 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtintas papildomas įkeitimu užtikrintas, iš kreditoriaus Finansų korporacijos „Nordic Environment Finance Corporation“ perimtas ir BUAB „Foritas“ turto įkeitimu užtikrintas UAB „Banga plius“ 867 421,39 Lt dydžio (251 222,60 eurų) finansinis reikalaivmas.
BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimas 2013 m. liepos 31 d. patvirtino įmonės turto pardavimo tvarką ir nutarė visą įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tarp jo ir ieškovo naudai įkeistą turtą, parduoti kartu kaip vieną turto kompleksą (toliau - Turto kompleksas), teisės aktų nustatyta tvarka skelbiant viešas varžytynes. Nustatyta viso Turto komplekso kaina – 4 860 000 Lt plius PVM. Taip pat buvo nustatyta, kad AB DNB bankui, kaip kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas paminėto viso nekilnojamojo turto hipoteka bei dalies kilnojamojo turto įkeitimu, tenkanti lėšų, gautų pardavus Turto kompleksą, dalis sudaro 82,15 proc. viso Turto komplekso pardavimo kainos, o UAB „Banga plius“, kurio reikalavimas užtikrintas Turto įkeitimu, tenkanti lėšų, gautų pardavus Turto kompleksą, dalis sudaro 17,85 proc. Turto komplekso pardavimo kainos.
2013 m. rugsėjo 25 d. varžytynėse Turto kompleksas parduotas už pradinę kainą – 4 860 000 Lt plius PVM. 2013 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu iš BUAB „Foritas“ sąskaitos ieškovui buvo pervesta 750 000 Lt. Ieškovo vertinimu, jam priklauso dar 117 421,39 Lt (34 007,58 Eur). Ši suma ieškovui nesumokėta, todėl prašoma ją priteisti.
Ieškovo vertinimu, BUAB „Foritas“ administratorius iš ieškovui priklausančios iš parduoto Turto komplekso gautos sumos be teisinio pagrindo išskaičiavo preliminarias administravimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui BUAB „Foritas“ iš ieškovo UAB „Banga plius“ 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai siekia būti atleistas nuo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo, kad jam būtų pervesta visa už įkeisto turto pardavimo dalį tenkanti suma (867 421,39 Lt).
Administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tai reiškia, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos turi būti skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo numatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, turi būti pervedama į hipotekos kreditoriaus sąskaitą. Taigi hipotekos kreditorius privalo vykdyti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Tai, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).
Ieškovui pervedus visą už įkeisto turto pardavimo dalį jam tenkančią pinigų sumą, BUAB „Foritas“ bankroto byloje būtų nesilaikoma bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo proporcijos administravimo išlaidoms padengti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Foritas“ bankroto administratorius laikėsi ĮBĮ nuostatų, kadangi, skaičiuodamas įkaito turėtojams išmokamas sumas, suskaičiavo administravimo išlaidas ir preliminariai suskaičiavo būsimųjų laikotarpių išlaidas bei 2013 m. lapkričio 14 d. pervedė lėšas įkaito turėtojams (AB DNB bankui – 3 850 000 Lt, o UAB „Banga plius“ – 750 000 Lt), nurodydamas, kad tai yra dalinis apmokėjimas. ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl galutinę sumą, skirtą įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti, nustatys kreditorių susirinkimas. Teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas UAB „Banga plius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
1. 2013 m. gegužės 29 d. pirmajame BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta:
Žemesnės instancijos teismas
a) nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimą: iš parduoto turto skirti 40 000 Lt plius PVM terminui nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. sausio 10 d. bei 15 proc. iš ūkinės komercinės veiklos (turto nuomos) gaunamų pajamų (be PVM) iki turto pardavimo;
b) patvirtinti administravimo išlaidas vieneriems metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d., iš viso 41 200 Lt ir kad ūkinės komercinės veiklos išlaidos dengiamos tik iš įmonės ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų;
2. Iš kitam kreditoriui, DNB bankui, kurio reikalavimas taip pat buvo užtikrintas atsakovo turto įkeitimu, buvo sulaikyta tik 3.57 proc. šiam kreditoriui priklausančios sumos, o iš ieškovo net 13,54 proc. jam priklausančios sumos. Taigi toks administravimo išlaidų dengimo paskirstymas pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą;
3. Skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ieškovas nevengia vykdyti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytos prievolės prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo, tačiau mano, kad iš įkeisto atsakovo turto nuomos (ūkinės veiklos) gautų pajamų turėjo visiškai pakakti atsakovo turto administravimo išlaidoms padengti, todėl atsakovas (atstovaujamas bankroto administratoriaus) neturėjo pagrindo sulaikyti ieškovui priklausančias sumas, motyvuojant, kad jos yra sulaikomos preliminarioms administravimo išlaidoms dengti;
4. Pats atsakovas pripažįsta, kad tik dalis iš sulaikytų ieškovui priklausančių sumų yra skirta preliminarioms administravimo išlaidoms dengti. Turto kompleksą atsakovas 2013 m. vasario 15 d. išnuomojo UAB „Textile service“ ir iš įkeisto Turto komplekso nuomos atsakovo gautos pajamos sudaro 128 643,32 Lt (neįskaitant PVM). Atsakovas didelę sumą sulaikė dėl galbūt ateityje laimėtinų bylų prieš ieškovą, tačiau net ir atskaičius proporcingas administravimo išlaidas iš ieškovo, jam liktų nepagrįstai neišmokėta 91 251,50 Lt;
5. BUAB „Foritas” administravimo išlaidos (atsižvelgiant į kreditorių patvirtintus dydžius ir preliminariais ieškovo skaičiavimais) neturėtų viršyti iš BAUB „Foritas“ ūkinės-komercinės veiklos (Turto komplekso nuomos) gautų pajamų;
6. Turto kompleksas parduotas 2013 m. rugsėjo 25 d. varžytynėse, taigi ieškovui gali tekti atlyginti tik administravimo išlaidas, atsiradusias iki Turto komplekso pardavimo dienos – 2013 m. rugsėjo 25 d., ir tik proporcingai (ĮBĮ 33 str. 6 d., 36 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
Atsakovas BUAB „Foritas” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti turėtas atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas – 232 Eur. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Hipotekos kreditorius privalo prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, o administravimo išlaidų dengimo proporcija išvedama priklausomai nuo už parduotą turtą gautų sumų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013). Nors įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.), tačiau tai daroma tik apmokėjus administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 6 d., 36 str. 1 d.);
2. Patenkinus ieškinį, įkeisto turto turėtojas UAB „Banga plius“ išvengtų pareigos dengti atsakovo administravimo išlaidas (ieškovui būtų pervesta visa už jam įkeisto turto dalies pardavimą gauta suma);
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. 2-468/2014 sprendė tik ieškinio priėmimo klausimą ir nevertino ieškinio reikalavimo pagrįstumo;
4. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovui priklausančią sumą atsakovas sulaikė dėl galbūt ateityje laimėtinų bylų prieš atsakovą. Atsakovo administratorius ieškovui 2013 m. lapkričio 19 d. rašte nurodė, kad Į UAB „Banga plius“ atsiskaitomąją sąskaitą, atskaičius preliminarias administravimo išlaidas, buvo pervesta 750 000 Lt, taip gražinus dalį finansinio reikalavimo. Atsakovas pagrįstai iš ieškovui priklausančių pinigų išskaičiavo preliminarias administravimo išlaidas;
5. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje ir kitose įstatymo normose nenustatytas įmonės lėšų panaudojimo bankroto administravimo išlaidoms dengti eiliškumas pagal lėšų gavimo šaltinį. Administravimo išlaidos dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, įskaitant lėšas, gautas pardavus bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad iš atsakovo turto nuomos gautos pajamos turėjo padengti visas administravimo išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d.;
6. Pirmajame BUAB „Foritas“ 2013 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai administravimo išlaidas, taip pat ir atlyginimą administratoriui, patvirtino vieneriems metams, t. y. laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d.
Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį iš ieškovui pervedamos tenkinant jo kreditorinį reikalavimą lėšų sumos, bankroto administratorius turėjo teisę ir pareigą išskaityti dalį, tenkančią administravimo išlaidoms apmokėti. Galutinis ieškovui tenkantis apmokėti administravimo išlaidų dydis dar nėra aiškus, nes BUAB „Foritas“ bankroto procese kreditorių susirinkimas nėra išsprendęs klausimo dėl galutinės administravimo išlaidų sąmatos nustatymo bei nėra patvirtinęs administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Dar nėra aiški ne tik galutinė BUAB „Foritas“ bankroto byloje gautinų lėšų dydis, bet ir galutinis administratoriaus atlyginimas (jis susietas su likusio neparduoto kilnojamojo turto pardavimo kaina), galutinės teisminės išlaidos (teisminiai procesai nėra baigti);
7. BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimas dar nėra patvirtinęs visų administravimo išlaidų dengimo tvarkos, taip pat nėra patvirtinęs administratoriaus hipotekos kreditoriams išmokėtų sumų. Administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl galutinę sumą, skirtą įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti, nustatys kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Būtent kreditorių susirinkimas sprendžia kaip ir kokiomis proporcijomis turi būti padengtos administravimo išlaidos iš įmonės turto prieš pradedant tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 1 d.);
8. Ieškovas yra ne tik atsakovo kreditorius, bet ir akcininkas, nuosavybės teise valdantis 54 proc. atsakovo akcijų. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo BUAB „Foritas“ pareiškimą pagal požymius veikų, numatytų BK 209 straipsnyje („Nusikalstamas bankrotas“), BK 208 straipsnio 2 dalyje („Skolininko nesąžiningumas“), 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas, padarant didelę turtinę žalą“), BK 184 straipsnio 2 dalyje („Didelės vertės turto išvaistymas“) dėl galbūt nusikalstamų UAB „Foritas“ buvusių valdymo organų veiksmų.
Priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo baigties, UAB „Foritas“ bankroto administratorius svarstys galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos dėl juridinio asmens valdymo organų ir/ar dalyvių pareigų netinkamo vykdymo (įmonei nuostolingų sandorių sudarymo, kt.), atlyginimo (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., 6.249 str.). Pervedus galbūt įmonę prie bankroto privedusiam akcininkui UAB „Banga plius“ visą už įkeisto Turto komplekso pardavimą jam priklausančią sumą, nėra tikimybės, jog proporcingai įkaito turėtojui priklausančių lėšų dalį jis vėliau kompensuotų;
9. Ieškovas negali būti atleistas nuo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos tinkamai prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo vien dėl to, kad BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimas įkeisto turto pardavimo metu (2013-09-25) nebuvo patvirtinęs galutinės administravimo išlaidų sąmatos;
10. Nebuvo pažeistas įkaito turėtojų, kaip kreditorių lygiateisiškumo principas. Su hipotekos kreditoriais atsiskaityta tik iš dalies. Jeigu BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.), pagal kurią įkaito turėtojo DNB banko mokėtina administravimo išlaidų suma bus didesnė nei administratoriaus preliminariai nustatyta ir rezervuota suma, kreditorius DNB bankas turės pareigą trūkstamą sumą kompensuoti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Foritas“ hipotekos kreditoriaus UAB „Banga plius“ kaip hipotekos kreditoriaus teisių, o būtent dėl pareigos dalyvauti dengiant BUAB „Foritas“ bankroto proceso administravimo eigoje patirtas išlaidas apimties ir dėl teisės patenkinti savo reikalavimą iš pardavus hipotekos objektą gautų pinigų.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, materialinės teisės normomis ir teismų praktika pagrindė išvadą, kad hipotekos kreditoriai kartu su kitais kreditoriais privalo dalyvauti dengiant BUAB „Foritas“ bankroto proceso administravimo eigoje patirtas išlaidas. Pritardama šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako ir pažymi, kad apeliantas šios išvados taip pat neginčija, taigi ji nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.
Nors UAB „Banga plius“ apskritai neginčija hipotekos kreditoriaus pareigos dalyvauti dengiant bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo išlaidas, tačiau teigia, kad byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju, šios išlaidos turėtų būti padengiamos iš įmonės veikloje gaunamų pajamų ir remiasi BAUB „Foritas“ 2013 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo (1 t.1, 16-36 b. l.) nutarimu septintuoju darbotvarkės klausimu. Šiuo nutarimu kreditoriai tvirtino administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, o būtent nustatė išlaidų dengimo eiles pagal išlaidų rūšį, patvirtino administravimo išlaidas vienerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d. ir nutarė, kad ūkinės komercinės veiklos išlaidos dengiamos tik iš įmonės ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, toks kreditorių nutarimas reiškia tik kreditorių apsisprendimą bankrutuojančios ūkinės komercinės veiklos išlaidas dengti iš ūkinės komercinės veiklos pajamų (toks apsisprendimas iš esmės atspindi bankroto procesui būdingą nepelningos bankrutuojančios įmonės veiklos atsisakymą, tęsiant bankroto proceso metu tik pelningą veiklą) ir, skirtingai nei teigia apeliantas, nereiškia kreditorių apsisprendimo visas bankroto administravimo išlaidas dengti tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų. Antra, jeigu administravimo procese susidarančios išlaidos būtų dengiamos vien iš bankrutuojančios įmonės veiklos pajamų, faktiškai administravimo išlaidų dengime dalyvautų tik tie kreditoriai, kurių reikalavimų patenkinimas nėra užtikrintas hipoteka, o hipotekos kreditorius, jeigu jam kaip finansinio reikalavimo patenkinimas būtų pervesta visa už parduotą įkeistą turtą gauta suma, faktiškai būtų atleistas nuo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo. Bankrutuojančios įmonės veikloje gaunamos pajamos yra bankrutuojančios įmonės turtas ir jis, kaip ir kitas įmonės turtas (turėtas dar iki bankroto proceso pradžios) turi būti naudojamas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Kai bankrutuojančios įmonės veikloje gaunamos pajamos skiriamos bankroto proceso išlaidoms dengti, atitinkamai mažėja kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka ir hipotekos kreditorių, kiek jų reikalavimai nepatenkinami iš įkeisto turto pardavimo pajamų, galimybė gauti reikalavimų patenkinimą. Jeigu įmonės veikloje gaunamų pajamų pakanka visoms bankroto administravimo išlaidoms padengti ir jos būtų dengiamos vien iš šių pajamų, faktiškai susiklostytų situacija, kai administravimo išlaidos dengiamos tik iš tų pajamų, kurios galėjo būti naudojamos hipoteka neužtikrintų reikalavimų tenkinimui, taigi faktiškai dengiant bankroto administravimo išlaidas dalyvautų tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka. Tokia faktinė situacija būtų nesuderinama su bankroto procesui būdingu kreditorių lygiateisiškumo principu, be kita ko reiškiančiu, kad visi kreditoriai, įskaitant ir hipotekos kreditorius, turi dalyvauti dengiant bankroto administravimo išlaidas ir neatitiktų pirmosios instancijos teismo nurodytos teismų praktikos bei išvados, kad hipotekos kreditoriai taip pat dalyvauja dengiant administravimo išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Foritas“ 2013 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimas (t. 1., b.l. 41-52) penktuoju darbotvarkės klausimu svarstė bendrovės turto pardavimo klausimus ir, be kita ko, kas aktualu nagrinėjamoje byloje, nutarė įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip Turto kompleksą viešose varžytynėse. Viso turto komplekso pradinę kainą nustatė 4 860 000 Lt plius PVM. Kadangi šis turtas įkeistas dviems kreditoriams, kreditoriai taip pat nustatė šių kreditorių reikalavimų tenkinimo iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, proporciją: 82,15 proc. hipotekos kreditoriui AB DNB bankui ir 17,85 proc. kainos hipotekos kreditoriui UAB „Banga plius“. Bylos duomenys įrodo, kad turto kompleksas buvo parduotas už nurodytą pradinę kainą ir, kaip nurodo BUAB „Foritas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (1 t, 144 b. l.), iš jos 750 000 Lt pervesta hipotekos kreditoriui UAB „Banga plius“ bei 3 992 490 Lt kitam hipotekos kreditoriui AB DNB bankui. Akivaizdu, kad pervedant šias sumas hipotekos kreditoriams nebuvo laikytasi nei BUAB „Foritas“ 2013 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime kreditorių nustatytų proporcijų, nei bendrojo kreditorių (hipotekos kreditorių) lygiateisiškumo principo. Iš bankroto administratoriaus paaiškinimų ir pateiktų paskaičiavimų (t. 1, b.l. 148-150) matyti, kad apskaičiuojant iš parduoto Turto komplekso gautų pinigų hipotekos kreditoriams mokėtinas sumas buvo atsižvelgta į tai, kiek pajamų buvo gauta įmonei valdant ir naudojant kiekvienam kreditoriui įkeistą turtą. Teismų praktikoje jau buvo pasisakyta, kad toks hipotekos kreditoriui mokėtinos sumos apskaičiavimo metodas, kai atsižvelgiama į iš įkeisto turto gautas pajamas, pažeidžia bankroto procesui būdingą kreditorių lygiateisiškumo principą ir todėl yra negalimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-686/2014).
Paminėta, kad BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimas 2013 m. gegužės 29 d. patvirtino administravimo išlaidų mokėjimo eilę (nustatytos išlaidų dengimo eilės pagal išlaidų rūšį), patvirtino administravimo išlaidų sumą vienerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d. ir nutarė, kad ūkinės komercinės veiklos išlaidos dengiamos tik iš įmonės ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų. Tokiu nutarimu, nors jame ir nurodyta, kad tvirtinama administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.), iš esmės buvo patvirtinta tik administravimo išlaidų mokėjimo eilė, o dėl tvarkos pasisakyta tik iš dalies (kad ūkinės komercinės veiklos išlaidos dengiamos tik iš įmonės ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų), taigi administravimo išlaidų visa mokėjimo tvarka nebuvo nustatyta (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). BUAB „Foritas“ 2014 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimui (1 t., 177-188 b. l.) buvo teiktas siūlymas patvirtinti administratoriaus išmokėtas lėšas kaip dalinius atsiskaitymus su kreditoriais, patvirtinant ir skaičiavimo tvarką, tačiau kreditoriai nutarė klausimo svarstymą atidėti. Teismas neturi duomenų, kad ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu kreditoriai jau būtų patvirtinę administravimo išlaidų dengimo tvarką (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Taigi BUAB „Foritas“ bankroto administratorius iš parduoto Turto komplekso gautas lėšas skirstė nesant kreditorių patvirtintos administravimo lėšų mokėjimo tvarkos, tik kreditoriams 2013 liepos 31 d. kreditorių susirinkime patvirtinus iš Turto komplekso gautų lėšų proporcijas dviems įkaito turėtojams, tenkinant iš parduoto Turto komplekso jų finansinius reikalavimus.
Teismų praktikoje jau yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai administratorius hipotekos kreditoriams skirsto iš įkeisto turto padavimo lėšas kreditoriams dar išsprendus klausimo dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, administratoriaus veiksmams, kuriais administratorius savo nuožiūra nusprendė dėl atsakovo administravimo išlaidų apmokėjimo, nesant kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos, galima pritarti tik tuomet, jeigu administratoriui paskirstant iš įkeisto turto pardavimo gautas lėšas yra laikomasi proporcingumo ir kreditorių lygiateisiškumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1378/2013, 2014-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-686/2014), pagal kuriuos administravimo išlaidos, patirtos iki bankrutuojančios įmonės turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms, pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju šių principų nebuvo laikytasi. Nors nurodyta teismų praktika suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, ji aktuali ir šioje byloje, tiek kiek formuoja praktiką, kokiais principais vadovaujantis turi būti skirstomos lėšos, gautos pardavus įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, t. y. kad turi būti laikomasi principo administravimo išlaidas skirstyti proporcingai gautoms įplaukoms iš įkeisto ir neįkeisto turto, o tarp kreditorių proporcingai jų patenkintų reikalavimų sumoms. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-686/2014) pripažįstama, kad teismas, nurodydamas, kokiu principu turi būti vadovaujamasi nustatant administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijos nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.).
Proporcingumo principas, taikomas paskirstant administravimo išlaidų atlyginimo naštą tarp įmonės kreditorių, įtvirtintas ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), o kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios teisės normos, pagal kurią bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto vienetą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1378/2013).
Hipotekos kreditorius į jam įkeistą turtą bankroto procese neturi kitų teisių, išskyrus teisę iš įkeisto turto vertės pirmiausia gauti savo reikalavimo patenkinimą (įkeistas turtas ir iš jo gaunamos pajamos bankrutuojančios įmonės nuosavybė, iš kurios bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai). Aplinkybė, kiek administravimo išlaidų buvo patirta konkretaus įmonės turto administravimui, ar kiek iš šio turto gauta pajamų, administravimo išlaidų paskirstymui tarp kreditorių neturi įtakos, nes nepriklausomai nuo administravimo išlaidų susidarymo šaltinio, visos jos dengiamos proporcingai kreditorių gaunamai reikalavimo patenkinimo daliai.
Kreditoriaus UAB „Banga plius“ reikalavimas šioje byloje – priteisti pardavus BUAB „Foritas“ Turto kompleksą pagal kreditorių nustatytą proporciją ieškovui tenkančią ir dar neišmokėtą lėšų dalį, t. y 34 007,58 Eur (117 421,39 Lt). Šis UAB „Banga plius“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas (patikslintas, atsižvelgus į tai, kad finansinis reikalavimas iš dalies patenkintas realizavus keistą turtą) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, todėl dar kartą jo priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tačiau iš ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje siekia ne pakartotinio lėšų priteisimo, o reikalauja iš realizavus įkeistą turtą gautų lėšų išmokėjimo. Taip apeliantas iš esmės siekia BUAB „Foritas“ bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo, iš įkeisto turto gautų pajamų paskirstymo kreditoriams. Kaip jau minėta, BUAB „Foritas“ bankroto administratorius Turto komplekso pardavimo pajamų dalinį paskirstymą hipotekos kreditoriams atliko dar nesant kreditorių nustatytos bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarkos ir procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pajamos paskirstytos tik iš dalies, kad galutinai bus skirstomos kreditoriams patvirtinus jų skirstymo ir apskaičiavimo tvarką. Šis kreditorių nutarimas, įpareigojantis bankroto administratorių skirstant lėšas, jeigu juo nebus laikomasi kreditorių lygiateisiškumo principo, galės būti skundžiamas. Tokioje lėšų paskirstymo stadijoje, kai dar net nėra galutinai paskirstytos lėšos ir dar net nėra kreditorių nutarimo dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos, nėra pagrindo kaip galutinį vertinti administratoriaus atliktą lėšų paskirstymą. Priteisti lėšas, kaip to prašo ieškovas, taip pat nėra pagrindo (ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje BUAB „Foritas“ bankroto proceso etapu paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.