- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-179-519-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00604-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.29.3Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro R. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K.:
išteisintas dėl vagystės iš prekybos salės UAB „N“ prekybos centre, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, dėl dokumentų pagrobimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
pripažintas kaltu dėl rankinės vagystės ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 baudžiamuoju įsakymu už dvi neteisėtas veikas paskirtos bausmės ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 baudžiamuoju įsakymu už vieną neteisėtą veiką paskirta bausmė, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 baudžiamuosius įsakymus atliktas bausmes.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2012-07-04 apie 18 val., iš UAB „N“ prekybos centro neužrakintų pagalbinių patalpų (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė prekybos centro darbuotojos M. Ž. 100 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais - 110 Lt vertės vyriška odine pinigine, 50 Lt vertės moteriška odine pinigine, kurioje buvo 90 Lt, 61 Lt vertės kosmetikos gaminiais, iš viso pagrobė M. Ž. turto už 411 Lt.
V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-07-04 apie 18 val. UAB „N“ prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės slapta pagrobė UAB „N“ turtą, t. y. pardavimui skirtas prekes: 500 g pakelį kavos „Jacobs“ už 17,99 Lt, 250 g pakelį kavos „Jacobs“ už 8,49 Lt, 0,7 l talpos butelį trauktinės „Trejos devynerios“ už 29,09 Lt, 0,35 l talpos butelį trauktinės „Trejos devynerios“ už 15,50 Lt, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką iš minėto prekybos centro neužrakintų pagalbinių patalpų slapta pagrobė prekybos centro darbuotojos M. Ž. 100 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais – 110 Lt vertės vyriška odine pinigine, 50 Lt vertės moteriška odine pinigine, kurioje buvo 90 Lt, 61 Lt vertės kosmetikos gaminiais, ir asmens dokumentais: asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu SD Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo pažymėjimu, iš viso pagrobė UAB „N“ turto už 71,07 Lt ir M. Ž. turto už 411 Lt, t. y. buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras prašo:
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kuriuo buvo paskirta subendrinta bausmė, pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį subendrinus bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 90 parų arešto bausme, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, galutine bausme paskirti 2 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
3. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada dėl kaltinamojo V. K. išteisinimo už UAB „N“ turto vagystę yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, todėl neskundžiama. Tačiau teismo nuosprendis dalyje dėl kaltinamojo V. K. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, yra naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punktas). Be to pasak prokuroro, priimtas nuosprendis yra keistinas, nes buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas.
Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustačius V. K. veiksmuose tyčios pagrobti asmens dokumentus, kaltinamasis V. K. dėl dokumentų pagrobimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Prokuroro nuomone tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis V. K., be kitų daiktų, pagrobė ir nukentėjusiosios M. Ž. asmens dokumentus. Jie buvo rankinėje kartu su kitais daiktais. Pagrobęs nukentėjusiosios rankinę, nuteistasis apžiūrėjo jos turinį ir pamatė, kad joje yra asmens tapatybės kortelė, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, suprato, kad tai yra dokumentai, tą jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. V. K. išsakyta pozicija, kad jis nenorėjo pagrobti dokumentų ir, kad jam buvo reikalingi tik pinigai, yra nepagrįsta. Teismo posėdžio metu jis pats parodė, kad grobdamas rankinę nežiūrėjo jos turinio, tačiau tikėjosi joje rasti pinigų bei žino, jog rankinėje žmonės paprastai laiko ir dokumentus (teismas šių V. K. parodymų savo nuosprendyje nefiksavo ir jų nevertino). Taigi, pasak prokuroro, darytina išvada, kad nuteistasis V. K., pagrobdamas rankinę, numatė, kad kartu su rankine pagrobia ir asmens dokumentus, ir to norėjo. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju nuteistojo V. K. tyčia jau buvo nukreipta ne tik į turto vagystę, bet ir į paminėtų dokumentų pagrobimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010).
Prokuroro teigimu, nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dokumento pagrobimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmės paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo dokumento pagrobimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15/2009). Be to, matyti, kad nuteistasis V. K. veikė neapibrėžta tyčia ir siekė užvaldyti rankinę su visais joje esančiais daiktais. Paėmęs nukentėjusiosios rankinę, jis užvaldė su kitais daiktais ir rankinėje buvusius dokumentus. Prokuroro nuomone, esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingą išvadą, kad V. K., pagrobdamas rankinę su joje buvusiais dokumentais, nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje. Priešingu atveju, jis turėjo būti išteisintas ir dėl rankinėje buvusių piniginių, kosmetikos gaminių, išskyrus pinigus, vagystės, nes pagal teismo logiką jis irgi neturėjo tyčios jų pagrobti, jie jam taip pat buvo nereikalingi, nes juos išmetė kartu su dokumentais.
Be to, pasak prokuroro, kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, paskyręs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, šią bausmę subendrino su 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei su 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies pridėdamas už dvi nusikalstamas veikas pagal 2012-06-22 baudžiamąjį įsakymą ir už vieną nusikalstamą veiką pagal 2012-11-02 baudžiamąjį įsakymą paskirtas bausmes, ir galutine bausme paskyrė 7 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitė pagal 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atliktas bausmes.
Prokuroras pažymi, kad pagal teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo esant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytam atvejui, kuri naujai pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesnių nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu bendrinamos su pirmesnių nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesnių nuosprendžiu subendrinta bausmė - pridedamos prie šios bausmės.
Prokuroro teigimu, kaip matyti iš aptariamo nuosprendžio, teismas, paskirdamas galutinę bausmę „išbendrino“ 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas subendrintas bausmes. Taip pat pažymi, kad BK nenumato galimybės priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį ignoruoti pirmojoje (ankstesnėse) byloje nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. BPK neleidžiama priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį „išbendrinti“ pirmojoje (ankstesnėse) byloje nuosprendžiu subendrintas bausmes tam, kad jos būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu, ir taip pakeisti ankstesnius teismų sprendimus.
Prokuroras nurodo, kad iš 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad juo V. K. paskyrus 20 parų arešto bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 80 parų arešto bausme ir galutinė bausmė paskirta 90 parų arešto. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausme. Taigi, šiuo atveju teismas, paskyręs bausmę aptariamu nuosprendžiu, turėjo ją subendrinti su 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme pagal BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių taisykles, šios bausmės „neišbendrindamas“ ir naujai paskirtos bausmės pakartotinai nebendrindamas su 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta bausme, juolab dar ir ją „išbendrindamas“. Iš to, pasak prokuroro seka, kad ir į aptariamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas turėjo įskaityti ne bausmes, atliktas pagal abu, t. y. 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės ir 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus, o tik 2012-11-02 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą subendrintą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas BPK normų nepažeidė, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę ir įvertinusi prokuroro apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, teisėtai ir pagrįstai V. K. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš UAB „N“ prekybos centro salės ir BK 302 straipsnio 1 dalį, bei teisėtai ir pagrįstai pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei netinkamai subendrino paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktai).
Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė, ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.
BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka, nusikaltimas, nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, jais pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi šių nusikaltimų objektai yra skirtingi.
Vagystė (BK 178 straipsnis) ir antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas ar pagrobtojo panaudojimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.
Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis V. K. veikė neapibrėžta tyčia ir siekė užvaldyti rankinę su visais joje esančiais daiktais.
Kolegijos vertinimu šioje byloje daryti išvadą, kad V. K. veikė neapibrėžta tyčia nėra pagrindo, kadangi byloje nustatyta, jog V. K. siekė įgyti svetimą turtą ir jo tyčia apsiribojo tik svetimo turto pasisavinimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. K. pagrobdamas M. Ž. priklausančią rankinę, taip pat turėjo tiesioginę tyčią pagrobti ir M. Ž. priklausančius asmens dokumentus. Kadangi nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad jo vagystės tikslas buvo pinigai, kitų daiktų jam nereikėjo. Šiuos nuteistojo teiginius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtina liudytojo V. Ž. duoti parodymai, kad apžiūrėjęs šiukšlynus, rado dokumentus, raktus ir kitus daiktus, tik nebuvo pinigų. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (24 b. l.), apžiūros protokolas (25 b. l.), iš kurių matyti, kad M. Ž. apžiūrai pateikė asmens tapatybės kortelę, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą, raktus ir nuolaidų korteles.
Byloje nustatyta, kad V. K. paėmęs M. Ž. priklausančią rankinę pasišalino iš prekybos centro patalpų, perlipo per tvorą ir prie transporto įmonės esančių šiukšlynų, iškratęs rankinės turinį pamatė, kad joje yra ir M. Ž. priklausantys dokumentai, tačiau V. K. pasisavino tik pinigus, kitus daiktus palikęs toje vietoje, kur iškratė visus M. Ž. rankinėje buvusius daiktus.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad grobdamas rankinę nežiūrėjo jos turinio, tačiau tikėjosi joje rasti pinigų bei žino, jog rankinėje žmonės paprastai laiko ir dokumentus. Teismo vertinimu, vien tik nuteistojo abstraktus manymas, kad rankinėje galėjo būti ir dokumentai, nepatvirtina nuteistojo siekio ir tikslo pagrobti M. Ž. priklausančius asmens dokumentus, ir jo kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kolegijos vertinimu, byloje buvo imtasi visų priemonių siekiant nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatęs V. K. tiesioginės tyčios pagrobti M. Ž. priklausančius dokumentus, teisėtai ir pagrįstai jį išteisino dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras apeliacinio skundo argumentus grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, cituodamas kai kurių kasacinių nutarčių motyvus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė byla 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju, prokuroro skundo argumentai, grindžiami kasacinio teismo nutartimis, kuriose buvo nustatytos kitokios esminės aplinkybės, todėl jos negali būti laikomos precedentu.
Prokuroro loginiai pamąstymai, kad nuteistasis V. K. turėjo būti išteisintas ir dėl rankinėje buvusių piniginių, kosmetikos gaminių, išskyrus pinigus, vagystės, nes pagal teismo logiką jis irgi neturėjo tyčios jų pagrobti, jie jam taip pat buvo nereikalingi, nes juos išmetė kartu su dokumentais yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažymi, kad kaip jau minėta anksčiau BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų objektai yra skirtingi. Byloje nustatyta, kad V. K. į prekybos centrą atėjo su tikslu pagrobti svetimą turtą, V. K. grobdamas M. Ž. priklausančią rankinę, siekė gauti turtinės naudos. Taigi šios aplinkybės patvirtina tai, kad V. K. daromų nusikaltimų tikslas buvo turtinės naudos gavimas. Vagystės, kaip nusikaltimo, baigtinumo momentas siejamas su momentu nuo kurio asmuo pagrobęs svetimą turtą gali juo laisvai disponuoti. Šiuo atveju V. K. išėjęs iš patalpos, kurioje buvo M. Ž. priklausanti rankinė, galėjo laisvai disponuoti rankine ir joje buvusiu turtu, todėl V. K. padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta. Pagal susiformavusią teismų praktiką, mokėjimo įrankiai (bankų kortelės), nuolaidų kortelės, asmens dokumentai, patys savaime neturi turtinės vertės, todėl negali būti laikomi nusikaltimų nuosavybei ar turtinėms teisėms objektu (dalyku), būtent dėl to įstatymų leidėjas siekdamas apsaugoti kitus teisinius gėrius, atskiromis baudžiamojo įstatymo normomis nustatė baudžiamąją atsakomybę už mokėjimo instrumentų (banko kortelių), asmens dokumentų ir pan. neteisėtą įgijimą, laikymą ar disponavimą.
Dėl bausmių bendrinimo
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nei BK, nei BPK nenumato galimybės išbendrinti ankstesniais nuosprendžiais subendrintų bausmių, todėl Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais prokuroro argumentais dėl netinkamai subendrintų bausmių.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės bylos Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Iš 2012 m. lapkričio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę teismas subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir V. K. skyrė galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo V. K. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau visiškai nepagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino su 2012 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi ši bausmė buvo jau subendrinta Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes, todėl 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu pridedant Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmė dalį, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskiriant laisvės atėmimą – 7 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėti dalį Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. skirti – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.