Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž., S. Ž., I. Ž. ir T. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo nušautas šuo jau šešerius metus buvo visos bendraieškių šeimos augintinis ir numylėtinis, todėl dėl jo nušovimo visi šeimos nariai patyrė sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, tokius kaip gailestis, bejėgiškumas, netekties jausmas, nusivylimas, neviltis ir depresija. Šių potyrių intensyvumas priklausė ne vien nuo individualaus kiekvieno asmens jautrumo, bet ir nuo to, kaip betarpiškai buvo susidurta su šuns žūtimi. Šuo buvo nušautas nepilnametės I. Ž. ir jos mamos L. Ž. akivaizdoje. Peršauto šuns vaizdas buvo žiaurus ir sukrečiantis: šuo staugė, blaškėsi ir vartėsi konvulsijose, nuo jo į visas pusės tryško kraujo čiurkšlės, jis švokštė ir gargaliavo springdamas krauju, po ko, galiausiai šuns kūną ėmė purtyti smulkus drebulys ir šuo nuvirto ant šono. Tokias paskutines savo augintinio akimirkas ilgam įsiminė keturiolikmetė I. Ž., kuri būdama aštuonerių pradėjo augintinį šunį, tuomet dar visai mažą šunytį. Mylimo augintinio praradimas tokiomis aplinkybėmis, kurias, atsižvelgiant į mergaitės amžių, ilgalaikį emocinį ryšį su gyvūnu, individualų jautrumą ir stebėtą šuns agoniją, ji neabejotinai suvokė kaip drastiškas ir žiaurias, jos sukėlė I. Ž. neigiamus išgyvenimus, nulėmusius neturtinę žąlą, kuriai kompensuoti iš atsakovo priteistina 4000 Lt (1159,42 Eur). Ši neturtinė žala yra susijusi tik su mylimo naminio gyvūno netektimi ir neapima nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo. L. Ž. taip pat matė ir išgyveno šuns žūtį, emocinį sukrėtimą patyrė ir tuomet, kai automobiliu pas veterinarą gabenamo, krauju plūstančio šuns gyvybė užgeso ant jos rankų. Bandant sulaikyti kraujavimą, jos veidas, krūtinė, rankos gausiai apsitaškė šuns krauju. Visgi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių ir jos gyvenimišką patirtį, laikytina, kad L. Ž. negatyvūs išgyvenimai dėl šuns žūties nebuvo tokie intensyvūs, kaip jos nepilnametės dukros, todėl sukelta neturtinė žala kiek mažesnė ir vertintina 3000 Lt (869,56 Eur). Nors šuo buvo nušautas nesant S. Ž. įvykio vietoje, tačiau netrukus į ją atvykęs ir veždamas šunį pas veterinarą, matė įvykio pasekmes, taip pat buvo sukrėstas nenatūralios šuns mirties jo akivaizdoje ir dėl to pergyveno, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt (579,71 Eur). T. Ž. beveik kiekvieną dieną rytą, o taip pat savaitgaliais vesdavo šunį pasivaikščioti, mėgdavo su juo pažaisti, rūpindavosi šunimi, kai šis sirgdavo, todėl nors ir nebuvo įvykio vietoje ir nematė šuns agonijos, bet dėl šuns netekimo aprašytomis aplinkybėmis patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurių sukelta neturtinė žala vertintina 1000 Lt (289,85 Eur).

Atsakovas kaltais tyčiniais, smurtiniais, brutualiais veiksmais, panaudodamas šaunamąjį ginklą prieš naminį gyvūną, kartu sukėlė ieškovėms psichinius pakenkimus ir taip padarė žalą jų sveikatai. Joms abiem buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. I. Ž. po šio įvykio psichologiškai palūžo ir jautėsi itin prastai: visko bijojo, ją nuolat kamavo nerimas, mergaitė buvo paniurusi, žymiai rečiau išeidavo ir namų ir daug mažiau bendravo su draugais, bijojo būti viena, vienumoje beveik neužmigdavo naktimis, o jei ir užmigdavo, tai klykdama pabusdavo nuo susapnuotų košmarų, todėl iki pat lapkričio vidurio miegodavo su tėvais, dienomis dažnai verkdavo, pasidarė labai jautri ir dirgli, į mamos ir tėvo rūpinimąsi dar ir dabar dažnai reaguoja atžagariai, jai sunkiai sekasi ruošti pamokas, nes blogai įsimena informaciją ir negali susikaupti. Mergaitė išgyvena ne vien dėl šuns nušovimo, bet ir dėl to, kad jai pačiai buvo kilęs didelis pavojus, nes šūvio metu ji buvo šalia šuns. Motina po įvykio turi panašių nusiskundimų, dėl kurių lankosi pas specialistus. Nustatant dėl sveikatos sužalojimo atlygintinos neturtinės žalos dydį, įvertintinas atsakovo veiksmų brutualumas, pasireiškęs šaunamojo ginklo panaudojimu prieš grėsmės nekėlusį naminį gyvūną, buvusį kartu su šeimininkėmis. Panaudodamas šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, atsakovas suvokė savo veikos pavojingą pobūdį, norėjo šuns nušovimu patenkinti savo liguistą medžiotojo aistrą bei sukelti negatyvius išgyvenimus ir emocijas šalia šuns buvusioms šeimininkėms, todėl numatė, kad dėl šuns nušovimo patirti išgyvenimai gali sukelti šuns šeimininkių psichinei sveikatai neigiamus padarinius, bet buvo jiems visiškai abejingas ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl jo veiksmų patirtai neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo I. Ž. priteistina 8000 Lt (2318,84 Eur), o L. Ž. - 6000 Lt (1739,13 Eur). Be to, motina ir tėvas nuo šuns nušovimo apytikriai iki 2009 m. lapkričio mėn. vidurio patyrė susirūpinimą ir nerimą dėl dukros sutrikusios psichinės sveikatos. S. Ž. papildomą rūpestį nurodomu laikotarpiu kėlė dar ir sutrikdyta sutuoktinės sveikata. Šie jų dvasiniai išgyvenimai taip pat pripažintini neturtine žala, kuriai atlyginti iš atsakovo L. Ž. ir S. Ž. priteistina po 2000 Lt (579,71 Eur). Kadangi dėl šuns nušovimo ieškovių akivaizdoje jos buvo susargdintos psichine liga, abiem nukentėjusiosioms buvo skirtas medikamentinis gydymas. Pirmieji vaistai buvo įsigyti iškart po įvykio, už juos buvo sumokėta apie 100,00 Lt (28,98 Eur), tačiau L. Ž. tuomet nesusiprato išsaugoti vaistų įsigijimą patvirtinančių kasos čekių. Vėliau buvo pirkta vaistų ir dukrai vitaminų dar už 159,55 Lt (46,24 Eur). Todėl 260,00 Lt (75,36 Eur) išlaidos vaistams priteistinos iš atsakovo. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, jų interesus atstovavo adv. V. F.. Pagal susitarimą už teisinę pagalbą jam buvo sumokėta 500 Lt (144,92 Eur). Ši suma laikytina nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės, todėl taip pat priteistina ieškovų S. ir L. Ž. naudai. Taip pat iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos šioje byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovai L. Ž., S. Ž. ir I. Ž. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį.

Ieškovas T. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Gautas prašymas byla nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi bus išvykęs į komandiruotę (b. l. 54). Kadangi ieškovo T. Ž. dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-28, apie 20.20 val., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) miško pamiškėje, medžioklės metu atsakovas A. B. graižtviniu šautuvu nušovė 6 metų amžiaus, ieškovų Ž. šeimai priklausantį bokserių veislės šunį. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, jas patvirtina apžiūrai pateiktoje baudžiamoje byloje Nr. 1-4-673/2015 (toliau baudž. byla) esantys duomenys. Nustatyta, kad šuo buvo pašautas ieškovių L. Ž. ir tuo metu nepilnametės (14 m. amžiaus) I. Ž. akivaizdoje, kurios iš sodų bendrijos teritorijos buvo išėjusios pasivaikščioti kartu su šunimi. Tai, jog šuo buvo pašautas ieškovių akivaizdoje, patvirtina ieškovių nuoseklūs parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo apklausos protokolai, baudž. byla, I t., b. l. 14-15, 100, 101), ir jų parodymai, duoti teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (2012 m. kovo 19-20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, baudž. byla, II t., b. l. 196-206), baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų D. N., V. D. ir A. U. parodymai apie tai, kad moters klyksmas pasigirdo iš karto po šūvio (2012 m. kovo 19-20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, baudž. byla, II t., b. l. 196-206; 2014 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas, baudž. byla, III t., b. l. 150-156). Iš baudžiamoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad po pašovimo šuo iš karto nenugaišo, į įvykio vietą automobiliu iš netoliese esančio sodo atvykęs ieškovas S. Ž. šunį įsikėlė į automobilį ir jį vežė į veterinarijos gydyklą Kaune. Šuo nugaišo pakeliui į Kauną. 2009-10-23 Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros nutarimu A. B. už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 4 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 3 d. nubaustas 750 Lt baudą, kurią A. B. 2009-12-04 sumokėjo (baudž. byla, I t., b. l. 132, 133). Dėl 2009-08-28 įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiomis pripažintoms L. Ž. ir I. Ž. buvo paskirtos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės. 2010-06-22 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87-TPK 94/2010 konstatuota, kad tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu L. Ž. nesirgo psichikos sutrikimu, dėl tiriamos nusikalstamos veikos poveikio buvo sutrikdyta L. Ž. psichikos sveikata, jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą (sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), tyrimo metu nukentėjusiajai psichikos sutrikimas nekonstatuotas (baudž. byla, I t., b. l. 205-206). 2010-09-28 – 2009-10-28 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-167 PK 94/2010 konstatuota, kad tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu I. Ž. nesirgo psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl tiriamos nusikalstamos veikos poveikio I. Ž. psichikos sveikata buvo sutrikdyta, sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio I. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai 2009-08-31 po patirtos streso (byloje nagrinėjamo įvykio) šeimos gydytojo bei psichiatro buvo diagnozuota ūminė reakcija į stresą; tiriamoji 2009-09-01 buvo konsultuota vaikų psichologo, 2009-09-03 lankėsi pas vaikų psichiatrę. Negerėjant psichikos būsenai, 2009-09-17 vaikų psichiatrė jai diagnozavo potrauminio streso sutrikimą, kaip užsitęsusią reakciją į stresogeninį įvykį. Tyrimo metu I. Ž. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (baudžiamoji byla, I t., b. l. 211-214). 2011-08-22 baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kaltinant A. B. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 310 str. (žiaurus elgesys su gyvūnais), 187 str. 1 d. (svetimo turto sunaikinimas) ir 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarymu. Kaltinimas A. B. teisme buvo pakeistas į BK 310 str., 187 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p., kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, svetimo turto sunaikinimas ir nesunkus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymas. Į. K. rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. B., jo veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagal BK 139 straipsnio 2 dalį (dviejų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) ir iš BK 187 straipsnio 1 dalies pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, nutraukta, suėjus Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose (redakcija patvirtinta priimtu 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 ir galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2010-06-28) nustatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. Ž., S. Ž., I. Ž., T. Ž. civiliniai ieškiniai bei reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtais.

Ieškovai L. Ž., S. Ž., I. Ž., T. Ž. civilinio proceso tvarka pareiškė ieškinį atsakovui A. B. dėl jo neteisėtais veiksmais (šuns nušovimu) padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti nustatytos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną (Įstatymo 3 str. 1 p.). To paties įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad draudžiama naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-11 iki 2010-01-22) 4 punktą, benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus benamius šunis ir kates, laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) reikalavimų. Sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskelbta pasiutligės grėsmės zona.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo nušautas bokserių veislės šuo nebuvo agresyviųjų šunų veislės (įvykio metu galiojęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 „Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“). Byloje nėra jokių duomenų, kad šuo atrodė apleistas ar ligotas. Priešingai, byloje esančios fotonuotraukos ir gyvūno paso kopija (baudž. byla, I t., b. l. 7, 8) leidžia spręsti, jog šuo buvo tinkamai prižiūrėtas. Todėl atsakovas turėjo suprasti ir suprato, kad šviesiu paros metu netoli sodų teritorijos, kurioje yra ir žmonių gyvenamųjų namų, kas neabejotinai buvo žinoma netoliese esančiuose soduose ir pačiam gyvenančiam A. B., su antkakliu bėgiojantis šuo turi šeimininką, t. y. nėra benamis. Tai, jog suprato, jog šuo yra žmonių, atsakovas nurodė ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad šuo kėlė realią grėsmę atsakovo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, ką patvirtina ir A. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog į šunį jis šovė būdamas 150 metrų atstumu nuo jo, tuo metu, kai šovė, šuo jam jokios grėsmės nekėlė, jokių žmonių toje vietoje jis nematė. Tai, jog šuo buvo apsiseilėjęs, dėl ko atsakovas sprendė, kad šuo gali sirgti pasiutlige, taip pat nepateisina jo veiksmų, kadangi įtarus gyvūną sergant pasiutlige, jį sunaikinti galima tik turint tam atsakingų institucijų leidimą ar vietą paskelbus pasiutligės grėsmės zona, o šiuo atveju tokių sąlygų nebuvo. Todėl šaudamas į jokios realios grėsmės nekeliantį šunį, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 3 str. 1 p., 15 str., Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-11 iki 2010-01-22) 4 p. nuostatas (CK 6.246 str.). Teismo vertinimu, nesant rimto pagrindo, šaudamas iš šaunamojo ginklo į gyvūną, atsakovas neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kokius padarinius toks jo veiksmas gali sukelti gyvūnui, t. y. kad gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog šunį atsakovas nušovė tyčia (CK 6.248 str. 2 d.). Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus apie tai, kad pataikyti į šunį jis nenorėjo, šovė prieš šunį, norėdamas jį pagąsdinti, kadangi šie jo paaiškinimai prieštarauja ikiteisminio tyrimo jo duotiems parodymams, jog jis šovė būtent į šunį (baudž. byla, I t., b. l. 17, 20-21, 79-80).

Turtine žala (CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos (net jei žalą padariusio asmens veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent į jį), turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į neteisėtais veiksmais pažeistus ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau dokumentai nėra vienintelis civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Laikantis proceso normų apklaustų asmenų parodymai - viena iš įrodymų rūšių. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, nemato reikalo ar nesusigaudo išsaugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra išsaugoti dokumentai, būtų neteisinga. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo kaltais veiksmais. Turtinės žalos dydis tokiu atveju nustatomas kaip galima išsamiau išsiaiškinus praradimų, išlaidų atstatant dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias pasekmes, aplinkybes. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovams padarytos žalos dydis nurodytas tiek žalos padarymo metu galiojusia valiutai – litais, tiek ir šiuo metu galiojančia valiuta - eurais, tačiau perskaičiavimas į eurus buvo padarytas naudojant kursą 1 Eur = 3,45 Lt, kas neatitinka oficialaus euro ir lito keitimo kurso - 1 Eur = 3,4528 Lt. Todėl nustatydamas žalos dydį teismas, ieškovams sutinkant, remiasi litais nurodytais žalos dydžiais ir juos perskaičiuoja pagal oficialių valiutų keitimo kursą.

Ieškovai L. ir S. Ž. nurodė, kad atsakovui nušovus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį šunį, buvo padaryta 600 Lt (173,77 Eur) turtinė žala. Žalos dydis, jų teigimu, nustatytas pagal tokios veislės šuns rinkos kainą. Naminio gyvūno paso kopija (baudž. byla, I t., b. l. 8), patvirtina, kad šuo buvo bokserių veislės, jo savininke pase įrašyta ieškovė L. Ž.. Kadangi atsakovas žalos dydžio neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodytą bokserių velsės šuns kainą, su tokio dydžio ieškinio reikalavimu sutiko, teismas sprendžia, kad reikalaujama atlyginti 173,77 Eur (600 Lt) turtinė žala už nušautą šunį yra reali ir pagrįsta, tarp atsakovo neteisėtų, tyčinių veiksmų ir nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Realiomis ir pagrįstomis laikytinos ir ieškovų nurodytos 20 Lt (5,79 Eur) išlaidos už kurą ir 300 Lt (86,89 Eur) išlaidos automobilio salono išvalymą, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, šuo nenugaišo iš karto po šūvio, ieškovas S. Ž. kraujuojantį šunį automobiliu vežė pas veterinarijos gydytoją į Kauną (baudž. byla, I t., b. l. 120), o po apsilankymo grįžo atgal į Kėdainių rajone esantį sodą. Taigi neabejotinai buvo patirtos išlaidos kurui, kurių dydis, atsižvelgiant į nuvažiuotus atstumus ir degalų kainas, yra realus, taip pat turėjo papildomų išlaidų už kraujo dėmių iš automobilio salono išvalymą, kurių faktą ir dydį patvirtina UAB „Restvita“ 2009-10-29 PVM sąskaita faktūra Nr. 09280 (baudž. byla, I t., b. l. 119). Atsakovas šių sumų neginčijo, sutiko atlyginti. Kadangi paminėtos išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (tyčinio šuns nušovimo) (CK 6.247 str.), atsakovas privalo jas atlyginti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai (baudž. byla, I t., b. l. 205-206, 211-214) patvirtina, kad dėl šuns nušovimo ieškovių L. Ž. ir I. Ž. akivaizdoje buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovių psichikos sveikta. Tai, jog ieškoves traumavęs įvykis, lėmęs potrauminio streso sutrikimo išsivystymą, buvo tyčinis šuns nušovimas jų akivaizdoje (atsakovo neteisėti veiksmai), ginčo byloje nėra. Iš ekspertizės aktuose nurodytos informacijos ir medicininių dokumentų (baudž. byla, I t., b. l. 13, 125-126; III t., b. l. 3-23) matyti, kad dėl psichines sveikatos sutrikdymo ieškovėms buvo skirtas medikamentinis gydymas – L. Ž. antidepresantai, trankviliantai ir neuroleptikai, I. Ž. – pradžioje vaistai Xanax, vaistai, vėliau Sedatif PC. Ieškovų teigimu, vaistams buvo išleista apie 260 Lt (75,30 Eur), iš kurių 159,55 Lt išlaidas įrodinėja 2009-09-16 ir 2009-10-16 kasos kvitų kopijomis (baudž. byla, I t., b. l. 124), bei nurodo, kad pirmieji vaistai buvo įsigyti iš karto po įvykio, už juos buvo sumokėta apie 100 Lt, tačiau tuo metu L. Ž. nesusiprato išsaugoti įsigijimą patvirtinančių kasos čekių. Iš pateiktų kasos kvitų matyti, kad už 115,33 Lt sumą buvo pirkti nervų sistemą veikiantys medikamentai (Xanax ir Valdoxan), t. y. susiję su sutrikdytos psichikos sveikatos gydymu. Tačiau, teismo vertinimu, 44,22 Lt (12,81 Eur) išlaidos vitaminams paaugliams ir panelėms nėra susijusios su dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutrikdytos psichikos sveikatos atstatymu (CK 6.247 str.). Likusios prašomos atlyginti išlaidos medikamentams, nors ir nėra įrodytos dokumentais, tačiau atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, ieškovams sukeltą didelį stresą, kurio įtakoje ieškovai iš tiesų galėjo nesusivokti, jog reikia saugoti medikamentų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, laikytinos pagrįstomis, teismas neturi pagrindo abejoti jų realumu, šių išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijų. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiais pripažintų ieškovų interesus atstovavo ir gynė advokatas V. F., kuriam už atstovavimą buvo sumokėta 500 Lt (144,81 Eur) (baudž. byla, II tomas, b. l. 119). Šios atstovavimo išlaidos baudžiamajame procese, siekiant pažeistų turtinių ir neturtinių teisių ir interesų gynimo, neabejotinai buvo sąlygotos atsakovo neteistų veiksmų, kuris teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant civilinę bylą iš esmės dėl šių išlaidų atlyginimo sutiko, todėl, nepaisant to, kad baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, atsakovas privalo šias išlaidas atlyginti (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo solidariai ieškovams L. Ž. ir S. Ž. priteistina 473,75 Eur turtinei žalai atlyginti (173,77 Eur už nušautą šunį + 5,79 Eur išlaidos kurui + 86,89 Eur automobilio salono išvalymo išlaidos + 62,49 Eur išlaidos medikamentams (reikalaujamą pritiesti sumą sumažinus 12,81 Eur išlaidomis vitaminams) + 144,81 Eur atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidos).

Atsižvelgęs į šuns nušovimo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. šuo buvo nušautas ieškovių I. Ž. ir L. Ž. akivaizdoje, kurios matė šuns agoniją, kas joms sukėlė itin intensyvius neigiamus emocinius išgyvenimus, išsivysčiusius į potrauminio streso sutrikimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), ieškovas S. Ž. matė šuns agoniją ir nenatūralią mirtį, dėl ko patyrė sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus, ieškovai dėl tyčinių atsakovo veiksmų neteko mylimo šeimos augintinio, kuris šeimoje buvo augintas šešerius metus, dėl ko neabejotinai patyrė netekties skausmą ir sukrėtimą, teismas sprendžia, kad neturtinę žalą patyrė visi civiliniai ieškovai ir jie visi turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ieškovei I. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad ji dėl atsakovo veiksmų patyrė didžiausią neturtinę žalą iš visų civilinių ieškovų, kadangi įvykio metu buvo nepilnametė (14 m. amžiaus), šuo buvo nušautas jos akivaizdoje, ji matė mylimo augintinio agoniją, sukrečiantį peršauto šuns vaizdą, dėl to patyrė stiprų išgąstį ir stresą. Kaip konstatuota Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, įvykis I. Ž. vaiką paveikė psichotraumuojančiai (pasireiškė įvairios baimės, buvo išreikštas nesaugumo jausmas, sapnavo košmarus) ir visa tai atsispindėjo jos kasdieniame funkcionavime (daugiausia moksluose). Nors jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nenustatyta, kad būtų atsiradę ypatingi neigiami liekamieji reiškiniai jos sveikatai ar socialiniam brendimui, kaip nustatyta iš jos pačios paaiškinimų, nors po įvykio kurį laiką sunkiau sekėsi mokslai, tačiau mokymosi rezultatai atsistatė ir ji sėkmingai baigė mokyklą, įstojo į universitetą. Praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams po įvykio atlikos ekspertizės akte konstatuota, kad tyrimo metu įvykis jau neturėjo tiesioginio neigiamo poveikio jos kasdieniam funkcionavimui, išlikęs tik situacinis įvykio traumavimas. Duomenų, jog ieškovė I. Ž. šiuo metu dar lankytųsi pas medikus, byloje nėra (teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose paskutinis apsilankymas užfiksuotas 2009-09-17), kas leidžia daryti išvadą, kad psichikos sveikatos problemų dėl byloje nagrinėjamo įvykio, kurios trukdytų gyventi visavertį gyvenimą, nebėra.

Ieškovė L. Ž. taip pat matė, kaip buvo peršautas šeimos augintinis, sukrečiantį peršauto šuns vaizdą ir šuns agoniją, dėl ko taip pat patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Ieškovė nurodė, kad po patirtos psichinės traumos pablogėjo atmintis, pasidarė sunkiau dirbti. Jai, kaip ir ieškovei I. Ž., buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos (III t., b. l. 3-12) ir ekspertizės akte nurodytų duomenų matyti, kad ieškovė gydėsi ambulatoriškai, darbingumas buvo sutrikęs, tačiau nedarbingumo pažymos atsisakė, pas gydytojus lankėsi 2009-09-16, 2009-10-12, 2009-11-09 ir 2009-12-14. Duomenų, jog ji šiuo metu dar lankytųsi pas medikus ir jos sveiktos problemos būtų sietinos su nagrinėjamu įvykiu, byloje nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad psichikos sveikatos problemų nebėra. Ieškovės I. Ž. paaiškinimai, kad jos atmintis neatsistatė iki prieš įvykį buvusio lygio, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ieškovei L. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nepadarė esminės ilgalaikės neigiamos įtakos jos darbingumui ir gyvenimo kokybei. Be to, kaip nurodyta ieškinyje, su kuo teismas visiškai sutinka, dėl nukentėjusiosios amžiaus ir gyvenimiškos patarties, jos išgyvenimai dėl šuns netekties ir patirtas stresas nebuvo tokie intensyvūs kaip 14 metų amžiaus dukters I., kas atitinkamai lemia ir mažesnį patirtos neturtinės žalos dydį. Tačiau jai papildomus išgyvenimus ir susirūpinimą teko patirti ir dėl tuo metu 14 metų amžiaus dukters I. psichinės sveikatos būklės, rūpintis jos gydymu, psichologine būsena po įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-7-255/2005). Kita vertus, įvertinus tai, kad nepilnametės dukters sveikatos sutrikdymas nebuvo sunkus, dukrai nebuvo reikalinga ypatinga ir nuolatinė priežiūra, dukters sveikatos sutrikdymas nekėlė pavojaus dukters gyvybei bei nesukėlė ypatingų neigiamų liekamųjų pasekmių, ieškovės patirtų papildomų išgyvenimų dėl dukters sveikatos būklės negalima vertinti kaip itin intensyvių.

Spręsdamas dėl ieškovui S. Ž. atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis nebuvo įvykio vietoje tuo metu, kai buvo nušautas šuo, tačiau į įvykio vietą atvyko netrukus, vežė pašautą šunį pas veterinarą, matė nenatūralią šuns mirtį, dėl ko neabejotinai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas S. Ž. yra subrendęs ir psichiškai sveikas žmogus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad šis įvykis būtų padaręs įtakos nukentėjusiojo psichinei sveikatai, dėl šuns netekties jo patirta neturtinė žala nelaikytina didele. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad S. Ž., kaip ir jo sutuoktinė, patyrė papildomus išgyvenimus ir susirūpinimą dėl dukters I. psichinės sveikatos būklės, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, šių papildomų išgyvenimų nėra pagrindo vertinti kaip itin intensyvių. Gi ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog jam papildomą rūpestį kėlė dar ir sutrikdyta sutuoktinės sveikata, teismas vertina kaip nepakankamą argumentą dėl neturtinės žalos, kadangi, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, patirtą stresą ieškovo sutuoktinė pergyveno lengviau nei dukra, nors L. Ž. ir buvo sutrikdyta sveikata, tačiau jai nebuvo taikytas stacionarus gydymas, jai nebuvo reikalinga kito žmogaus pagalba ir priežiūra kasdienėje veikloje, byloje nėra objektyvių duomenų ir apie tai, kad L. Ž. patirta psichinė trauma būtų turėjusi neigiamų pasekmių sutuoktinių tarpusavio santykiams.

Ieškovas T. Ž. nebuvo įvykio vietoje 2009-08-28, šuns agonijos ir mirties nematė, apie įvykį sužinojo telefonu, tačiau įvykio metu buvo nepilnametis, dėl atsakovo tyčinių veiksmų neteko mylimo augintinio, kuriuo, kaip matyti iš jo paaiškinimų, duotų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iki tol kasdien rūpinosi, šunį augino 6 metus, taigi neabejotinai buvo stipriai prie jo prisirišęs ir dėl šuns netekties patyrė negatyvius emocinius išgyvenimus, netekties skausmą. Tačiau, bylos duomenimis, jo patirti neigiami išgyvenimai dėl šuns netekties nebuvo tokie intensyvūs ir nesukėlė tokių pasekmių kaip jo seseriai ir mamai (į medikus nesikreipė, duomenų, kad pablogėjo mokymosi rezultatai ir pan. byloje nėra), todėl jo patirta neturtinė žala dėl šuns praradimo yra gerokai mažesnė nei I. Ž. ir L. Ž..

Minėta, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Byloje nustatyta, kad atsakovas jokios realios grėsmės jam nekėlusį ieškovų šunį nušovė tyčia, be to, jis matė, kad šuo yra su antkakliu, turėjo suprasti ir suprato, kad šuo turi savininką (-us), taigi galėjo ir privalėjo suvokti, jog nušovus naminį gyvūną jo šeimininkams gali būti padaryta skriauda. Tačiau ieškovėms I. Ž. ir L. Ž. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip teismo jau buvo pasisakyta ir baudžiamojoje byloje, pripažintinas atsakovo padarytu dėl neatsargumo, kadangi tai, jog ieškovės šūvio metu buvo netoli šuns ir šunį stebėjo, atsakovas nematė, t. y. atsakovas sąmoningai nesiekė sukelti ieškovėms dvasinių ir moralinių išgyvenimų, jas psichiškai traumuoti, sutrikdyti jų sveikatą.

Teismas, nors ir pripažindamas, kad kiekvienas gyvūnas individualus, pažymi ir tai, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino ieškovų bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, gali būti iš dalies atkurta. O kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, tai jau ir yra padaryta, nes šeima šiuo metu jau turi naują augintinį.

Nagrinėjamu atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, jo sveikatos būklę ir ateities perspektyvas. Atsakovas yra 72 metų amžiaus, senatvės pensininkas, jo mėnesio pajamos, kaip nustatyta iš jo paaiškinimų, yra apie 532,90 Eur (1840 Lt), jam su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teisė priklauso gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais, 0,1027 ha ir 0,0540 ha žemės sklypai, bei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0670 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. (baudž. byla, III t., b. l. 79-82). Atsakovui diagnozuota onkologinė liga - kairio plaučio IV stadijos nesmulkių ląstelių karcinoma su blastinio tipo metastazėmis, bronchinė astma, išeminė širdies liga, koksartrozė, lėtinė obstrukcinė palučių liga, ligos yra lėtinės ir sunkios, pasveikimo ir išgyvenimo prognozė bloga, pastaruoju metu būklė pablogėjusi (bauž. byla, III t., b. l. 36, 126-130; civ. bylos l. 56). Taigi atsakovo poreikiai yra ne tik maitintis, išlaikyti gyvenamąjį būstą, bet ir gydytis nuo sunkių lėtinių ligų, nuolat lankytis gydymo įstaigose, įsigyti vaistų ir pan., ir tam neabejotinai reikalingos nemažos lėšos. Kaip nurodė pats atsakovas, nors to jokiais įrodymais negrindė, vaistams jis išleidžia didžiąją dalį gaunamų pajamų, apie 376,51 Eur (1300 Lt). Nustačius didelius ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo galimybės gauti pilnavertį gydymą bus apribotos, o pagrindo tikėtis, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės, įvertinus jo amžių ir sveikatos būklę, nėra. Todėl šiuo atveju įvertinus priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybę, turi būti nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusiuosius per protingą terminą ir būtų jiems aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.

Atsižvelgęs į visus išdėstytus teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo ir teisingumo principais, siekdamas išlaikyti protingą ieškovų ir atsakovo interesų pusiausvyrą, teismas nustato tokius ieškovams pritiestinos kompensacija už padarytą neturtinę žalą dydžius: 1300 Eur I. Ž., 800 Eur L. Ž., 300 Eur S. Ž. ir 100 Eur T. Ž..

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui S. Ž. (kaip faktiškai išlaidas patyrusiam asmeniui, b. l. 49), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (tenkinama 35 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo priteistina 157,50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Kadangi žyminis mokestis paduodant ieškinį nebuvo sumokėtas, iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 89 Eur žyminio mokesčio, taip pat 5,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 103,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

2015-02-17 teismo nutartimi ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytas atsakovo turto areštas 8595,92 Eur sumai. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau turto arešto mastas nuo 8595,92 Eur sumos mažintinas iki 2973,75 Eur sumos (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 473,75 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) ieškovui T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 157,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų ieškovui S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 103,72 Eur (vieną šimtą tris eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

2015 m. vasario 17 d. nutartimi šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastą – 8595,92 Eur, sprendimui įsiteisėjus, sumažinti iki 2973,75 Eur ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.