Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes atsakovė konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

Nurodo, kad VSAT priimdama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Pažymi, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2019-08-14 Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas reiškia reikalavimus grąžinti jį į eitas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-07 išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. Al 5- 2030-1078/2019 ir 2019-05-07 nutarimu pareiškėją pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 str. 8 d., 423 str. 3 d. ir 426 str. 1 d., bei vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., paskyrė pareiškėjui galutinę nuobaudą - 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. (b. l. 10-15).

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną L. P. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinių nusižengimų sudėties.

Vilniaus apygardos teismas 2019-07-01 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-315-497/2019 netenkino L. P. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-07 nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 16-18).

VSAT vado pavaduotojo 2019-07-15 pavedimu VSAT teisės skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. tarnybinį pranešimą Nr. 13-2999 „Dėl galimai padaryto nusižengimo“ dėl VSAT URC AS vyresniojo pasieniečio L. P. veiksmų ne tarnybos metu, kuomet pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo.

Išvadoje „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio L. P. pareigūno vardo pažeminimo“ buvo pateiktas siūlymas VSAT URC AS vyresnįjį pasienietį vidaus tarnybos vyresnįjį puskarininkį L. P., už pareigūno vardo pažeminimą vadovaujantis Vidaus tarnybos statyto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos (b.l. 20-31).

2019-08-14 Įsakymu Nr. TE-1242 vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis, tarnybos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresnysis pasienietis L. P. buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (b.l. 19).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Statutas). Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo (statutinio pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą taikytinas Statutas, kurio 72 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, vienas iš pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 6 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; LVAT kt.).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose pareigūnų veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A52o-3015/2012; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492- 577/2013; 2015-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (2013-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2018-04-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-952-520/2018).

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo pareiškėjo L. P. tarnybinio nusižengimo padarymo faktą ir už šio nusižengimo padarymą pareiškėjui Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas 2019-02-20 apie 17.52 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, dėl ko įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės. Pareiškėjas ginčija tai, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos bei po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jo blaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas, nurodydamas, kad jis vairavo būdamas blaivus, su kita eismo dalyve susitarė nepildyti eismo įvykio vietos deklaracijos, sąžiningai manė, kad dėl eismo įvykio aplinkybių jo dalyviai vienas kitam jokių pretenzijų neturi, dėl to nusprendė vykti namo, todėl negalėjo suprasti, kad jam kyla KET 221 p. numatyta pareiga iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko ne darbo metu, jis nevilkėjo tarnybinės uniformos ir buvo blaivus, dėl to dėl jo sukelto eismo įvykio nekilo pasekmės, kurios galėtų žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Atsižvelgus į tai, jo elgesys negali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu. Atitinkamai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jis pažeidė Kodekso 17.1. ir 17.4 . papunkčiuose numatytus VSAT pareigūno elgesio ne tarnybos metu reikalavimus.

Teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Al5.-2030-1078/2019 L. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 str. 8 d., 423 str. 3 d. ir 426 str. 1 d., bei vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., jam paskirta galutinė nuobauda - 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. (b. l. 10-15). Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-315-497/2019 netenkintas L. P. apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-07 nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 16-18). Taigi, įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius nusižengimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta ANK 417 str. 8 d., 423 str. 3 d., 426 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 3 d. numatyta, kad faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės vertinamos kaip nustatytos, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kuriais jis siekia paneigti nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertinami.

Įvertinus byloje esančių įrodymus – L. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.2030-1048/2019 apklaustų liudytojų M. Ž. ir policijos pareigūno A. S. parodymus, įsiteisėjusį administracinio nusižengimo byloje teismo nutarimą, matyti, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip tyčia nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, o toks elgesys neabejotinai žemina VSAT autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, t. y. nagrinėjamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2019-02-20 eismo įvykį jis sukėlė būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, neturi lemiamos reikšmės Statuto 2 str. 6 d., 72 str. 1 d. 7 p. taikymo aspektu, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką tokiam vertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje, taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT administracinės bylos Nr. A662-252/2011, Nr. A-2840-575/2017).

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodytas argumentas, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus ir tik diagnozuotų sveikatos sutrikimų pasėkoje liudytojai M. Ž. galėjo pasirodyti, kad jis buvo neblaivus, nagrinėjamu atveju yra neaktualus, kadangi Išvadoje konstatuota, jog L. P. VSAT pareigūno vardą pažemino ne dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus (šis faktas nėra nustatytas atitinkamų įgaliotų institucijų, ar teismo), o dėl to, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui 2019 m. vasario 20 d. apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip tyčia nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, tokiais veiksmais pareigūnas L. P. pažeidė Kodekso 17.1 ir 17.4 papunkčių reikalavimus, o toks elgesys neabejotinai žemina VSAT autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, kadangi ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų.

Kodekso 17.1. ir 17.4 papunkčiuose atitinkamai numatyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija. Kodekso 17¹ punkte nurodyta, kad VSAT pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamosiose bylose, taip pat patekę į situaciją, dėl kurios gali būti akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas VSAT ar ji kompromituojama, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą, o 18 punkte numatyta, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų - kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Statuto 2 str. 6 d. numatytą teisinį pareigūno vardo pažeminimo reglamentavimą, LVAT teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, negali nesutikti su Išvadoje padarytu vertinimu, jog tokie pareigūno L. P. veiksmai traktuotini kaip VSAT pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas. Taigi, nagrinėjamu atveju Išvadoje, kuri vertinama kaip juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, yra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Todėl teismo vertinimu pareiškėjas nepagrįstai skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog jam neaišku ką jis pažeidė.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas savo teismui pateiktame skunde ginčija ir tarnybinio patikrinimo procedūrą, tačiau konkrečių šios procedūros pažeidimų nenurodo. Teismas įvertinęs tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą konstatuoja, jog ji atitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“.

Taigi, teismo vertinimu tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo veikoje teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyti pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, Išvadoje nurodant, kokiais pareiškėjo veiksmais buvo pažemintas pareigūno vardas, kokie tokiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktai, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Įsakymu atleistas iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. Al 1-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011, Nr. A-2840-575/2017) Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) taikymo aspektu yra nurodęs, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Atsižvelgiant į paminėtą suformuotą teisminę praktiką ir įvertinus Statuto nuostatas, prieinama prie išvados, kad Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis, todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog jo atleidimas iš pareigų, net ir nustačius jo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo, yra per griežta sankcija, priimta neatsižvelgus į jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, tarnybos stažą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį minėtą reikalavimą, atmestini ir kiti su tuo susiję išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo.

Nors pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmetus pareiškėjo skundą, laikytina, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. P. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.