Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., Tijūnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, nepranešęs apie eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais L. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundu Vilniaus apygardos teismui L. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, nesant jo veiksmuose administracinių nusižengimų sudėties, bylą nagrinėti žodinio proceso tarka.

6. Apeliantas teigia, kad preziumuojant, jog jis nesuvokė, kad pasišalina iš įvykio vietos neišsiaiškinus visų aplinkybių, jam negalėjo kilti pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl jo veiksmuose nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Eismo įvykio metu jis buvo visiškai blaivus. M. Ž. nurodytos aplinkybės, kad jis kalbėjo nerišliai, lingavo ir atrodė keistas yra jam nustatytos ligos simptomai, ką patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai.

8. Skundu taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina įvertinti naujus įrodymus – apklausti liudytoją J. P. ir policijos pareigūną K. A., kurie gali patvirtinti arba paneigti esmines aplinkybes dėl apelianto blaivumo įvykio metu.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kuriuo pripažino L. P. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

11. L. P. pripažįsta 2019 m. vasario 20 d. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti jo ir M. Ž. vairuojamas automobilis, tačiau teigia, kad įvykio metu buvo blaivus ir iš įvykio vietos sąmoningai nepasišalino, nenustačius įvykio aplinkybių. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai įvertino surinktus duomenis. M. Ž. elgesys leido jam suprasti, kad ji jam pretenzijų neturi, policijos kviesti neketina, eismo įvykio deklaracijos nepildys, o išsiaiškinus visas eismo įvykio aplinkybes, jam nekilo pareiga nevartoti alkoholio po įvykio.

12. Tokia apelianto pozicija vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje esantys ir apylinkės teismo skundžiamame nutarime įvertinti objektyvūs duomenys patvirtina, kad L. P. pagrįstai pripažintas padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. Ž. parodė, kad L. P. girdėjo kaip ji kviečia policiją ir informavo jį , kad bus kviečiama policija, nurodė, kad įvykio metu L. P. nebandė tartis, deklaracijos ji pildyti nesiūlė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nereiškė. Jai kilo abejonių dėl L. P. blaivumo, todėl ji nutarė kviesti policijos pareigūnus ( b.l.46) . Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas R. S. parodė, kad buvo gauti keli iškvietimai, pirmas dėl galimai girto asmens sukelto autoįvykio, antras, kad įvykį sukėlęs asmuo pasišalino. Įvykio vietoje buvusi moteris nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasišalino tuo metu, kai ji ieškojo eismo įvykio deklaracijos. Nustačius automobilį vairavusį asmenį, nuvykus į jo gyvenamąją vietą, kieme buvo rastas apgadintas automobilis ir jį vairavęs neblaivus L. P. ( b.l. 47-49). Taigi liudytojų nurodytos aplinkybės paneigia, L. P. teiginį, kad M. Ž. veiksmai pagrįstai leido suprasti, kad įvykio aplinkybės aiškios, policijos kviesti neketinama, pretenzijų jam nėra ir jis gali išvykti.

13. Iš L. P. patikrinimo alkoholio matuokliu duomenų nustatyta, kad jam 18.25 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas ( b.l. 8). Iš policijos pareigūno K. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai pranešimą gavo 17.55 val. o pas L. P. į namus atvyko 18.20 val. ( b.l. 3). Taigi matyti, kad laiko tarpas nuo įvykio pradžios iki nustatyto neblaivumo laiko yra trumpas. L. P. savo paaiškinime, rašytame iškart po įvykio nurodė, kad grįžo namo ,pavalgė, išgėrė 300 g. brendžio ir litrą alaus, po to nuėjo nusiprausti. Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės eismas pagrįstai atmetė šią L. P. versiją , kadangi 25 minučių laiko tarpas atlikti visiems šiems veiksmams yra objektyviai per trumpas, be to abejones dėl nurodytų aplinkybių kelia ir nustatytas itin didelis promilių kiekis.

14. Apeliantas skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį kviesti liudytojus J. P. ir K. A., kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes susijusias su apelianto blaivumu įvykio metu. Taip pat pažymėjo, kad byloje yra med. duomenys apie jam nustatytos ligos simptomus dėl kurių jo elgesys M. Ž. galėjo sukelti abejones dėl jo blaivumo. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nei L. P. nei jo gynėjas neprašė apklausti liudytojos J. P., taip pat sutiko, kad liudytojas K. A. nebūtų kviečiamas. Pateiktas į bylą med. išrašas taip pat nepatvirtina, kad L. P. įvykio metu buvo blaivus. Be to net ir pasitvirtinus L. P. versijai, kad alkoholį jis vartojo po eismo įvykio, tai nešalintų jo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, o kaip jau minėta aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad L. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino nenustačius visų įvykio aplinkybių, taigi turėjo pareigą nevartoti alkoholio. Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismo manymu šių liudytojų kvietimas ir apklausa teismo posėdyje būtų perteklinis veiksmas. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių ar naujai vertinamų įrodymų, todėl pagrindo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.