Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. Š. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje G. D., L. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje G. D., L. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris atsirado po tėvo S. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad pareiškėja po tėvo mirties praėjus trylikai metų iš AB „Swedbank“ tėvo vardu, pagal tėvo buvusią gyvenamąją vietą gavo informaciją, kad tėvo vardu banke yra piniginis indėlis, kurio pareiškėja ir jos seserys nepaveldėjo. Pareiškėja prašo priežastis dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti pripažinti svarbiomis ir prašomą terminą atnaujinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas neturėjo turto masyvo. Parodo, kad 2005 m. pabaigoje – 2006 m. pradžioje nebuvo fizinių ar kitokių kliūčių, dėl ko ji būtų negalėjusi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie tėvo sąskaitą banke sužinojo tik gavusi pranešimą iš banko, kai nuvyko aiškintis. Banke ją nukreipė pas notarą, o notaras jai pasakė, kad yra praleisti terminai ir reikia kreiptis į teismą. Tėvo sąskaitoje berods yra 460 dolerių. Parodo, kad 1981 m. įgijo aukštąjį išsilavinimą, pareiškimą teismui parašė pati, nesikonsultavusi su teisininkais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Įpėdiniui per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių neįgyvendinus savo paveldėjimo teisės, laikoma, kad jis (įpėdinis) palikimo nepriėmė ir jo paveldėjimo teisė pasibaigė (CK 5.50 straipsnis). Tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o jo įpėdiniai pagal įstatymą yra dukros V. R., G. D. ir L. Š.. (el. b. l. 5-7;25-27;28-29) Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji įstatymo nustatytais terminais (per 3 mėnesius po tėvo mirties) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu. Taip pat, matyti, kad nebuvo fizinių ar kitokių kliūčių, tai jai padaryti. Pareiškėja aiškina, kad tik praėjus 13 metų po tėvo mirties gavusi pranešimą iš banko sužinojo, kad jai atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisė. Toks pareiškėjos aiškinimas nėra teisiškai pagrįstas, kadangi palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), kuris V. R. neabejotinai buvo žinomas. Tai, kad V. R. teigia nežinojusi apie tėvo indėlį banke nėra pagrindas pripažinti, kad ji palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2007, Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Taigi, teismui nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443 ir 578 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos V. R. prašymo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.