- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1669-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06113-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- F. B.
- Atsakovas
- P. P., K. P., V. P., D. P.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) F. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria spręstas ieškovo F. B. ieškinio atsakovams P. P., K. P., V. P. ir D. P. dėl ūkinio pastato nugriovimo ir savininko teisių gynimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas F. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams K. P., P. P., V. P. ir D. P., kuriuo prašė pripažinti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , rekonstruotu (pastatytu) neteisėtai ir įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o taip pat pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams per 3 mėnesius nenugriovus pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o taip pat nepašalinus savavališkos statybos padarinių ir nesutvarkyti statybvietės per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – priteisti ieškovo F. B. naudai 100 Eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi (nutartis teisėjos elektroniniu parašu pasirašyta, taigi priimta, 2025-03-14 22:24:36) ieškovui F. B. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad gindamas savo teises, ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) ir ši pateikė vertinimą dėl situacijos/statybos. Ieškovas prašo išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybą leidžiantį dokumentą, įskaitant projektą, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) , statyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, nėra pateikęs įrodymų, jog būtų prašęs šios institucijos pateikti reikalingus dokumentus, kurių, ieškovo nuomone, reikia, siekiant įrodyti ieškinyje atsakovų atžvilgiu nurodytas aplinkybes, duomenų, kad Statybos inspekcija būtų atsisakiusi tokius duomenis pateikti, nurodžiusi priežastis dėl ko atsisako. Taip pat iš Statybos inspekcijos rašto akivaizdu, kad buvo konstatuotas pažeidimas ir statytojui 2024 m. lapkričio 14 d. surašytas privalomas nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus – atlaisvinti neteisėtai naudojamą žemės plotą. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, reikšdamas ieškinio reikalavimą nugriauti ginčo ūkinį pastatą, neatskleidžia aplinkybių dėl 2024 m. lapkričio 14 d. surašyto privalomo nurodymo vykdymo, kuriuo statytojas buvo įpareigotas atlaisvinti neteisėtai naudojamą žemės plotą, todėl turėtų šias aplinkybes atskleisti, pateikti 2024 m. lapkričio 14 d. surašytą privalomą nurodymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad privalomasis nurodymas nebuvo persiųstas ieškovui ir jo turinys nėra žinomas. Kita vertus, iš Statybų inspekcijos prie ieškinio pridėto rašto matosi, kad privalomas nurodymas apima tik neteisėtai užimtą valstybinę žemę, tačiau neapima ieškovų žemės. Statybos inspekcija 2024 m. lapkričio 14 d. rašte aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl jei ieškovas mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Ieškovas papildomai teismui paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 14 d. Statybų inspekcijos surašyto privalomo nurodymo jis neturi, todėl objektyviai jo pateikti negali. Tikėtina, kad visas šias aplinkybes procese patikslins pati Statybos inspekcija, kuri į bylą traukiama trečiuoju asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo F. B. ieškinį atsakovams P. P., K. P., V. P. ir D. P. dėl ūkinio pastato nugriovimo ir savininko teisių gynimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 bei 2 dalimis, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų, turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Ieškovo atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis, būdamas atidus ir rūpestingas, dar iki ieškinio teismui padavimo turėjo kreiptis dėl atitinkamos informacijos pateikimo, išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė net gavęs 2025 m. kovo 13 d. teismo nutartį, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog informacija Statybos inspekcijos jam neteikiama.
4.2. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas F. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. 2024 m. lapkričio 14 d. Statybų inspekcijos surašytas privalomas nurodymas apima tik atsakovų statybą ant valstybinės, bet ne privačios žemės. Ieškiniu ieškovas ginčija atsakovų veiksmus, kurie įtakoja jo nuosavybės teises ir gina savo daiktinę teisę, kad jam nuosavybės teise priklausantis sklypas nebūtų užstatytas kaimyniniais statiniais.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovą atstovauja advokatas, todėl jis galėjo paprašyti institucijų dokumentų, kuriuos prašo išreikalauti teismo. Tačiau apeliantas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis nustatė tik 7 dienų terminą, kuris yra akivaizdžiai per trumpas gauti net formalų atsakymą, kadangi viešo administravimo subjektas turi 20 darbo dienų terminą atsiliepimui atsiųsti. Dėl minėtos priežasties akivaizdu, kad teismas nustatė akivaizdžiai per trumpą terminą visiškai formaliam ir deklaratyviam veiksmui atlikti ir visiškai formalia ir deklaratyvia dingstimi nepriėmė ieškinio.
5.3. Statybos inspekcijos 2024 m. lapkričio 14 d. privalomas nurodymas neturi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Šiame procese ieškovas nedalyvauja, jis nėra informuojamas apie privalomojo nurodymo vykdymo eigą, todėl beveik akivaizdu, kad Statybos inspekcija, saugodama asmens duomenis, ieškovui ir / ar jo atstovui privalomojo nurodymo neduos, todėl teismo nustatytas įpareigojimas yra biurokratiškas ir jokių realių pasekmių nesukels, išskyrus formalų ir biurokratišką susirašinėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2025 m. gegužės 6 d. pateikė papildomus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2025 m. balandžio 17 d. raštą, 2024 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, 2024 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2024 m. lapkričio 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus.
10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškinio priimtinumo bei gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus, nurodytus nutarties 9 punkte, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl ieškinio trūkumų (ne)egzistavimo
13. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pat ar ieškovas trūkumų nepašalino.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
16. Pažymėtina, kad teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).
17. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką ir nurodė ieškinio pagrindą, t. y. nurodė kokiu būdu atsakovų veiksmai (statyba) pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus (naujai pastatytas seniau buvęs ūkinis pastatas ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, nesilaikant įstatymuose nustatytų atstumų), taip pat nurodė viešosios teisės normas, pagrindžiančias statybos neteisėtumą. Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė teismo išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybą leidžiantį dokumentą, įskaitant projektą, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) , statyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas yra atstovaujamas advokato, todėl turėjo pateikti įrodymus, kad negali per atstovą (advokatą) gauti prašomų išreikalauti įrodymų, bei nurodė, kad ieškovas neatskleidžia visų aplinkybių, nes nepateikė 2024 m. lapkričio 14 d. privalomo nurodymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo reiškiamo ieškinio turiniu ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai galėjo ir turėjo būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba, o pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Iš ieškinio turinio aišku, kad ieškovas gina būtent savo interesus, susijusius su jo nuosavybės teisės pažeidimu. Minėta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Taip pat pabrėžtina, kad įrodymai ieškinio priėmimo stadijoje nėra tiriami ir vertinami. Tokios aplinkybės, kurias nurodo pirmosios instancijos teismas dėl privalomojo nurodymo pateikimo ir papildomų aplinkybių atskleidimo apie jį, gali ir turėtų būti spręstinos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
20. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame jau nebereiškė prašymo išreikalauti atitinkamus dokumentus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei patikslino aplinkybes dėl 2024 m. lapkričio 14 d. privalomo nurodymo, paaiškino, kad privalomas nurodymas apima tik neteisėtai užimtą valstybinę žemę, tačiau neapima ieškovo žemės, taip pat nurodė, kad šio dokumento pateikti negali, nes neturi. Dėl to spręstina, kad ieškovas iš esmės pašalino nepagrįstai nustatytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
21. Paminėtina, kad ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministeriją, kad būtų pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. privalomasis nurodymas (kuris nurodytas Statybos inspekcijos 2024 m. lapkričio 14 d. rašte), tačiau atsakydama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2025 m. balandžio 17 d. pateikė 2024 m. lapkričio 11 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-241111-00159, 2024 m. lapkričio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-241111-00157 bei 2024 m. lapkričio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-241112-00099 elektroninių dokumentų nuorašus. Taigi, ar pateiktuose dokumentai yra ir tas pats (vienas iš jų) 2024 m. lapkričio 14 d. privalomasis nurodymas, ar ne, turėtų būti aiškinamasi bylos nagrinėjimo metu.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, aiškinančią trūkumų šalinimo instituto taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.