- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- eI2-9048-983/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05668-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trans Solutions LT“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trans Solutions LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Trans Solutions LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2023 m. kovo 22 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20952 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, jog 2023 m. vasario 8 d. VDI pareiškėjai surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1006-0031 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėja į darbuotojų darbo laiko apskaitą neįtraukė faktiškai dirbto laiko, dirbto laiko naktį bei švenčių dienomis, tuo pažeisdama Darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas. Šio Protokolo pagrindu surašytas ir skundžiamas Nutarimas.
Pareiškėja teigia, kad faktinis vairuotojų darbo laikas įmonėje apskaitomas tachografų pagalba, kadangi transporto veiklą reglamentuojantys įstatymai reikalauja, kad vairuotojų darbo laikas būtų apskaitytas būtent taip. Pareiškėja VDI pateikė tachografo registrų failus ddd formatu, kuriuose atsispindėjo visas faktinis darbuotojų darbo laikas, tačiau dėl techninių trukdžių, atsiradusių pas tachografo paslaugos teikėją – įmonę Transiks, negalėjo pateikti ddd failuose sukauptos informacijos apie vairuotojų darbo laiką spausdintiniu formatu, pvz. PDF, XLSX, DOC, t. y. pareiškėja turėjo galimybę tik online rėžimu prisijungus prie Transiks sistemos peržiūrėti faktinį vairuotojų darbo laiką bei juo vadovautis apskaičiuoti vairuotojų darbo užmokestį. Kartu su ddd failais, kuriuose buvo užfiksuotas faktinis vairuotojų darbo laikas, pareiškėja pateikė VDI darbo laiko žiniaraščius, kuriuose buvo pažymėti darbuotojų nedarbo laikotarpiai (pvz. atostogos, ligos, kt.), o kitos dienos buvo pažymėtos skaičiumi 8 ir raide „K“. Pareiškėja bandė atkreipti dėmesį, kad minėtas darbo laiko žiniaraštis neatspindi realių vairuotojų darbo valandų, jo paskirtis yra tik buhalterinio pobūdžio – skirta atspindėti laikotarpius, kada vairuotojas buvo darbe, komandiruotėje, nedarbingume ar atostogavo. Vos tik gavusi iš sistemos tiekėjo Transiks suminius ddd failų iššifravimus xlsx formatu (formatu, kurį galima atspausdinti popieriuje), juose esančią informaciją nedelsiant pateikė VDI. Pareiškėja prašė informacijos pavėluotą pateikimą kvalifikuoti kaip informacijos nepateikimą laiku pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnį, tačiau VDI inspektoriai atsisakė kvalifikuoti pareiškėjos veiksmus pagal šį straipsnį ir nepagrįstai vertino, kad pareiškėja netinkamai apskaičiavo vairuotojų darbo laiką.
Pastebi, jog pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. kovo 16 d. Bendrovės direktoriaus įsakymą dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos tvarkos Nr. DL220316, kuriame nustatyta, kad kiekvienos dienos vairuotojo faktinis darbo laikas, vairuotojo darbo laikas nakties metu (nuo 22:00 iki 06:00), vairuotojo darbo laikotarpiu yra fiksuojamas tachografo registruose. Pažymi, kad tachografų registrų duomenys niekada nesikeitė, informacija, esanti juose, yra nekintama nuo pirmos įrašymo minutės. Pareiškėja sutinka, kad ne visi duomenys, kurių prašė VDI patikros metu, buvo pateikti patogia forma ir ne visada jie buvo pateikti laiku, tačiau Protokolo surašymo metu VDI pareigūnui paaiškino dėl ko vėluota pateikti šią informaciją, t. y. paaiškino, kad ne nuo jos priklausančių aplinkybių negali pateikti tinkamai įformintų darbo laiko žiniaraščių, ir sutiko, kad padarytas pažeidimas netinkamai pateikiant Bendrovės vairuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus tikrinančiam pareigūnui.
Pareiškėja pažymi, kad laikini sunkumai su darbo laiko įforminimo dokumentais neturėjo įtakos darbo laiko ir darbo užmokesčio vairuotojams apskaičiavimui – darbo užmokestis vairuotojams buvo apskaičiuotas tinkamai, apskaitant ir apmokant visas dirbtas valandas. Dokumentų (savalaikis) nepateikimas arba pateikimas netinkamu VDI formatu negali užtraukti pareiškėjai atsakomybės už netinkamą darbo laiko apskaitą, kadangi darbuotojams už jų darbą apmokėta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog patikrinimo metu pareiškėjai teiktais nurodymais buvo prašyta pateikti darbo laiko apskaitos dokumentus (žiniaraščius). Pareiškėja pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose darbuotojams žymimas nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. per dieną dirbtas laikas, šeštadienį ir sekmadienį žymint „K“, t. y. nežymint darbuotojų faktiškai dirbto laiko. Patikrinimo metu pareiškėja nepateikė papildomų reikšmingų dokumentų ar paaiškinimų, taip pat nepateikė koreguotų pagal tachografo/vairuotojų kortelių duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Tik atlikus patikrinimą bei surašius Protokolą, žodinio bylos nagrinėjimo metu 2023 m. kovo 17 d. el. paštu pareiškėja pateikė 2022 m. kovo 16 d. Bendrovės direktoriaus įsakymą dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos tvarkos Nr. DL220316, kuriame nurodyta, kad kiekvienos dienos vairuotojo faktinis darbo laikas, vairuotojo darbo laikas nakties metu (nuo 22:00 iki 06:00), vairuotojo darbo laikotarpiu yra fiksuojamas tachografų registruose. Patikrinimo pradžioje pareiškėja pateikė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose darbo laikas buvo pažymėtas po 8 val. per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Vadovaudamasi tokia darbo laiko apskaita, pareiškėja priskaitė darbuotojams darbo užmokestį, tuo patvirtindama, kad nebuvo vadovaujamasi minėtu direktoriaus įsakymu ir darbo laikas nebuvo apskaitomas pagal faktinius tachografo/vairuotojų kortelių duomenis. Nors darbo užmokesčio priskaitymas ir išmokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, aplinkybė, kad pareiškėja priskaitydavo darbo užmokestį vadovaudamasi darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, prieštarauja byloje pateiktam 2022 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymui Nr. DL220316 dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos tvarkos, kadangi, jei pareiškėja būtų vadovavusi minėtu įsakymu, darbo užmokestis būtų priskaitytas pagal faktiškai tachografo/vairuotojų kortelių užfiksuotą darbuotojų dirbtą darbo laiką. Šiuo atveju patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbo užmokestis buvo priskaitomas nesivadovaujant faktinio darbo laiko duomenims, už ką pareiškėjos vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį. Protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, pareiškėjos vadovas jo neginčijo, baudą sumokėjo.
Pažymi, kad UAB „Trans Solutions LT“ vadovo paaiškinimai, kad inspektorius neprašė patikrinimo metu pateikti 2022 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymo ir todėl jis buvo nepateiktas, atsakovės vertintini kritiškai ir laikytini siekiu sušvelninti numatomos atsakomybės mąstą ar jos išvengti, nes iš esmės atspindi tik pareiškėjos gynybinę poziciją ir prieštarauja patikrinimo ir tyrimo metu surinktai informacijai. Šiuos teiginius paneigia byloje esantys įmonės atstovo el. laiškai, teikti dokumentai ir paaiškinimai. Pažymi, kad VDI nurodymai neribojo pareiškėjai galimybės pateikti papildomus reikšmingus dokumentus ar paaiškinimus, kuriuos šalis laiko svarbiais.
Pastebi, jog ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostata reglamentuoja atsakomybę už kliudymą pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šiuo atveju atliekant patikrinimą nebuvo konstatuoti minėti pažeidimai, pareiškėja viso patikrinimo metu, t. y. kol buvo atliekamas tyrimas pateikė visus nurodymais prašytus dokumentus. Atsakovės nuomone, pareiškėja galimai klaidina teismą, prašydama taikyti atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį, žinodama, kad pritaikius atsakomybę juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnį pareiškėjai galimai bus taikomos tam tikro poveikio sankcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu. Pažymi, kad ne pareiškėja, o tyrimą atliekantis VDI inspektorius priima sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo konstatuojant padarytus pažeidimus. Šiuo atveju iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėja netinkamai apskaitė darbuotojų darbo laiką, tuo pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti ANK 505 straipsnio 1 dalies ir pripažinti, kad pareiškėja savo veiksmais kliudė atsakovui atlikti tyrimą.
Tvirtina, kad pareiškėja netinkamai apskaitė darbuotojų faktiškai dirbtą laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos pateikė VDI patikrinimo metu kaip darbo laiko apskaitos dokumentus. Pagal šiuos žiniaraščius buvo priskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, t. y. nepriskaičiuojant papildomai už dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis įstatymų nustatyta tvarka. Tik VDI patikrinimo metu buvo atlikti darbo užmokesčio perskaičiavimai už 2022 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. atsižvelgiant į vairuotojų faktiškai dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis ir 2023 m. vasario mėn. sumokėtos darbo užmokesčio nepriemokos darbuotojams.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 22 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20952 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos vadovui 2023 m. vasario 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas VDI-ANR_P-206-2023, už tai, kad pareiškėjos vadovas į darbuotojų laiko apskaitą neįtraukė visų faktiškai išdirbtų valandų (dirbto laiko naktį ir švenčių dienomis) dėl ko buvo pažeistos DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatos ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatos. Pareiškėjos vadovui taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį.
VDI 2023 m. vasario 8 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1006-0031, kuriame nurodė, kad Bendrovė, atstovaujama vadovo V. G., būdama darbdaviu pažeidė imperatyvias DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: atlikus patikrinimą, iš pateiktų dokumentų nustatė, kad į darbuotojų darbo laiko apskaitą nėra įtrauktas faktiškai dirbtas laikas, dirbtas laikas naktį bei švenčių dienomis, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.
DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką švenčių dienomis, o 4 punktas nustato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką naktį.
Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 punktu, nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai DK nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėtas darbuotojo darbo laikas švenčių dienomis ir naktį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nutarimu Nr. 496 “Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, nakties laikas kelių transporto įmonėse yra laikas nuo 00.00 valandos iki 07.00 valandos. Aprašo 18 punkte nurodyta, kad kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga – tachografai; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); 18.3. identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.
Pareiškėja skunde nurodo, jog VDI pateikė tachografo registrų failus ddd formatu, kuriuose atsispindėjo visas faktinis darbuotojų darbo laikas, tačiau dėl techninių trukdžių, atsiradusių pas tachografo paslaugos teikėją, negalėjo pateikti ddd failuose sukaupto vairuotojų darbo laiko spausdintinu formatu, pvz. PDF, XLSX, DOC. Kartu su ddd failais, kuriuose buvo užfiksuotas faktinis vairuotojų darbo laikas, VDI pateikė darbo laiko žiniaraštį, tuo pačiu VDI nurodė, kad minėtas darbo laiko žiniaraštis neatspindi realių vairuotojų darbo valandų, jo paskirtis yra tik buhalterinio pobūdžio – skirta atspindėti laikotarpius, kada vairuotojas buvo darbe, komandiruotėje, nedarbingume ar atostogavo.
Iš tachografų/vairuotojų kortelių duomenų VDI nustatė, kad S. S. dirbo 2022 m. spalio 2, 9, 22, 23 d., tačiau spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtos dienos pažymėtos “K”, nenurodant dirbtų valandų; dirbo naktį spalio 12, 13, 18, 28 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šis dirbtas laikas naktį neapskaitytas. Lapkričio mėn. darbuotojas nedirbo, Sodros duomenimis darbuotojui suteiktas nedraudiminis laikotarpis. Taip pat Y. S. dirbo spalio mėn. 1, 2, 8, 9 d., tačiau spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtos dienos pažymėtos “K”, nenurodant dirbtų valandų; spalio 4, 20 d. dirbo naktį, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos dirbtos 8 val. ir „K“ nenurodant dirbtų valandų naktį. A. L. dirbo spalio mėn. 16, 29 d., lapkričio 5 d., tačiau spalio ir lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtos dienos pažymėtos “K”, nenurodant faktiškai dirbtų valandų; darbuotojas dirbo švenčių dienomis lapkričio 1 ir 2 d., dirbo naktį spalio 11, 13, 19, 25, 26 d., lapkričio 2, 5, 10, 11 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitytas faktiškai dirbtas laikas švenčių dieną ir naktį; S. K. dirbo spalio 1, 8, 16, 22, 29 d., tačiau spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtos dienos pažymėtos “P”, nenurodant faktiškai dirbtų valandų. Darbuotojas dirbo švenčių dieną lapkričio 2 d., dirbo naktį spalio 7, 8, 20, 29, 31 d., lapkričio 2, 3, 5 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos dirbtos 8 val. ir „K“ nenurodant faktiškai dirbtų valandų naktį. Be kita ko, Y. B. dirbo spalio 8, 15, 16, 23, 29 d., tačiau spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtos dienos pažymėtos “K”, nenurodant faktiškai dirbtų valandų; darbuotojas dirbo naktį spalio 4, 8, 10, 11, 14, 15, 16, 27, 29 d., lapkričio 1, 2, 4 d., dirbo švenčių dienomis lapkričio 1 ir 2 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitytas faktiškai dirbtas laikas švenčių dieną ir naktį. Taip pat A. B. dirbo spalio 15, 16 d., tačiau spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtos dienos pažymėtos “K”, nenurodant dirbtų valandų. Darbuotojas dirbo naktį spalio 27, 28 dienomis, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos dirbtos 8 val. ir „K“ nenurodant faktiškai dirbtų valandų naktį. Taip pat atlikus patikrinimą VDI nustatė, kad darbuotojams darbo užmokestis už 2022 m. spalio – gruodžio mėn. dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis buvo sumokėtas 2023 m. vasario 2 d., pvz. Y. B. už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. dirbtą darbą naktį bei švenčių dieną priskaičiuotas darbo užmokestis 179,34 Eur sumokėtas 2023 m. vasario 2 d., A. L. už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. dirbtą darbą naktį bei švenčių dieną priskaičiuotas darbo užmokestis 225,09 Eur sumokėtas 2023 m. vasario 2 d., Y. N. už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. dirbtą darbą naktį priskaičiuotas darbo užmokestis 55,95 Eur sumokėtas 2023 m. vasario 2 d., t. y. visas darbo užmokestis buvo mokamas pavėluotai. Patikrinimo metu pareiškėja VDI nepateikė koreguotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių.
Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad Reglamento 165/2014 48 straipsnis įtvirtina, kad šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, teismas konstatuoja, kad būtent darbdavys privalo imtis priemonių, tam kad būtų užtikrintas veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėja privalėjo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą ir į darbo laiko apskaitą privalėjo įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką (DK 120 str. 1-2 dalys), t. y. pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ar kitus darbo laiko apskaitą fiksuojančius dokumentus, savo veikloje privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojų dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog VDI negalėjo pateikti ddd failuose sukaupto vairuotojų darbo laiko spausdintinu formatu bei, kad darbo laiko žiniaraštis, kuris buvo pateiktas, neatspindi realių vairuotojų darbo valandų, jo paskirtis yra tik buhalterinio pobūdžio, teismo vertinimu, tai nepaneigia darbdavio pareigos ir atsakomybės vairuotojų darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis bei tinkamai tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, fiksuojant darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką, o ne tik dirbtas dienas. Šiuo atveju, VDI atliekamo tyrimo metu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Bendrovėje buvo užtikrintas darbuotojų darbo laiko apskaitos mechanizmas, kadangi jos pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kaip nurodo pati pareiškėja, buvo fiksuotos tik darbo dienos, o ne faktiškai dirbtas darbo laikas, o tuo buvo pažeistas nustatytas imperatyvus reikalavimas įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką naktį ir švenčių dienomis, dėl ko pareiškėjai ir kilo neigiami padariniai pagal DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovei pateikė 2022 m. kovo 16 d. Bendrovės direktoriaus įsakymą Nr. DL220316, kuriame nuatatyta, kad kiekvienos dienos vairuotojo faktinis darbo laikas, vairuotojo darbo laikas nakties metu (nuo 22:00 iki 06:00), vairuotojo darbo laikotarpiu, yra fiksuojamas tachografo registruose. Tachografų registrų duomenys niekada nesikeitė, informacija, esanti juose yra nekintama nuo pirmos įrašymo minutės.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 16 d. VDI nurodymu Nr. SD- 1-25793 be kitų dokumentų pareiškėja buvo įpareigota pateikti visų įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus (žiniaraščius) už 2022 m. kovo – 2022 m. gruodžio mėn. laikotarpį, taip pat 2023 m. sausio 10 d. nurodymu Nr. SD1-828 pareiškėja buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, kodėl 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos dokumentuose (žiniaraščiuose) nežymimas visas vairuotojų faktiškai (naktį, švenčių dienomis) dirbtas laikas. Kaip nustatyta, VDI su teikiamais dokumentais nebuvo pateiktas 2022 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymas dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos tvarkos Nr. DL220316, buvo pateikti tik darbo laiko žiniaraščiai.
Šiuo aspektu paminėtina, jog kaip nurodė atsakovė, tik atlikus patikrinimą bei surašius Protokolą, žodinio bylos nagrinėjimo metu 2023 m. kovo 17 d. el. paštu pareiškėja pateikė 2022 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymą dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos tvarkos Nr. DL220316, kuriame nurodyta, kad kiekvienos dienos vairuotojo faktinis darbo laikas, vairuotojo darbo laikas nakties metu (nuo 22:00 iki 06:00), vairuotojo darbo laikotarpiu, yra fiksuojamas tachografų registruose. Visgi, patikrinimo pradžioje pareiškėja VDI pateikė tik darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose darbo laikas buvo pažymėtas po 8 val. per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Vadovaudamasi tokia darbo laiko apskaita pareiškėja priskaitė darbuotojams ir darbo užmokestį, tuo patvirtindama, kad realiai nebuvo vadovaujamasi minėtu direktoriaus įsakymu ir darbo laikas nebuvo apskaitomas pagal faktinius tachografo/vairuotojų kortelių duomenis. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja priskaitydavo darbo užmokestį vadovaudamasi darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis paneigia pareiškėjo argumentą, kad darbuotojų darbo laiko apskaita buvo vykdomas pagal online tachografų duomenis, taip kaip numatyta pateiktame direktoriaus įsakyme, kadangi jei pareiškėja būtų vadovavusi minėtu įsakymu, darbo užmokestis būtų priskaitytas pagal faktiškai tachografo/ vairuotojų kortelių užfiksuotą darbuotojų dirbtą darbo laiką. Be to, sutiktina su atsakove, jog pagal šiuos žiniaraščius buvo priskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, nepriskaičiuojant papildomai už dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis įstatymų nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tik VDI patikrinimo metu buvo atlikti darbo užmokesčio perskaičiavimai už 2022 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. atsižvelgiant į vairuotojų faktiškai dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis ir 2023 m. vasario mėn. sumokėtos darbo užmokesčio nepriemokos darbuotojams. Taigi, pareiškėjai atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodžius, teismas daro išvadą, kad DK ir Užimtumo įstatymo pažeidimai nustatyti pagrįstai.
Administracinės bylos duomenys, be kita ko, patvirtina, jog pareiškėjos vadovui 2023 m. vasario 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas VDI-ANR_P-206-2023, už tai, kad pareiškėjos vadovas į darbuotojų laiko apskaitą neįtraukė visų faktiškai išdirbtų valandų (dirbto laiko naktį ir švenčių dienomis) dėl ko buvo pažeistos DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatos ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatos. Pareiškėjos vadovui taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjos vadovas jam surašyto administracinių nusižengimų protokolo neginčijo, o paskirtą baudą sumokėjo, taip pripažindamas jam inkriminuotą pažeidimą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad prašė VDI informacijos pavėluotą pateikimą kvalifikuoti kaip informacijos nepateikimą laiku pagal ANK 505 straipsnį, tačiau VDI inspektoriai atsisakė kvalifikuoti jos veiksmus pagal šį straipsnį ir vertino pareiškėją netinkamai apskaičius vairuotojų darbo laiką.
Visų pirma, teismas pastebi, jog kaip jau buvo minėta prieš tai, šioje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog pareiškėja pažeidė įstatymų nustatytą imperatyvų reikalavimą į darbo laiko apskaitą įtraukti darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką naktį ir švenčių dienomis, dėl ko pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti kaip DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatų bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatų pažeidimas. Taigi, minėtų pareiškėjos veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip pavėluotos informacijos pateikimo pagal ANK 505 straipsnį.
Be to, pažymėtina, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.
Taigi, Inspekcija priimdama Nutarimą pagrįstai vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant ekonomines sankcijas. Kitaip tariant, šiuo atveju pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui sankcija buvo skirta pagal imperatyvias Užimtumo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjos argumentai, jog jos padarytą pažeidimą reikia vertinti kaip pavėluotą informacijos pateikimą pagal ANK 505 straipsnį ir šiuo pagrindu yra atmestini kaip nepagrįsti.
Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytus pažeidimus skiria baudą (finansinę sankciją) darbdaviui nuo 200 iki 600 Eurų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja tyrimo metu pažeidimo nepripažino, pažeidimo padarymo faktą neigė, todėl VDI pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nenustatė ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, skyrė pareiškėjai mažesnę nei baudos vidurkis, t. y. 300 Eur ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad Bendrovei paskirta ekonominė sankcija atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl yra teisinga ir proporcinga. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).
Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo bei DK nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. pareiškėjos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trans Solutions LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.