Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų mažamečių J. K. D., P. K. D. įstatyminei atstovei V. D.,

nukentėjusiosios V. D. ir nukentėjusiųjų mažamečių J. K. D., P. K. D. atstovui advokatui D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) miesto ligoninėje, gydytoju, neteistas, nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau, kaip du kartus smurtavo, t.y. sudavė sprigtus, ranka sudavė per pakaušį, sukiojo rankas ir suspausdavo pirštus savo mažamečiui sūnui P. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), t.y., tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui P. K. D..

Taip pat J. D. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau kaip du kartus smurtavo, t.y. suspausdavo už sprando savo mažamečiui sūnui J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini) t.y. tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui J. K. D..

J. D. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat nukentėjusiosios V. D. parodymais teismo posėdžio metu, jos rašyto 2017-06-12 pareiškimo bei jo priedų duomenimis (t1, b.l. 49-81;) nustatyta, kad nukentėjusysis P. K. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 53;) nėra sveikas, jam diagnozuota: nutukimas, emociniai sutrikimai vaikystėje, kitos stresinės situacijos veikiančios šeimą ir jos narius, o nukentėjusysis J. K. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 52;) yra neįgalus, jam nustatytas vidutinio lygio neįgalumas ir dideli specialūs ugdymo poreikiai, vaikui diagnozuota: kalbos išraiškos sutrikimas, emocijų sutrikimas vaikystėje, hipopituitarizmas (augimo sutrikimas).

Ikiteisminio tyrimo metu mažamečio P. K. D. psichinei ir psichologinei būklei įvertinti, smurto aplinkybėms nustatyti 2017-10-16 buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizė (t1, b.l. 118-122;), kuri atlikta ir pateikta ikiteisminiam tyrimui 2018 m. balandžio 20 -birželio 12 d. aktas Nr. 103MS-86/2018 (t1, b.l. 130-144;). Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų reikiama kvalifikacija tinkamai ekspertizę atlikti, todėl jos išvadas priima visa apimtimi. Atsakant į 1 klausimą (Ar nukentėjusysis praeityje sirgo, ar šiuo metu serga psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu, ar buvo, ar šiuo metu laikomas psichikos sutrikimo būsenoje ?) ekspertas nurodo, kad objektyvių duomenų, kad P. K. D. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. 2016 m. jam diagnozuota: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F983.8), šiuo metu jam rašoma diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu (po gimimo) periodu (F32.10). Atsakant į 4 klausimą (Ar galėjo nukentėjusysis, atsižvelgiantį į jo individualias psichologines bei amžiaus ypatybes, išsivystymo lygį ir į konkrečias sąlygas, kuriomis vyko jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, teisingai suvokti su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, t.y. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie tai teisingus parodymus ?) ekspertas nurodo, kad dėl neaiškaus byloje nagrinėjamų įvykių laiko ir galimai skirtingo P. K. D. amžiaus įvykių metu, P. K. D. galimybės teisingai suvokti veiksmų aplinkybes ir duoti apie jas parodymus galėjo būti nevienodos: 5 metų senumo įvykių, vykusių, kai P. K. D. buvo 5 metai, prisiminimai gali būti nepilni, fragmentiški, atmintyje išlikę tik stipriausias emocijas sukėlę įvykių momentai, tuo tarpu būdamas 10 metų amžiaus P. K. D. galėjo teisingai suvokti galimai buvusių veiksmų aplinkybes, jas įsiminti ir duoti parodymus. Atsakant į 5 klausimą (Ar nukentėjusysis turi psichologinių savybių (dėl amžiaus, vystymosi, sveikatos ar kt.) kurios sumažina jo gebėjimą teisingai suvokti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus ?) ekspertas nurodo, kad stebimas neigiamas nepakankamai kontroliuojamų emocijų poveikis mąstymo procesui; emociškai reikšmingose situacijose galimi neadekvatūs sprendimai, neatitinkantis P. K. D. bendro aukšto protavimo lygio. Atsakant į 9 klausimą (Ar turi (gali turėti) įtakos nukentėjusiojo parodymams laiko tarpas tarp apklausos ir tiriamos veikos ?) ekspertas nurodo, kad laiko tarpas tarp tiriamos veikos (t. y. penkeri metai nuo 2012 m. iki 2017 m.) gali turėti įtakos P. K. D. parodymams. Atsakant į 10 klausimą (Ar nukentėjusiojo parodymai apklausos metu gali būti įvertinti kaip duoti savo motinos, tėvo ar kitų asmenų įtakoje (poveikyje) ?) ekspertas nurodo, kad P. K. D. motina pastiprina P. neigiamus prisiminimus, susijusius su tėvu, juos P. primindama. Kitų asmenų poveikio P. K. D. parodymams nenustatyta.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu mažamečio J. K. D. psichinei ir psichologinei būklei įvertinti, smurto aplinkybėms nustatyti 2017-10-16 buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizė (t1, b.l. 190-192;), kuri atlikta ir pateikta ikiteisminiam tyrimui 2018 m. balandžio 20 -birželio 12 d. aktas Nr. 103MS-87/2018 (t2, b.l. 1-11;). Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų reikiama kvalifikacija tinkamai ekspertizę atlikti, todėl jos išvadas priima visa apimtimi. Atsakant į 1 klausimą (Ar nukentėjusysis praeityje sirgo, ar šiuo metu serga psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu, ar buvo, ar šiuo metu laikomas psichikos sutrikimo būsenoje ?) ekspertas nurodo, kad objektyvių duomenų, kad J. K. D. iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir šiuo metu, būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. 2015 m. jam diagnozuota: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), 2016 m. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0), 2017 m. Aspergerrio sindromas (F84.5); šiuo metu jam rašomos diagnozės: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas (F91.3), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Atsakant į 4 klausimą (Ar galėjo nukentėjusysis, atsižvelgiantį į jo individualias psichologines bei amžiaus ypatybes, išsivystymo lygį ir į konkrečias sąlygas, kuriomis vyko jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, teisingai suvokti su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, t.y. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie tai teisingus parodymus ?) ekspertas nurodo, kad dėl J. K. D. dabartinės emocinės būsenos (nestabilios emocijos), elgesio ypatumų (chaotiškas, neklusnus, prieštaraujantis, manipuliatyvus, demostratyvus, pažeidžiantis socialines normas, provokuojantis elgesys) ir bendravimo ypatumų (empatijos stokos), išgyvenamos tėvų skyrybų krizės, besitęsiančio tėvų tarpusavio konfliktiško santykio, perimamo iš motinos pasaulėvaizdžio ir įvykių interpretacijų tiriamasis negali duoti tikslių parodymų apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius. Atsakant į 5 klausimą (Ar nukentėjusysis turi psichologinių savybių (dėl amžiaus, vystymosi, sveikatos ar kt.) kurios sumažina jo gebėjimą teisingai suvokti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus ?) ekspertas nurodo, kad J. K. D. turi psichologinių savybių, mažinančių jo gebėjimą teisingai suvokti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus: tai blaškus dėmesys, socialinio supratimo stoka, nepakankamai susiformavusios laiko sąvokos, manipuliatyvus, pažeidžiantis socialines normas, provokuojantis elgesys. Atsakant į 9 klausimą (Ar turi (gali turėti) įtakos nukentėjusiojo parodymams laiko tarpas tarp apklausos ir tiriamos veikos ?) ekspertas nurodo, kad laiko tarpas tarp tiriamos veikos gali turėti įtakos J. K. D. parodymams. Atsakant į 10 klausimą (Ar nukentėjusiojo parodymai apklausos metu gali būti įvertinti kaip duoti savo motinos, tėvo ar kitų asmenų įtakoje (poveikyje) ?) ekspertas nurodo, kad J. K. D. motina pastiprina J. neigiamus prisiminimus, susijusius su tėvu, juos Justui primindama. Kitų asmenų poveikio J. K. D. parodymams nenustatyta.

Taigi ekspertai nustatė, kad nukentėjusiojo P. K. D. galimybės teisingai suvokti veiksmų aplinkybes ir duoti apie jas parodymus galėjo būti nevienodos: 5 metų senumo įvykių, vykusių, kai jam buvo 5 metai, prisiminimai gali būti nepilni, fragmentiški, atmintyje išlikę tik stipriausias emocijas sukėlę įvykių momentai, tuo tarpu būdamas 10 metų amžiaus galėjo teisingai suvokti galimai buvusių veiksmų aplinkybes, jas įsiminti ir duoti parodymus, o nukentėjusysis J. K. D. dėl dabartinės emocinės būsenos, elgesio ir bendravimo ypatumų, perimamo iš motinos pasaulėvaizdžio ir įvykių interpretacijų negali duoti tikslių parodymų apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius. Taip pat ekspertai nustatė, kad nukentėjusiųjų parodymams gali turėti įtakos laiko tarpas (t.y. penkeri metai nuo 2012 m. iki 2017 m.) tarp apklausos ir tiriamos veikos, be to vertinant kas galėjo įtakoti nukentėjusiųjų parodymus, ekspertai nustatė, kad vaikų motina pastiprina nukentėjusiųjų neigiamus prisiminimus susijusius su tėvu, juos primindama.

Taip pat byloje pateiktais duomenimis nustatyta (t2, b.l. 66-93;), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimu santuoka sudarytą tarp nukentėjusiosios V. D. ir kaltinamojo J. D. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų J. K. D. ir P. K. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. D., priteistas periodinis nepilnamečių vaikų išlaikymas iš J. D., bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta. Be kito teismo sprendime konstatuota, kad V. D. ir J. D. bendro ūkio neveda, gyvena atskirai nuo 2012 m. rugsėjo mėn. (t2, b.l. 64;). Vilniaus apygardos teismas 2015-01-02 nutartimi J. D. apeliacinį skundą tenkino dalinai ir pakeitė priteisto išlaikymo dydį, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (t2, b.l. 66-71;). Tačiau po santuokos nutraukimo ginčas dėl vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepasibaigė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi civilinė byla e2-1177-726/2017 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo nutraukta patvirtinus šalių sudarytą sutartį, kuria bendru sutarimu šalys nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (t2, b.l. 79-83;). Nukentėjusioji V. D. 2017-05-31 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo (t2, b.l. 82-93;). Kaltinamasis pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti (t2, b.l. 106-120;). Civilinėje byloje kaltinamasis yra pateikęs priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo dydžio nustatymo, byloje galutinis procesinis sprendimas šio nuosprendžio surašymo dieną nėra priimtas (t5, b.l. 23-24;). Pranešimai rašyti nukentėjusiosios atstovo antstoliui laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2017-07-21 patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nuketėjusiosios V. D. vyko nuolatiniai nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos (t4, b.l. 121-148;).

Sutinkamai su BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

J. D. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau, kaip du kartus smurtavo, t.y. sudavė sprigtus, ranka sudavė per pakaušį, sukiojo rankas ir suspausdavo pirštus savo mažamečiui sūnui P. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), t.y., tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Taip pat tuo, kad laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau kaip du kartus smurtavo, t.y. suspausdavo už sprando savo mažamečiui sūnui J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini) t.y. tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Taigi J. D. kaltinamas tuo, kad suduodamas sprigtus, suduodamas per pakaušį, sukiodamas rankas, suspausdamas pirštus sūnui P. K., taip pat suspausdamas už sprando sūnui J. K. sukėlė fizinį skausmą. Minėta, kad fizinio skausmo sukėlimas tokiu atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Tokiu būdu, vertinant J. D. veiksmus, būtina nustatyti ne tik kur, kada, prieš ką, kokius būtent teisei priešingus veiksmus atliko kaltinamasis, bet ir tai ar nustatyti veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Pirmiau aptartais nukentėjusiųjų mažamečių P. K. D. ir J. K. D. duotais parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui nustatyta, kad nė vienas iš mažamečių nenurodė konkretaus neteisėtos veikos laiko ar laikotarpio, vietos (nukentėjusiojo J. K. D. aiškinama galima nusikalstamos veikos padarymo vieta – parduotuvė - kaltinime nenurodyta, tai suponuoja išvadą, kad prokuroras kritiškai vertina mažamečio parodymus šioje dalyje ir juos atmeta), vartoto smurto dažnumo nenurodė. Nukentėjusysis P. K. D. parodė, kad kaltinamasis jam suduodavo sprigtus, suduodavo per pakaušį, sukiodavo rankas, suspausdavo pirštus ir tokie smurtiniai veiksmai buvo atliekami tada, kai jis atsisakydavo daryti tai ką „tėtis“ liepdavo, o J. K. D. parodė, kad kaltinamasis jam suspausdavo už sprando kai jie su broliu padarydavo ką nors blogai ar tyčia supykdydavo tėvą. Tačiau tokie mažamečių parodymus dalyje dėl smurto vartojimo aplinkybių byloje nėra patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismo vertinami kritiškai ir atmetami. Minėta, ekspertai nustatė, kad J. K. negali duoti tikslių parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius, o P. K. iš dalies gali duoti tokius parodymus, nes 5 metų senumo įvykių, vykusių, kai jam buvo 5 metai, prisiminimai gali būti nepilni, fragmentiški, atmintyje išlikę tik stipriausias emocijas sukėlę įvykių momentai. Be to ekspertai nustatė, kad vaikų motina V. D. galėjo įtakoti vaikų parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes ji pastiprino vaikų neigiamus prisiminimus susijusius su tėvu juos primindama, taip pat vaikų parodymams gali turėti įtakos ir laiko tarpas (t.y. penkeri metai nuo 2012 m. iki 2017 m.) tarp apklausos ir tiriamos veikos. Tokiu būdu ekspertai nustatė, kad mažamečių vaikų parodymai yra arba gali būti nepatikimi dėl jų individualių psichologinių ir amžiaus ypatybių, protinio išsivystymo lygio ir kt. Vaikai ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad apie vartotą smurtą žinojo motina, nes jai viską papasakodavo. Tokiu atveju nukentėjusioji V. D. turėjo pareigą pranešti apie sužinotus netoleruotinus smurtinius veiksmus (jeigu tokie buvo) atliktus prieš vaikus policijai, tačiau tai padaryta nebuvo. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip kaltinamasis vaikų atžvilgiu atlikdavo fizinius veiksmus, tačiau priekaištų kaltinamajam neturėjo, vaikams sakė, kad tai yra jų tėvas, kad būna visko, kad nenori, jog vaikai apie savo tėvą šnekėtų blogai (t4, b.l. 75-76;). Tai, kad V. D. priekaištų dėl kaltinamojo elgesio su vaikais neturėjo patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2017-03-17 civilinėje byloje Nr. e2-1177-726/2017 (t2, b.l. 79-83;), nes nukentėjusioji sutiko atiduoti vaikus kaltinamajam ilgalaikiams pasimatymams ir 2017-06-12 jos rašytas kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą pradėti vaikų tėvo J. D. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių vaikų tvirkinimo (t1, b.l. 49-50;), nes šiame pareiškime apie kaltinamojo atliktus galimai smurtinio pobūdžio veiksmus savo vaikų atžvilgiu nepranešama jokių aplinkybių ir nieko neprašoma. Apklausti liudytojais byloje A. Š., A. Z. (Č.), S. S., J. R., V. M., L. Z. parodė, kad jiems nieko nėra žinoma apie kaltinamojo vartotą ar nevartotą smurtą savo vaikų atžvilgiu. Kitų duomenų patvirtinančių aplinkybes, kad J. D. suduodamas sprigtus, suduodamas per pakaušį, sukiodamas rankas, suspausdamas pirštus sūnui P. K., taip pat suspausdamas už sprando sūnui J. K. sukėlė fizinį skausmą byloje nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės teismo nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant teisme objektyvių, patikimų ir neginčytinų duomenų patvirtinančių tai, kad J. D. laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau, kaip du kartus smurtavo, t.y. sudavė sprigtus, ranka sudavė per pakaušį, sukiojo rankas ir suspausdavo pirštus savo mažamečiui sūnui P. K. D., gim.(duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, bei tai, kad J. D. laikotarpyje nuo 2012-09-02 iki 2017-05-21, Druskininkų mieste bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, ne mažiau kaip du kartus smurtavo, t.y. suspausdavo už sprando savo mažamečiui sūnui J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta J. D. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam J. D. 2017-09-21 (t2, b.l. 96-97;) paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiaisiais P. K. D., J. K. D., V. D. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas D. S. prašo priteisti nukentėjusiosios V. D. turėtas išlaidas 650 Eur advokato pagalbai apmokėti (t5, b.l. 39-41;). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašymas atmestinas, nes išteisinus J. D. nėra teisinio pagrindo priteisti iš jo nukentėjusiosios V. D. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 2, kuriame yra CD su mažamečio nukentėjusiojo J. K. D. apklausa 1 vnt; vokas Nr. 3, kuriame yra CD su mažamečio nukentėjusiojo Pijaus K. D. apklausa 1 vnt; vokas Nr. 4, kuriame yra CD su medžiaga prie 2017-10-16 skundo 1 vnt; vokas Nr. 5, kuriame yra skaitmeninė laikmena prie skundo 1 vnt; vokas Nr. 6, kuriame yra CD su vaizdo įrašu pateiktu kartu su nukentėjusiosios V. D. 2019-07-18 paaiškinimu; vokas Nr. 7, kuriame yra CD su vaizdo įrašu pateiktu 2019-11-21 teismo posėdžio metu kartu su nukentėjusiosios V. D. atstovo prašymu; vokas Nr. 8, kuriame yra CD su garso įrašu pateiktu 2019-11-21 teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo; - paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

J. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiaisiais P. K. D., J. K. D., V. D. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Atmesti nukentėjusiosios atstovo advokato D. S. prašymą priteisti nukentėjusiosios V. D. turėtas išlaidas 650 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką Nr. 2, kuriame yra CD su mažamečio nukentėjusiojo J. K. D. apklausa 1 vnt; voką Nr. 3, kuriame yra CD su mažamečio nukentėjusiojo P. K. D. apklausa 1 vnt; voką Nr. 4, kuriame yra CD su medžiaga prie 2017-10-16 skundo 1 vnt; voką Nr. 5, kuriame yra skaitmeninė laikmena prie skundo 1 vnt; voką Nr. 6, kuriame yra CD su vaizdo įrašu pateiktu kartu su nukentėjusiosios V. D. 2019-07-18 paaiškinimu; voką Nr. 7, kuriame yra CD su vaizdo įrašu pateiktu 2019-11-21 teismo posėdžio metu kartu su nukentėjusiosios V. D. atstovo prašymu; voką Nr. 8, kuriame yra CD su garso įrašu pateiktu 2019-11-21 teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo; – saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų dienos nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.