Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-97/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-04
Bylos Nr.: 1A-97/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00144-2009-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Gaudutienė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: B. S.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-97/2013Proceso Nr. 1-06-1-00144-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.5.; 1.2.29.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.5.2.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,gynėjai D. E. Mikalauskaitei,nuteistajam B. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. nuteistas pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam B. S. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

B. S. pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. bei BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Vadovaujantis BPK 114 str., Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, o su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šioje byloje nuteisti taip pat A. K. ir A. B., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. padėjo A. K. pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kuriuos vėliau A. K. panaudojo, dėl ko valstybei ir juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė materialinė žala. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, 2008 metų rugsėjo-spalio mėn., Vilniaus mieste, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jokių darbų neatliko ir užmokesčio už darbus negavo, pagamino netikrus dokumentus – surašė 2008-09-05 Statybos rangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinančią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008-10-20 atliks namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasadų šiltinimo darbus; 2008-09-30 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija BAUL Nr.(duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinančią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų už 495 690 Lt (tame tarpe 75613, 73 Lt PVM), 2008-09-30 Darbų pridavimo perdavimo aktą Nr.1, melagingai patvirtinantį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų 495 690 Lt sumai ( tame tarpe 75613, 73 Lt PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius - 2008-09-27 (duomenys neskelbtini)- 150 000 Lt sumai, 2008-10-06 PO Nr.(duomenys neskelbtini)– 95 000 Lt sumai, 2008-10-23 PO Nr.(duomenys neskelbtini) – 120 000 Lt sumai, 2008-10-29 PO Nr.(duomenys neskelbtini)- 130690 Lt sumai. Po to šiuos dokumentus pasirašė pats, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir perdavė realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą kontroliuojančiam bei veikiančiam pagal jų išankstinį susitarimą B. S. galutiniam įforminimui, t.y. kitos tariamo sandorio šalies parašų gavimui. B. S., gavęs nurodytus dokumentus, davė nurodymą A. B., formaliai nuo 2008-10-10 d. paskirtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (kuris žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neatliko ir užmokesčio už darbus negavo), pasirašyti aukščiau nurodytus dokumentus, kuriuos A. B. už nenustatyto dydžio užmokestį 2008 metų rugsėjo-spalio mėnesiais Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė, tai yra, 2008-09-05 d. statybos rangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), 2008-09-30 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija BAUL Nr.(duomenys neskelbtini), 2008-09-30 Darbų pridavimo perdavimo aktą Nr.1, Kasos išlaidų orderius 2008-09-27 Nr.516, 2008-10-06 Nr. 527, 2008-10-23 Nr.541, 2008-10-29 Nr.546. Po to, B. S. jam perdavus A. B. pasirašytus aukščiau išvardintus dokumentus, A. K. šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2008-10-01 tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), o nuo 2008-10-01 - uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) įtraukimui į buhalterinę apskaitą, melagingai pagrįsdamas išimtų iš įmonės kasos ir jo pasisavintų 495 690 Lt neva teisėtą panaudojimą, bei apgaule panaikinant dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 75 613, 73 Lt PVM, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei - 75 613, 73 Lt sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 495 690 Lt sumai.

Be to, B. S. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. padėjo A. K. pasisavinti A. K. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, tuo pačiu metu vykdydamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, 2008 m. rugsėjo–spalio mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išėmė 495 690 Lt: 2008-09-27 – 150 000 Lt; 2008-10-06 – 95 000 Lt;2008-10-23 – 120 000 Lt; 2008-10-29 – 130690 Lt. Po to, siekdamas pateisinti pinigų išėmimą iš kasos, iš anksto susitaręs su B. S. dėl pagalbos įforminant fiktyvų sandorį ir tariamą pinigų pagal šį sandorį išmokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, surašęs žinomai netikrus dokumentus - 2008-09-05 Statybos rangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinančią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008-10-20 atliks namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasadų šiltinimo darbus; 2008-09-30 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija BAUL Nr.(duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinančią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų už 495 690 Lt (tame tarpe 75613, 73 Lt PVM), 2008-09-30 Darbų pridavimo perdavimo aktą Nr,1, melagingai patvirtinantį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų 495 690 Lt sumai (tame tarpe 75613, 73 Lt PVM); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius - 2008-09-27 (duomenys neskelbtini)- 150 000 Lt sumai, 2008-10-06 PO Nr.(duomenys neskelbtini)– 95 000 Lt sumai, 2008-10-23 PO Nr.(duomenys neskelbtini) – 120 000 Lt sumai, 2008-10-29 PO Nr.(duomenys neskelbtini)- 130690 Lt sumai, galutiniam įforminimui, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašų gavimui, perdavė juos B. S., kuris, realiai kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti formaliai nuo 2008-10-10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtam asmeniui A. B.. Pastarasis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neatliko ir užmokesčio už darbus negavo, už nenustatyto dydžio užmokestį pasirašė aukščiau nurodytus dokumentus, o A. K. šiuos suklastotus dokumentus perdavė įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateisindamas neva teisėtą iš kasos išimtų 495 690 Lt panaudojimą, o šiuos pinigus pasisavino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę - 495 690 Lt žalą.

Be to, B. S. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. padėjo A. K. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės – 75 613,73 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2008 metų rugsėjo mėnesį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės - 75 613,73 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, 2008 metų rugsėjo-lapkričio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2008-10-01 tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ( į.k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), nuo 2008-10-01 - uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) įtraukimui į buhalterinę apskaitą perdavė kaip tikrą žinomai suklastotą dokumentą - 2008-09-30 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija BAUL Nr.(duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinančią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliko darbų už 495 690 Lt (tame tarpe 75 613, 73 Lt PVM), kurį suklastoti jam padėjo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą kontroliuojantis B. S., perduodamas šį žinomai netikrą dokumentą pasirašyti formaliai nuo 2008-10-10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtam asmeniui A. B., kuris žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neatliko ir užmokesčio už darbus negavo, už nenustatyto dydžio užmokestį pasirašė A. K. surašytą ir pasirašytą bei B. S. jam perduotą 2008 09 30 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą BAUL Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko B. S. ją perdavė A. K., o šis - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikusių įmonių darbuotojoms. Jos gi, nežinodamos apie vykdomą nusikalstamą veiką, sąžiningai klysdamos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje PVM deklaracijoje už 2008 metų rugsėjo mėnesį neteisėtai padidino 75 613,73 Lt paslaugų pirkimo PVM, kuris buvo išskirtas PVM sąskaitoje faktūroje BAUL Nr.(duomenys neskelbtini), ir šią PVM deklaraciją, žinant A. K., 2008-11-13 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko apgaule buvo panaikinta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 75 613,75 Lt PVM, padarant valstybei 75 613,75 Lt žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis B. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka. Nurodo, kad nusikaltimų nedarė, faktiškai buvo nuteistas tik už tai, kad anksčiau buvo teistas už sukčiavimą. Teismas iškraipė faktus, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuosprendį grindė tik kitų kaltinamųjų parodymais. Akivaizdu, kad teismas buvo šališkas. Liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Teismas įrodymus vertino kitų kaltinamųjų A. B. ir A. K. naudai.

Nuteistasis nurodo, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo turėdamas individualios veiklos pažymą, tai patvirtina sutartis, kuri buvo sudaryta 2008-06-27, pinigų priėmimo kvitai. Darbams atlikti samdė darbininkus kurie dirbo nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistajam pasiūlė atlikti dviejų namų apdailos darbus, darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau darbai užtruko ilgiau keliomis savaitėmis. Pas nuteistąjį dirbo E. D. su savo brigada, todėl bendravo tik su juo.

Apeliantas nurodo, kad A. B. ir A. K. suvertė visą kaltę jam, nors jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo. Tai patvirtina liudytojai R. J., M. R., A. T., A. T., D. T.. Prašo atkreipti dėmesį į melagingus Fiodoro ir A. Š. parodymus, šie liudytojai buvo apklausti būtent A. K. iniciatyva. F. Š. pirminėje apklausoje nurodė, kad jis su broliu dirbo pas apeliantą. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad bendravo su juo per E. D.. Liudytojas nurodė, kad yra girdėjęs apie tai, jog jis turi savo įmonę, bet jos pavadinimo nežino, ir tik vėliau iš kitų nenustatytų darbininkų išgirdo, kad tai galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar vėliau šis liudytojas nurodė, kad jam apie tai pasakė E. D., nors E. D. visose apklausose parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra girdėjęs. Taigi broliai Š. liudija A. K. naudai.

Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į liudytojo E. K. parodymus, kadangi jis yra A. K. draugas. Pirminėje apklausoje šis liudytojas nurodė, kad jį (B. S.) surado pagal skelbimą laikraštyje. 2008 m. birželio mėnesį jis sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartį, tada pradėjo dirbti E. D. brigada. Visi ten dirbantys patvirtino, kad objektą prižiūrėdavo jis, E. K. ir A. K.. E. K. nurodė, kad jis dirbo pagal individualią veiklos pažymą, taip pat nurodė, kad jam mokant pinigus, B. S. išrašydavo kvitus kaip dirbantis pagal individualią veiklą. Liudytojas taip pat nurodė, kad tik vėliau, po darbų atlikimo, iš A. K. išgirdo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau E. K. nurodė, kad pas apeliantą dirbanti E. D. brigada galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi liudytojas pakeitė parodymus.

Skunde nuteistasis nurodo, jog pirminėje apklausoje A. K. parodė, kad jis B. S. surado rugpjūčio mėnesį pagal skelbimą, jis prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tai yra netiesa. Nuteistasis nurodo, kad jis jau nuo birželio 27 dienos su E. D. brigada dirbo prie to paties namo. Be to, A. K. parodė, jog matydavo kartu su B. S. atvykstantį A. B., o A. B. neigė anksčiau matęs A. K.. Nepaisant šių prieštaravimų, atpažinimas nebuvo atliktas.

Nuteistasis nurodo atlikęs tik dviejų namų apdailą, kurių sąmata siekė 20 000-30 000 Lt už atliktus darbus. A. K. nepateikė jokių jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pasirašytų dokumentų. Taigi nepagrįstas A. K. teiginys, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, paprašė, kad A. K. padidintų įkainius, kad jo įmonė turėtų galimybę paslėpti ar pasisavinti savo pinigus.

A. B. ir A. K. susitarė ir pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, tai paslėpti norėjo pasinaudodami pas jį dirbusiais asmenimis. Tačiau išaiškėjus tiesai, jie nutarė suversti kaltę jam ir jiems tai pavyko. Liudytoja I. A. patvirtino, kad A. B. gyrėsi, kad ruošiasi pirkti Mercedes automobilį ir palydovinę anteną. Kyla klausimas, už kokius pinigus, nes A. B. parodė, kad apeliantas jam sumokėjo 300 Lt. Akivaizdu, kad už paslaugas A. B. sumokėjo A. K.. Todėl A. B. išvažiavo į kaimą palikęs visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pas jį (B. S.), nes tuo metu ten gyveno. A. B. nė karto nepasidomėjo tais dokumentais. Apeliantas ieškojo A. B., tačiau nerado. Vėliau tuos dokumentus jis panaudojo ir apgaule išviliojo apie 14 000 Lt, nes A. B. jam buvo skolingas 6000 Lt už UAB pirkimą. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažino pilnai ir bausmę atliko. Tai yra viskas, kas jį sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad jis paneigė, jog su A. B. įsigijo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne įdarbinimo verslui, o nurodė, kad statybų verslui. Jis to nepaneigė, o tik papildė, nurodydamas, jog bendrovę įsigijo ne tik įdarbinimui, bet ir statyboms, kadangi tai susiję. Turėjo planų verstis ir įdarbinimu statybose, ir verstis pačiomis statybomis.

Šalies argumentai

Be to, skunde nuteistasis nurodo, kad teismas buvo šališkas. Tai patvirtina, kad skiriant bausmę A. K. teismas nurodė, jog šis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nors tai netiesa, tą paneigia liudytojai A. T., M. R.. Taip pat teismas nurodė, kad A. K. turi du vaikus ir juos išlaiko, o skirdamas bausmę apeliantui, teismas net neužsiminė apie tai, kad jis turi du mažamečius vaikus ir dar du iš žmonos ankstesnės santuokos. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad A. K. dirba. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir jis dirbo iki suėmimo. Be to, jam būnant suėmime, mirė jo tėvas ir sutuoktinės tėvas, o jo mažiausiai dukrai tik 1 metai. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, kadangi jis neprisipažino kaltu. Prašo panaikinti nuosprendį ir bylą išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis B. S. ir gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir B. S. išteisinti. Prokurorė prašo nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis B. S. nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, nurodo, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė ir prašo jį išteisinti. Dėl nuteistųjų A. K. ir A. B. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas skunde nurodo, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nedarė, faktiškai buvo nuteistas tik už tai, kad anksčiau buvo teistas už sukčiavimą. Pirmosios instancijos teismas iškraipė faktus, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuosprendį grindė tik kitų kaltinamųjų parodymais. Liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Teismas įrodymus vertino kitų kaltinamųjų A. B. ir A. K. naudai. Aukščiau nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, akivaizdžiai parodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ko pasėkoje pagrįstai B. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str.6 d. ir 300 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. Kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, byloje esančių įrodymų visuma (kitų nuteistųjų A. K., A. B., iš dalies paties apelianto parodymais, liudytojų E. K., F. Š., A. Š., B. G., S. T. parodymais, 2008-09-05 statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-30 darbų pridavimo perdavimo aktu Nr. 1, 2008-09-30 išrašyta apmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavimo PVM sąskaita faktūra BAUL Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” išrašytais kasos pajamų orderiais PO Nr. 022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” išrašytais kasos išlaidų orderiais Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)” patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracija už 2008 m. rugsėjo mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)” patikslinta PVM deklaracija už 2008 m. rugsėjo mėnesį, dokumentų apžiūros protokolais ir kitais byloje esančiais įrodymais) neginčijamai įrodyta, jog B. S. kartu su A. B. padėjo A. K.: pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kuriuos vėliau pastarasis panaudojo, dėl ko valstybei ir juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė materialinė žala; pasisavinti A. K. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą; apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės – 75 613,73 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2008 metų rugsėjo mėnesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kitų nuteistųjų A. K., A. B. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs bei sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Nuteistasis A. K. teisme parodė, jog 2008 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)” gavo užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)” atlikti fasadų apšiltinimo darbus Kalnėnų mikrorajone, pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti. Darbų eigoje pamatė, kad trūksta darbuotojų, nes jų įmonė buvo nedidelė, todėl „Alio reklamoje” pradėjo ieškoti skelbimų dėl fasadų šiltinimo. Pagal skelbimą paskambino B. S., su kuriuo vėliau susitiko Gurių g. prie objekto, kur susitarė dėl kainų. B. S. sakė, kad turi patentą ir savo darbininkų brigadą. Tada buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir B. S. pagal individualios veiklos pažymėjimą. B. S. su brigada pradėjo dirbti, darbai buvo vykdomi, darbų kokybė tenkino tiek juos, tiek užsakovą. Pagal individualią veiklą B. S. buvo išmokėta 10 000 ar 20 000 litų. Tų pačių metų maždaug liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio pradžioje B. S. užsiminė, kad įsigis įmonę, ir paklausė, ar jie pasirašytų su ta įmone sutartį dėl fasado šiltinimo darbų. Jis pasakė, kad pasirašytų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)” yra patogiau dirbti su juridiniu asmeniu. Rugpjūčio pabaigoje B. S. pasakė, kad turi įmonę, ir davė jam įmonės rekvizitus - įmonės pavadinimą, PVM kodą, įmonės kodą ir direktoriaus vardą pavardę. Įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)”, jos direktorius buvo A. B.. Jis asmeniškai A. B. niekada nebuvo matęs, tik kartą B. S. buvo atvažiavęs į objektą ir nepažįstamą vyrą pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorių A. B.. B. S. sakė, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)” darbų vykdytojas. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, surašė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Kai buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)”, tai su B. S., dirbančiu pagal individualią veiklą, sutartį automatiškai nutraukė. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” darbininkai dirbo ta pati B. S. brigada, kuri iki tol dirbo pagal patentą, jis tik nežinojo, ar jų darbo santykiai buvo įforminti šioje įmonėje. Prieš sudarant sutartį su minėta įmone B. S. pasiūlė padidinti kvadratinio metro darbų įkainius, kad bendrovė turėtų daugiau „juodų” pinigų. Kadangi tuo metu pinigai buvo reikalingi įsigyti statybinėms medžiagoms, jis sutiko su B. S. pasiūlymu. Realiai darbų įkainiai buvo apie 100 litų už kvadratinį metrą, o sutartyje buvo nurodyta apie 314 litų. Sutartį bei visus reikalingus dokumentus jis pasirašydavo ir perduodavo B. S. pasirašyti, o jis jau kitą dieną atnešdavo dokumentus pasirašytus. Jis buvo kalbėjęs su B. S., kad UAB „(duomenys neskelbtini)” deklaruos PVM ir jį sumokės. Vėliau, kai UAB „(duomenys neskelbtini)” pradėjo tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, jis suprato, kad B. S. nesilaikė savo žodžio ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nesumokėjo PVM, nors jam buvo duoti tam pinigai. Atsiskaitydavo jis su B. S. dalimis. Kiekvienai sumai išrašydavo kasos išlaidų orderį. B. S. duodavo jam tuščius kasos išlaidų orderius, kuriuos jis (A. K.) užpildydavo reikiamai sumai, po to B. S. juos grąžindavo jam jau pasirašytus. Tuomet, kai jis gaudavo B. S. atneštus jau pasirašytus kasos išlaidų orderius, tada B. S. ir buvo išmokami grynieji pinigai. B. S. pinigus jis mokėjo 4-5 kartus, bendra B. S. sumokėta suma buvo apie 200 000 litų.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirminėje apklausoje A. K. parodė, kad jis B. S. surado rugpjūčio mėnesį pagal skelbimą, jis prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tai, apelianto teigimu, yra netiesa. Nuteistasis nurodo, kad jis jau nuo birželio 27 dienos su E. D. brigada dirbo prie to paties namo.

Iš tikrųjų nuteistasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2009 m. rugpjūčio viduryje pradėjo ieškoti subrangovų. „Alio reklamoje” jis rado skelbimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)”. Susiskambinus, į objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko vyras, kuris prisistatė B., pavardės neprisimena. Pasakė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” darbų vykdytoju, paaiškino, kad jų įmonė yra jau dirbusi subrangovais. Tuo tarpu teisme A. K. parodė, kad pagal skelbimą paskambino B. S., su kuriuo vėliau susitiko prie objekto, kur susitarė dėl kainų. B. S. sakė, kad turi patentą ir savo darbininkų brigadą. Tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie A. K. parodymuose esantys prieštaravimai buvo pašalinti. A. K., teismui nurodydamas jo parodymuose esančių neatitikimų priežastis, parodė, jog jis tiesiog neprisiminė kaip jam prisistatė B. S. atvykęs į objektą, nes ne vien tik B. S. dirbo pas juos pagal patentą. Be to, aplinkybę, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu susipainiojo, nurodydamas pirmojo susitikimo su B. S. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, datą ir tai, kaip S. prisistatė jam, patvirtina liudytojo E. K. parodymai apie tai, kad B. S. iš pradžių objekte dirbo pagal individualią veiklą, bei byloje esanti 2008-06-27 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)” užsakymu B. S., veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos apdailos darbus (b.t. 2, b.l. 32-34).

Aplinkybes, kad būtent B. S. realiai kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, jis susitarė su A. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tarpininkavo formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi paskirtam A. B. pasirašant dokumentus (statybos rangos sutartį, darbų pridavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaita – faktūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos pajamų orderius) bei šiuos dokumentus grąžinant A. K., kad šis juos pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms įtraukimui į buhalterinę apskaitą, ir kad būtent šį asmenį savo parodymuose nurodo nuteistasis A. K., patvirtina 2010-01-08 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolas (b.t. 2, b.l. 94-96), kuriame nurodyta, jog A. K. iš nuotraukos atpažino asmenį vardu B., kuriam sumokėjo pinigus už neva UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų atliktus rangos darbus (duomenys neskelbtini)Vilniuje.

Nuteistojo A. K. parodymus atitinka, o taip pat ir nuteistojo B. S. kaltę patvirtina ir teisme apklausto nuteistojo A. B. parodymai. Nuteistasis A. B. teisme parodė, jog B. S. pažįsta nuo vaikystės, gyveno viename kaime, buvo draugai. 2008 m. rudenį atvažiavo pas jį B. S. ir pasiūlė jam tapti firmos direktoriumi, nes jis norėjo įsigyti įmonę PVM mokėtoją. Už tai B. S. jam pasiūlė sumokėti apie 2000 litų. B. S. internete surado parduodamą firmą, jie nuvažiavo pas notarą, sutvarkė dokumentus ir B. S. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)”. Įmonė buvo įgyta jo (A. B.) vardu, o jis buvo įregistruotas įmonės direktoriumi. Jo akivaizdoje UAB „(duomenys neskelbtini)” antspaudas ir dokumentai buvo perduoti B. S.. B. S. jam paaiškino, kad jis dirba pagal patentą, be to, yra daug skolingas antstoliams, todėl negali įmonės registruoti savo vardu. Kai įgijo firmą ir sutvarkė pas notarą dokumentus, B. S. iš karto jam davė tik 300 litų. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, pasirašinėjo ir ant sutarties dėl statybos darbų su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Vėliau B. S. jam davė pasirašyti ant tuščių kasos pajamų orderių, kurių buvo maždaug 10 blankų. Minėtuose blankuose jis pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. Ar jis pasirašinėjo sąskaitas faktūras, neprisimena. Jis suprato, kad buvo fiktyvus direktorius ir jokių reikalų su statybos darbais neturėjo, suprato, kad fiktyviai pasirašinėja dokumentus. Tai jis padarė paprašytas B. S. tikėdamasis už tai gauti pinigų.

Apeliantas skunde nurodo, jog liudytoja I. A. patvirtino, kad A. B. gyrėsi, jog ruošiasi pirkti Mercedes automobilį ir palydovinę anteną. Kadangi A. B. parodė, kad B. S. jam sumokėjo 300 Lt, apelianto nuomone, akivaizdu, kad už paslaugas A. B. sumokėjo A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. B. parodymų teisingumo apelianto skunde minimi liudytojos I. A. parodymai nepaneigia. Nors liudytoja nurodė, kad A. B. gyrėsi pirksiantis brangius daiktus, tačiau šių liudytojos parodymų bei apelianto deklaratyvių teiginių, kad už paslaugas A. K. sumokėjo A. B., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl daryti kitokias išvadas dėl apelianto kaltės nei padarytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pagrindo.

Nors apeliantas apklausų metu ir skunde nurodo, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo, nuteistieji A. K. ir A. B. jį apkalbėjo, suvertė jam visą kaltę, tačiau jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, paneigia ne tik nuteistųjų A. K., A. B. parodymai, bet ir byloje liudytojais apklaustų E. K., F. Š., A. Š. parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, jog jis kartu su A. K. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Jis buvo darbų vadovas, atsakingas už darbų kokybę, darbų priežiūrą, medžiagų tiekimą. Nuo 2008 m. pavasario UAB „(duomenys neskelbtini)” Kalnėnuose atlikinėjo fasadų šiltinimo darbus, šiltino 10-12 namų. Šio objekto darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo pakankamai pajėgų, todėl per „Alio reklamą” buvo samdomi papildomi žmonės. B. S. su savo žmonėmis taip pat Kalnėnuose atlikinėjo fasado šiltinimo darbus. Pats B. S. objekte nedirbo, dirbo jo samdyti žmonės, jis buvo jiems kaip darbdavys. B. S. samdytų žmonių atliekamą darbą prižiūrėjo ir jis (E. K.). Jis su B. S. bendraudavo apie darbus, darbų našumą. Su B. S. atsiskaitydavo A. K., buvo keletas kartų, kad pinigus, kaip avansinį mokėjimą, B. S. sumokėjo ir jis, B. S. pasirašydavo kvitą. B. S. pas juos dirbo nuo pavasario iki rudens. Jis B. S. avansus duodavo tik pradžioje. Liudytojo nuomone, tuo metu B. S. kvitus pasirašinėdavo kaip dirbantis pagal verslo liudijimą. Jis žinojo, kad objekte dirba tokia firma „(duomenys neskelbtini)”, o jai atstovauja B. S.. Apie tai, kad B. S. buvo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas, žinojo iš kalbų, šios įmonės dokumentų nematė. Iš pradžių B. S. dirbo pagal individualią veiklą, o po to atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)”. Apie kartu su jais dirbančią įmonę „(duomenys neskelbtini)” jam pasakė A. K., kada konkrečiai jis apie tai sužinojo, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)” žmonės ir B. S. žmonės buvo tie patys, B. S. jiems atstovavo. A. B. jam nežinomas, pavardė negirdėta.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas E. K. yra A. K. draugas. Taip pat nurodo tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausoje šis liudytojas nurodė, kad apeliantą surado pagal skelbimą laikraštyje. 2008 m. birželio mėnesį apeliantas sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartį, tada pradėjo dirbti E. D. brigada. Visi ten dirbantys patvirtino, kad objektą prižiūrėdavo apeliantas, E. K. ir A. K.. E. K. nurodė, kad apeliantas dirbo pagal individualią veiklos pažymą, taip pat nurodė, kad jam mokant pinigus, B. S. išrašydavo kvitus kaip dirbantis pagal individualią veiklą. Liudytojas taip pat nurodė, kad tik vėliau, po darbų atlikimo, iš A. K. išgirdo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau E. K. nurodė, kad pas apeliantą dirbanti E. D. brigada galėjo būti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aukščiau išdėstyti parodymai, apelianto nuomone, patvirtina tai, kad liudytojas E. K. pakeitė parodymus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Susipažinus su liudytojo E. K. viso proceso metu duotais parodymais, matyti, kad jie buvo nuoseklūs ir tarpusavyje sutapo. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu nepakeitė savo parodymų, jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei detalizavo, plačiau išdėstė įvykio aplinkybes. Todėl atmesti liudytojo E. K. parodymus ir jais nesivadovauti grindžiant apelianto kaltę pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad liudytojo parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog B. S. padėjo A. K. pagaminti netikrus dokumentus, pasisavinti A. K. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės – 75 613,73 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2008 metų rugsėjo mėnesį. Liudytojo A. K. parodymų, nesant kitų juos paneigiančių duomenų, šiuo atveju nedaro nepatikimais ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytojas yra A. K. draugas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog liudytojas E. K. kartu su A. K. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo jos akcininkai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti F. ir A. Š. patvirtino, jog jie 2008 m. maždaug rugsėjo pradžioje dirbo pas B. S., Kalnėnuose šiltino namą. Liudytojas F. Š. parodė, jog nuvykus su E. D. į objektą, jį apžiūrėjo, sutiko dirbti, B. S. pasakė, kad įdarbins. Jų brigadoje dirbo keturi žmonės: E. D., jo brolis A. D., jis ir jo brolis A. Š.. Kiek iš kalbų žinojo, jie yra įdarbinti, bet jokių dokumentų pasirašyti jie negavo, taip pat ir nepateikė jokių dokumentų dėl įdarbinimo, tiesiog dirbo ir tiek. J. B. porą kartų matė objekte, dažnai jo nebūdavo. Bronius atvažiuodavo į objektą, pažiūrėdavo, pas E. D. klausdavo kaip sekasi. Pinigus jam mokėdavo E. D., o E. D. pinigus duodavo B. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)” jam yra girdėta, tai Broniaus įmonė, nes kai Egidijus sakė, kad įdarbins, minėjo „(duomenys neskelbtini)”, sakė, kad tai S. firma. Jis suprato, kad Bronius (B. S.) yra darbdavys, nes jis parodė kokį darbą reikia atlikti, prižiūrėjo darbus, mokėdavo pinigus. A. B. jis nepažįsta. A. K. buvo matęs objekte, bet asmeniškai jo nepažįsta. Liudytojas A. Š. parodė, jog B. S. siūlė įsidarbinti jo įmonėje, atlikti fasado apdailos darbus. Jis prašymo priimti į darbą nerašė, jokių savo dokumentų nebuvo pateikęs, bet, kiek sakė B. S., jis jį įdarbino. Jis dirbo B. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)”. B. S. pasakė, kad tai jo firma. Jis neklausė B. S., ar jis yra firmos direktorius, tačiau iš kalbų tai žinojo. Kadangi žmogus jam pasiūlė darbą, mokėjo pinigus, pasakė, kad įdarbins, tai taip ir suprato, kad jis yra direktorius. Jie brigadoje dirbo keturiese: jis, jo brolis, Egidijus ir pagalbinis darbuotojas. B. S. ateidavo į objektą, prižiūrėjo jų darbus, su jais atsiskaitydavo. B. S. paduodavo vieną sumą, o jie jau visi tą sumą pasidalindavo tarpusavyje. Kad gaudavo pinigus, jis niekur nepasirašydavo. Įmonės pavadinimą „(duomenys neskelbtini)” jis girdėjo iš B. S., iš jo pusbrolio E. D., iš kitų darbininkų. Jiems kildavo klausimai, ar jie iš tikrųjų legaliai dirba, jeigu ateitų patikrinti inspekcija, bet B. S. ir E. D. sakė, kad viskas gerai. Objekte be jų brigados dirbo dar viena B. S. pasamdyta brigada. Tie kiti darbininkai sakė, kad jie taip pat dirba pas B. S.. Jis žinojo, kad A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas, jis jį matydavo Kalnėnų objekte, statybų aikštelėje, bet asmeniškai jo nepažįsta. A. B. jam negirdėtas, nežinomas asmuo.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog liudytojai F. ir A. Š. davė melagingus parodymus, tačiau šių jo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, tokių duomenų iš esmės nenurodo ir pats apeliantas. Vien ta aplinkybė, jog minėti liudytojai byloje buvo apklausti nuteistojo A. K. iniciatyva, nepatvirtina fakto, kad jie apeliantą apkalbėjo ir davė byloje melagingus parodymus. Juolab, kad minėti liudytojai kaltinime nurodytu laiku dirbo ne A. K. vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)”, o kartu su B. S.. L. F. ir A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, beje, dėl esminių aplinkybių sutampa su aukščiau išdėstytais jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, be to, paaiškino, kad kai kurių apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kadangi nemanė, jog jos yra svarbios. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas apelianto kaltę, pagrįstai rėmėsi ir minėtų liudytojų parodymais.

Nepagrįsti taip pat ir apelianto skundo argumentai, jog aplinkybę, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo, patvirtina byloje liudytojais apklausti R. J., M. R., A. T., A. T., D. T.. Kaip matyti iš liudytojų M. R., A. T., A. T., D. T. duotų parodymų, M. R., A. T., A. T. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, D. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal subrangos sutartį. Minėti liudytojai apklausų metu patvirtino, jog jie dirbo Kalnėnų kvartale, tačiau iš jų parodymų seka ir tai, kad jie dirbo visai prie kitų namų nei B. S. su savo brigadomis, todėl natūralu, kad liudytojai apklausų metu nurodė, kad B. S. nepažįsta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems nėra girdėta. Liudytojas R. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, jo įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pasirašiusi subrangos sutartį fasadų šiltinimo darbams atlikti. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)” savo jėgomis atliko fasadų šiltinimo darbus (duomenys neskelbtini)Vilniuje, ar samdėsi kokius nors subrangovus. Taigi ir šio liudytojo parodymai nei paneigia, nei patvirtina apelianto versiją, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo turėdamas individualios veiklos pažymą. Tai patvirtina sutartis, kuri buvo sudaryta 2008-06-27, pinigų priėmimo kvitai. Darbams atlikti samdė darbininkus, kurie dirbo nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistajam pasiūlė atlikti dviejų namų apdailos darbus, darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau darbai užtruko ilgiau keliomis savaitėmis.

Iš tikrųjų baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog B. S. objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu dirbo ir pagal individualios veiklos pažymėjimą. Tai patvirtina 2008-06-27 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu B. S., veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos apdailos darbus (b.t. 2, b.l. 32-34), pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad B. S. buvo išmokėti pinigai už atliktus fasado apdailos darbus 2008 m. liepos 10 d. ir 2008 m. rugpjūčio 21 d. (b.t. 2, b.l. 35-37), be to, šias aplinkybes apklausų metu patvirtino tiek nuteistasis A. K., tiek liudytojas E. K.. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nepaneigia byloje objektyviai nustatytų faktų, kad B. S. padėjo A. K. pagaminti kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, pasisavinti A. K. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės. Iš 2008-06-27 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. S. sutartyje nurodytus darbus įsipareigojo atlikti iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. Minėti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog pinigai pagal šią sutartį už atliktus fasado apdailos darbus buvo sumokėti 2008 m. liepos 10 d. ir 2008 m. rugpjūčio 21 d. Tuo tarpu statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2008-10-20 atlikti 1000 kv/m daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1-8, Vilniuje, fasadų šiltinimo darbus, buvo pasirašyta 2008-09-05, darbų pridavimo - priėmimo aktas Nr. 1, PVM sąskaita - faktūra BAUL Nr. (duomenys neskelbtini) 495 690 Lt sumai išrašyti 2008-09-30. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino grynais pinigais. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateiktus kasos dokumentus patikrinimą atlikusios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės nustatė, kad pagrindinai grynųjų pinigų sumos buvo formuojamos iš gaunamų mokėjimų už suteiktas paslaugas ir išimant grynuosius pinigus iš banko (grynieji pinigai išimti: 2008-09-27, 2008-10-06, 2008-10-23, 2008-10-29 (b.t. 1, b.l. 23). Iš nuteistojo A. K. parodymų seka, jog 2008 m. liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje B. S. jam užsiminė, kad įsigis įmonę, ir paklausė, ar jie pasirašytų su ta įmone sutartį dėl fasado šiltinimo darbų. 2008 m. rugpjūčio pabaigoje B. S. A. K. pasakė, kad jau turi įmonę. Nuteistasis A. B. patvirtino, kad 2008 m. rudenį pas jį atvažiavo B. S. ir pasiūlė jam tapti firmos direktoriumi. Tiek nuteistasis A. K., tiek byloje liudytojais apklausti E. K., F. Š., A. Š. apklausų metu patvirtino, kad 2008 m. rudenį tame pačiame objekte B. S. organizavo bei vadovavo gyvenamųjų namų fasadų šiltinimo darbams. Nei vienas iš minėtų liudytojų nuteistojo A. B. minėtame objekte nematė ir asmens tokia pavarde nepažįsta. Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog būtent B. S. nagrinėjamu atveju veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei paneigia B. S. pateiktą versiją, kad jis statybų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu dirbo tik pagal individualios veiklos pažymėjimą, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju apelianto pateikta versija tikėti negalima ir dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė prieštaringus parodymus.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad jis paneigė, jog su A. B. įsigijo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne įdarbinimo verslui, o nurodė, kad statybų verslui. Nuteistasis nurodo, kad jis to nepaneigė, o tik papildė, nurodydamas, jog bendrovę įsigijo ne tik įdarbinimui, bet ir statyboms, kadangi tai susiję. Turėjo planų verstis ir įdarbinimu statybose, ir verstis pačiomis statybomis. Tikėti šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Kaip matyti iš B. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis iš tikrųjų skirtingai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas B. S. nurodė, jog jis kartu su vaikystės draugu A. B. 2008 m., tikslaus laiko neprisimena, nutarė pradėti įdarbinimo užsienyje verslą ir tuo tikslu įsigyti kokią nors įmonę. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 6000 Lt sumokėjo jis, nes norėjo ateityje per šią įmonę teikti įdarbinimo Norvegijoje paslaugas. Įmonės akcijas įformino A. B. vardu, kadangi jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą. 2011-07-07 įtariamojo apklausos metu B. S. jau parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo su pažįstamu A. B. tikslu verstis statybų verslu. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas pateikė dar vieną versiją, neva tai jis A. B. pasiūlė verstis statybomis, pasiūlė padėti įregistruoti UAB, bendradarbiauti renkant užsakymus ir atliekant darbus. A. B. sutiko, per tarpininkus susirado įmonę, nuvyko į susitikimą Vilniuje, įmonė buvo perrašyta A. B. vardu. A. B. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu, B. S., motyvuodamas savo parodymų keitimo priežastis, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis galvojo, kad yra apklausiamas dėl sukčiavimo įdarbinant. Todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad B. S. teisiamojo posėdžio metu paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose pateiktas versijas, kad kartu su A. B. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu organizuoti žmonių įdarbinimą Norvegijoje, vėliau – vystyti statybų verslą, motyvuodamas tuo, kad tuo metu jis nesuprato, dėl kurio jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo jis yra apklausiamas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolų turinio akivaizdžiai matyti, kad B. S. suprato dėl kokių aplinkybių jis apklausiamas, be to, parodymus jis davė tą pačią dieną iš karto po pranešimo apie įtarimą įteikimo.

Be aukščiau išdėstytų nuteistųjų ir liudytojų parodymų nuteistojo B. S. kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje išnagrinėti įrodymai. 2008-03-14 Statybos subrangos sutartis patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 1-8, Vilniuje, fasado ir cokolinio aukšto šiltinimo darbus, apmokant 123 Lt/ kv.m fasadui, 115 Lt/kv.m cokoliui (su PVM) (b.t.1, b.l.125-132). Kaip matyti iš 2008-09-05 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama statybos direktoriaus A. K. (rangovas), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B. (subrangovas), sudarė sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2008-10-20 atlikti 1000 kv/m daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1-8, Vilniuje, fasadų šiltinimo darbų; darbų kaina 314 Lt už 1 kv/m, įskaitant PVM (b.t.1, b.l. 27-28). 2008-09-30 Darbų pridavimo - priėmimo akte Nr. 1 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 1578,64 kv/m ploto fasado sienų šiltinimo darbų už 495 690 Lt, įskaitant 75 613,70 Lt pridėtinės vertės mokesčio (b.t.1, b.l. 29). 2008-09-30 išrašyta apmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaita - faktūra BAUL Nr. (duomenys neskelbtini) 495 690 Lt sumai, įskaitant 75 613,73 Lt PVM pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų priėmimo aktą Nr. 1 (b.t.1, b.l. 30). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai – 2008-09-27 PO Nr. 022 – 150 000 Lt sumai, kuriame nurodyta – avansinis mokėjimas pagal Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą sumą gavo A. B.; 2008-10-06 PO Nr. (duomenys neskelbtini) – 95 000 Lt - dalinis apmokėjimas BAUL (duomenys neskelbtini) sąskaitos – gavo A. B.; 2008-10-23 PO Nr. (duomenys neskelbtini) – 120 000 Lt - dalinis apmokėjimas BAUL (duomenys neskelbtini) sąskaitos – gavo A. B.; 2008-10-29 PO Nr. (duomenys neskelbtini) – 130 690 – pilnas apmokėjimas BAUL (duomenys neskelbtini) sąskaitos – gavo A. B. (b.t. 1,b.l. 31-34). Nuteistasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pilnai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu vykusios nuteistojo A. B. apklausos protokolo, pastarajam apklausos metu buvo pateikti susipažinimui visi aukščiau išvardinti dokumentai (statybos rangos sutartis, darbų pridavimo – priėmimo aktas, PVM sąskaita – faktūra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai) ir jis patvirtino, kad visuose juose yra jo parašai, šiuos dokumentus jam pasirašyti davė būtent B. S.. Jis suprato, kad pasirašydamas dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)”, klastojo dokumentus (b.t. 3, b.l. 44-45).

Kaip matyti iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos išlaidų orderių – 2008-09-27 Nr. 516 - 150 000 Lt, 2008-10-06 Nr. 527 – 95 000 Lt, 2008-10-23 Nr. 541 – 120 000 Lt, 2008-10-29 Nr. 546 – 130 690 Lt, jų išrašymo pagrindu ir buvo atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai PO Nr. 022, PO Nr. (duomenys neskelbtini), PO Nr. (duomenys neskelbtini), PO Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaita - faktūra BAUL Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai išduoti A. K. (b.t. 1, b.l.35-38). Nuteistasis A. K. apklausų metu patvirtino, kad būtent jis surašė 2008-09-05 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbų pridavimo – priėmimo aktą Nr. 1, PVM sąskaitą – faktūrą, minėtus „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius ir juose pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būtent B. S. jis perdavė 2008-09-05 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbų pridavimo – priėmimo aktą Nr. 1, PVM sąskaitą – faktūrą pasirašyti, kuris jau kitą dieną atnešdavo dokumentus pasirašytus. Taip pat nuteistasis A. K. apklausų metu patvirtino, kad dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išimtų pinigų jis grynaisiais išmokėjo būtent B. S.. B. S. pinigus jis mokėjo 4-5 kartus, bendra B. S. sumokėta suma buvo apie 200 000 litų.

Fiktyvų darbų įkainių padininimą patvirtina ir 2010-08-26, 2010-10-06, 2011-02-03 dokumentų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad dalyvaujant specialistui - FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apygardos valdybos vyriausiajai specialistei A. S., buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-03-14 Rangos sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-09-30 Statybos rangos sutartyje tarp subrangovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir subsubrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas tas pats objektas - namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado šiltinimo darbai. Tačiau rangovas už šį darbą subrangovui įsipareigoja sumokėti 123 Lt už kv.m, o subrangovas įsipareigojo sumokėti subsubrangovui už tą patį darbą 314 Lt už kv. m., t.y. 191 Lt daugiau už 1 kv.m. 2008-09-30 Darbų perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 1578,64 kv.m. fasado šiltinimo darbų, t.y. pagal dokumentus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 301 520 Lt daugiau, nei buvo gauta iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be nuteistojo A. K. parodymų, faktą, jog aukščiau paminėtus, padedant ir B. S., pagamintus žinomai netikrus dokumentus A. K. panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2008-10-01 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2008-10-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimui į buhalterinę apskaitą, melagingai pagrįsdamas išimtų iš įmonės kasos ir jo pasisavintų 495 690 Lt neva teisėtą panaudojimą, bei apgaule panaikinant dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 75 613, 73 Lt PVM, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei - 75 613, 73 Lt sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 495 690 Lt sumai, patvirtina ir liudytojų B. G., S. T. parodymai, Vilniaus apkrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-10-25 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkantį sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų pagal 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą BAUL Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo už 495 690 Lt, tarp jų ir 75 614 Lt PVM , dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti turtą; bendrovė neteisėtai 2008 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje atskaitė ir deklaravo 75 614 Lt paslaugų pirkimą (b.t. 1, b.l. 20-24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminę PVM deklaraciją už 2008 m. rugsėjo mėnesį, pateikė Vilniaus apskrities VMI 2008-10-20, kurioje nenurodė įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, pridėtinės vertės mokesčio, kuris išskirtas 2008-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje BAUL Nr. (duomenys neskelbtini) – 75 613,73 PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinta PVM deklaracija už 2008 m. rugsėjo mėnesį, pateikta Vilniaus apskrities VMI 2008-11-13, kurioje į nurodytą atskaitomą pardavimo 96 346 Lt PVM sumą įtraukta 2008-09-30 PVM sąskaitoje-faktūroje BAUL Nr. (duomenys neskelbtini) išskirta 75 613,73 PVM suma (b.t. 1, b.l. 52).

Išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasadų šiltinimo darbų neatliko ir užmokesčio už darbus negavo, patvirtina žemiau išdėstyti įrodymai. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-09-11 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, deklaruojamos buveinės adresu veiklos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės nesukūrė, t.y. prekių ir paslaugų, kaip PVM objekto bendrovė įsigijusi nebuvo, todėl negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasinaudojo nenustatyti asmenys, kurie vykdė Lietuvoje neįregistruotą ir neteisėtą veiklą, o šių įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose išskirto pardavimo PVM nesumokėjo į biudžetą; vien apmokėjimo faktas (grynais pinigais) nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė būtent už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktas paslaugas, nurodytas 2008-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje BAUL Nr. (duomenys neskelbtini); pardavimo ūkinės operacijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos PVM sąskaitoje faktūroje, realiai neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama, kaip „priedanga“ neteisėtai veiklai vykdyti. Dėl apgaulingai suformuotų statybos darbų pardavimų tikrovėje neįvykus ūkinei operacijai tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, tokiais veiksmais sudarė sąlygas įmonei pirkėjai neteisėtai suformuoti sąnaudas bei PVM atskaitą (b.t. 1, b.l. 59-68; 56-58). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už 2008 m. rugsėjo mėnesį, apmokestinamųjų tiekimo (įsigjimo) ir paslaugų teikimo PVM nedeklaravo (b.t. 1, b.l. 70-71). Iš SODROS pažymos matyti, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie asmenys nebuvo įdarbinti (b.t. 2, b.l. 55).

Visuma išdėstytų ir jau aptartų įrodymų tinkamai buvo įvertinta ir skundžiamame nuosprendyje. Remdamasis šiais įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad B. S. tikrai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis. Suprasdamas savo nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistasis B. S. veikė tiesiogine tyčia. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstyti nuteistojo B. S. veiksmai buvo reikalingi ir netgi būtini bendrose nusikalstamose veikose pagaminant žinomai netikrus dokumentus, pasisavinant svetimus pinigus bei apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinant dalį turtinės prievolės, nes jie sudarė sąlygas veikti A. K.. A. K., padedant tame tarpe ir B. S., pagaminti žinomai netikri dokumentai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jų pagrindu buvo pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtas bei, PVM deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinta dalis turtinės prievolės. Nuteistasis B. S. suprato, kad padėdamas suklastoti dokumentus, kuriuos A. K. pateikė įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tuo pačiu A. K. padeda ir pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės, ir to norėjo. Jo veiksmai, kaip ir nusikalstamų veikų vykdytojo A. K., taip pat yra priežastiniame ryšyje su nusikalstamų veikų padarymo metu atsiradusiais padariniais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo B. S. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir paneigti. Teismas pagrįstai pripažino B. S. kaltu, o pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. ir pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.

Iš nuosprendžio matosi, kad, skirdamas B. S. bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jokių bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų reikalavimų nepažeidė. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, apelianto vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, teismas taip pat įvertino ir B. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, teismas be kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių įvertino ir tai, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo individualios veiklos pažymėjimą, nors nuosprendyje nenurodė, kad apeliantas turi mažamečių vaikų, tačiau atsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs. Apeliantas skunde nurodo, jog jam būnant suėmime, mirė jo tėvas ir sutuoktinės tėvas, tačiau šios aplinkybės negali nusverti kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių. Nuteistasis B. S. apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad teismas ženkliai švelnesnę bausmę negu jam, paskyrė kitam nuteistajam A. K.. Tačiau iš bylos matosi, kad tai nulėmė ne tik A. K. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir kad tai buvo pripažinta A. K. (taip pat ir A. B.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirtingai negu abu kiti nuteistieji, B. S. anksčiau teistas 6 kartus už tyčinius nusikaltimus, dažniausiai už sukčiavimą. B. S. teistumai neišnykę ir pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai sankcija numato ir švelnesnių rūšių bausmes, teismas, skirdamas tokias bausmes recidyvistui savo sprendimą turi motyvuoti. Tuo tarpu B. S. padaryta viena nusikalstama veika priskiriama apysunkių, o dvi veikos sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 4 d., 5 d.), be to, BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. sankcijos numato tik griežtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Nors B. S., kaip padėjėjo, nusikalstamos veikos papildomai buvo kvalifikuotos pagal BK 24 str. 6 d., išnagrinėtos ir jau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis. Skirti B. S. švelnesnes nei įstatymo numatyta bausmes taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo. Teismas šiam nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, visiškai artimas sankcijų žemutinei ribai, galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Todėl daroma išvada, kad nuteistajam B. S. paskirtos bausmės tikrai nėra per griežtos, dar labiau jas švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Laima GarnelienėRegina Gaudutienė