- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2-23-1051/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04753-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių prekybos namai“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., E. L.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Darius Krasauskas
dalyvaujant ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovams vadovui A. J., advokatui Dariui Krasauskui,
atsakovei V. L., atsakovų V. L., E. L., trečiojo asmens atsakovų pusėje E. A. L. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., E. L., trečiajam asmeniui atsakovų pusėje E. A. L. dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiu, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo, ieškinio senaties termino atnaujinimo, bylinėjimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių prekybos namai“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė : 1) pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos (šiuo metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) ir atsakovo E. L., ir išvestinę (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas E. L. neatlygintinai žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei V. L., nuo jų sudarymo momento; 3) pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalis į pradinę, buvusią iki sandorių sudarymo padėtį, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant valstybės nuosavybėn, pinigines lėšas - 446,13 Eur, sumokėtas už valstybinį žemės sklypą grąžinant E. L., a/k (duomenys neskelbtini) 4) teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 5 ) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) atsakovo - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, tačiau šioje dalyje parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio atsisakė, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo minėtos dalies ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė (t. 2, b. l. 60-62).
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius, remiantis Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, o atsakovas E. L. už 446,13 Eur (1540,40 Lt) nupirko 0,0045 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai), Šiaulių m.. (duomenys neskelbtini) ši sutartis buvo įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale. Atsakovas E. L. (duomenys neskelbtini) tą patį žemės sklypą dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perleido atsakovei V. L.. Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos, įgijus nuosavybės teises į patalpą (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Ieškovui užsakius padaryti kontrolinę geodezinę nuotrauką ir ją gavus 2018-03-09, ieškovas sužinojo, kad aukščiau nurodomo žemės sklypo dalis yra po pastato dalimi, kurią užima ieškovui priklausanti nuosavybės teisėmis patalpa. Tai patvirtina pridedama geodezininkų padaryta kontrolinė geodezinė nuotrauka. Negana to, jog minėtu įsakymu ir sandoriais yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės į patalpą, 2018-02-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinant V. L. ir E. A. L. prašymą, buvo patvirtintas naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuotas žemės sklypas Nr. 1, kurio ribos ir plotas - 0,0033 ha. Tiesa, įsakyme sąmoningai nenurodomas žemės sklypo adresas, nors faktiškai šis naujai suformuotas žemės sklypas yra po pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tai reiškia, kad po tuo pačiu pastatu, tuo pačiu adresu, buvo suformuotas antras žemės sklypas, nors įstatymai draudžia tai daryti. Šis įsakymas, tikėtina, priimtas siekiant neteisėtai išnuomoti, o po to parduoti L. dar vieną sklypą, skirtą eksploatuoti pastatui, nes L. prašymu buvo prašoma suformuoti žemės sklypą patalpai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pradėtos sklypo formavimo procedūros, nurodoma, kad bus formuojamas žemės sklypas pastato daliai eksploatuoti, o (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 1 jau pastatui, nebenurodant, kad sklypas suformuotas patalpai ar pastato daliai, eksploatuoti. Ši išvada darytina taip pat ir dėl to, jog kitiems bendraturčiams - ieškovui ir V. S. B. neleista kaip pastato bendraturčiams dalyvauti to sklypo formavimo procedūrose, nors ieškovas ir kreipėsi su prašymu į savivaldybę, kad būtų suformuotas vienas žemės sklypas, skirtas visam pastatui eksploatuoti, užtikrinant visų bendraturčių nuosavybės teisių realizavimą.
3. Nurodė, kad pagal minėtų Šiaulių apskrities Viršininko įsakymo priėmimo metu ir sandorių sudarymo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 2 dalį, ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse galėjo būti parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintą „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką“ (toliau -Tvarka) ir šios Tvarkos 7.1.1.2. punktą, ne aukciono tvarka valstybinė žemė galėjo būti parduota piliečiams: „(...) privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams - bendrosios dalinės nuosavybės teise - žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise (...)“.
4. Tai reiškia, kad pagal aukščiau minimą įsakymą sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir negalioja, negalioja sandoris, sudarytas turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio CK 47 straipsnį ir 48 straipsnio 1 dalį ši sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia. Žemės sklypo, esančio po bendraturčiams priklausančiu pastatu pirkimui turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio CK 122 straipsnio nuostatos, pagal kurias bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties ir prie jos pridėto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas parduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo ir jo pagrindu priimtu nutarimu patvirtintos Tvarkos nuostatas, nes žemė parduota ne bendrosios nuosavybės teise, nesant detaliojo plano, nesant parengto kiekvieno sklypo brėžinio, nesuformavus bendro žemės sklypo po pastatu ir prie pastato (duomenys neskelbtini) ( buvęs (duomenys neskelbtini)), o suformavus žemės sklypą tik po patalpa pastate, pažeidžiant kitų bendraturčių teises, nesant mero ar valdybos potvarkio, kuriuo būtų nustatytas sklypo dydis ir ribos, nesant žemės sklypo bendraturčių notariškai patvirtinto susitarimo nustatyti sklypo dalis, neįrašant į pirkimo pardavimo sutartį sklypo dalių dydžio ir vertės.
5. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu notariškai patvirtinti susitarimai dėl viso sklypo dalių nustatymo, jų dydžio ir vertės, turėjo būti sudaryti su trečiaisiais asmenimis V. S. B., kuriam tuo metu priklausė patalpa (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad minėtą patalpą po bylos iškėlimo teisme įsigijo ieškovas (t. 2, b. l. 48-54)), Šiaulių miesto savivaldybe, kurios padaliniui - socialinės rūpybos skyriui nuosavybės teisėmis priklausė patalpa (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu priklauso E. A. L., kurį ieškovas įtraukia trečiuoju asmeniu, ir V. L., kuri yra atsakovu byloje. Ieškovas teigė, kad nurodomų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą konstatavo ir Šiaulių apygardos prokuratūra savo (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio sandorio susidarė tokia teisinė situacija, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas įtakoja ir į ieškovui priklausančios pastato dalies, kuri yra virš žemės sklypo, nuosavybės teises. Tai reiškia, kad už naudojimąsi dalimi pastato, esančio virš L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, L. turi teisę iš ieškovo gauti nuomos mokestį. Ieškovo pažeidžiamos nuosavybės teisės į pastatą gali būti apgintos tik pripažinus negaliojančiu minimus sandorius, t. y. atkūrus iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Dėl šių imperatyvių teisės normų pažeidimo šiuo metu yra sudaromos kliūtys parengti (duomenys neskelbtini) teritorijos detalųjį planą, šiuo metu rengiant detalųjį planą visai teritorijai, pastato (duomenys neskelbtini) teritorija turi būti išimama iš detaliojo plano galiojimo ribų (tai patvirtinantys dokumentai pridedami), dėl šio sklypo suformavimo ir pardavimo atsakovui E. L., ieškovas negali įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalies, naudotis šio sklypo dalimi, esant parduotam bei padovanotam žemės sklypui prie patalpos (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini).
6. Nurodė, kad suformavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) naują valstybinį sklypą Nr. 1, t. y. darant dar vieną tęstinį ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą, be kita ko yra įteisinamas neteisėtas žemės sklypo pardavimas L. ir dovanojimas L., nes įsakymu paliekamas status quo (esama ar buvusi padėtis). Nurodė, kad ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant sandorius bei įsakymą negaliojančiais. Įsakymas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Pažeidimai laikytini tęstiniais, nes jų nepašalinus ir neatkūrus buvusios iki teisės pažeidimo padėties, ieškovas negali ir negalės realizuoti savo teisių įsigyti dalį žemės sklypo ar naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu, ieškovas negali ir negalės perleisti savo nuosavybės teisių į pastato dalį, kadangi pastato dalis gali būti parduodama tik kartu su teisėmis į žemės sklypą, kurios gali atsirasti ieškovui tik pašalinus aukščiau nurodomus pažeidimus. Mano, kad šiuo valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriu ir išvestiniu dovanojimo sandoriu yra pažeidžiamos ne tik ieškovo, trečiųjų asmenų teisės, bet ir viešasis interesas. Laikytina, kad Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista parduoti valstybinį žemės sklypą E. L. ir minimi sandoriai prieštarauja imperatyvioms aukščiau nurodytoms Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies; Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos nuostatoms. Minimų nuostatų bei CK 1.3 straipsnio 4 dalies pagrindu įsakymas pripažintinas negaliojančiu, o sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus sandorius niekiniais ir negaliojančiais taikytina dvišalė restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies taisykles, t. y. grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo.
7. Nurodė, kad ieškovas 2018-03-29 sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi buvo išpirktas žemės sklypas, esantis po ieškovui nuosavybės teise priklausančia patalpa, t. y. sužinojo apie akivaizdų nuosavybės teisių pažeidimą. Būtent nuo šios dienos – (duomenys neskelbtini), ieškovo manymu prasideda ieškinio senaties eiga ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Manytina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis ir išvestinė dovanojimo sutartis bei (duomenys neskelbtini) įsakymas pripažintini negaliojančiais kaip trunkamieji, tęstiniai nuosavybės teisių pažeidimai, o šiems reikalavimams neturėtų būti taikomas senaties terminas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Nepašalinus šių pažeidimų, ieškovas negalės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančia patalpa ir pastato dalimi. Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog ieškovui apie aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo nuosavybės teisės į patalpą, faktiškai tapo žinomos, kaip minėta, (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandoriams nuginčyti.
9. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemė pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios objektas valstybinės žemės sklypas (0,0045 ha) ir kurio tikslas valstybinės žemės perleidimas, buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė į patalpą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) metais, kai buvo priimtas jo skundžiamas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, jis valdė nuosavybės teise patalpą. Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie patvirtintų, kiek konkrečiai kvadratinių metrų jo nuosavybės teise valdomos patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas viešo registro duomenimis 9,18 kv. m, patenka į atsakovei V. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo metu jo teisės buvo pažeistos, kad jis turėjo kokias nors subjektines teises į žemės sklypą skundžiamo Šiaulių apskrities viršininko įsakymo priėmimo ar perleidimo sandorių sudarymo metu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į patalpą įgijo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodė, kad žemės sklypo prie 2-o garažų bokso žemėnaudos buvo nustatytos Šiaulių miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų žemėnaudų patvirtinimo“. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad garažui, esančiam (duomenys neskelbtini) (2-ojo bokso savininkas E. L.) priskiriamas 45 kv. m ploto žemės sklypas. Tokio ploto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokio ploto žemės sklypas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi.
Šalies argumentai
10. Ieškovo teiginiai dėl disponavimo jam priklausančia patalpa ir dėl negalėjimo įgyvendinti teisių į žemės sklypą yra visiškai nepagrįsti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis (registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu ieškovas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybės teise valdo dvi patalpas (patalpą- garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas - 76,14 kv. m, kurios įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, ir negyvenamąją patalpą - sandėlį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 9,18 kv. m, įgijimo pagrindas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimas), abi šios patalpos yra pastato dalyje, kuriai eksploatuoti valstybinės žemės sklypas dar nesuformuotas. Pažymėjo, kad yra galimybė pastato daliai, kurioje yra minėtos patalpos, suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis neturėjo galimybės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pvz., kreipėsi į notarą ir šis atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo sandorį, ar kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių ir šis atsisakė pradėti rengti pastato daliai, kurioje yra ieškovo patalpos, eksploatuoti reikalingą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
11. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Tvarkos 7.1.1.2. papunktyje buvo nustatyta, kad privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams - bendrosios dalinės nuosavybės teise - žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiaulių miesto valdyba (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė žemės sklypo ribas ir dydį, pasiūlė apskrities viršininkui patvirtinti 45 kv. m sklypo plotą vienam garažui (2 boksui) pagal Šiaulių savivaldybės įmonės Šiaulių planas (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo planą. Tas garažo boksas (patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė vienam asmeniui (E. L.). Savivaldybė nesiūlė formuoti žemės sklypo visam pastatui, kurio užstatytas plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 116 kv. m, Šiaulių apskrities viršininkui perdavė žemės sklypo, suformuoto vienam garažo boksui, o ne visam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, todėl vienas asmuo pats su savimi neturėjo pagrindo tartis kaip paskirstyti tik jo paties garažui eksploatuoti suformuotą 45 kv. m žemės sklypą ir toks žemės sklypas negalėjo būti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kokiu nors kitu asmeniu, kaip nurodo ieškinyje ieškovas. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas pardavė žemės sklypą pagal sandorio sudarymo metu galiojusią tvarką.
Šalies argumentai
12. Ieškovas nurodo, kad tik (duomenys neskelbtini) d. sužinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovui E. L., todėl ieškinio senaties eiga prasideda būtent nuo (duomenys neskelbtini) d.. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su šiais ieškovo teiginiais. Pažymėjo, kad yra suėjęs bendrasis ieškinio senaties terminas Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai nuginčyti ir nėra pagrindo šio termino atnaujinti, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo praėjo 21 metai. Ieškinio senaties eiga negali būti skaičiuojama nuo ieškovo siūlomos datos, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ginčo žemės sklypas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis viešame registre registruoti nuo 1998 m. gruodžio 10 d.. CK. 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
13. Atsakovai E. L., V. L., trečiasis asmuo atsakovų pusėje E. A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašė atmesti, ieškovo pareikštiems ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, priteisti atsakovei V. L. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
14. Nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo pretenzijas dėl jo, kaip patalpos savininko, teisių pažeidimo bei išaiškino, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d.) redakcija 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai, taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2004 m. vasario 21 d.. Kadastro nuostatų 20 punkte numatyti du atskiri atvejai, kai yra leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, numatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Viena iš šių išimčių yra būtent šioje byloje nagrinėjamas atvejis, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamas atvejis kaip tik ir yra tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti žemės sklypą likusiai pastato daliai.
15. Nurodė, kad pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią ieškovas ginčija, nurodyta, kad ji sudaryta tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir E. L. pagal Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas E. L. už nupirktą žemės sklypą yra atsiskaitęs. Sutartis įregistruota. Nė viena iš šio sandorio šalių per daugiau kaip 20 metų jo galiojimo laikotarpį jo neginčijo, taigi nelaikė bei ir dabar nelaiko, jog šis sandoris pažeistų kurios nors iš šalių teises bei teisėtus interesus. E. L. pagal sandorio sudarymo metu galiojantį teisinį reguliavimą turėjo teisę būti pirmiau minėto žemės sklypo pirkėju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Be to, civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. E. L. buvo sąžiningas pirmiau minėto žemės sklypo įgijėjas pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovas nurodo, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ir su V. S. B. bei Šiaulių miesto savivaldybe, kuriems priklausė patalpos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tačiau ieškovas nėra įgaliotas atstovauti pirmiau minėtų asmenų. O nė vienas iš ieškovo nurodytų asmenų niekada nereiškė pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir/ar galiojimo, nelaikė, kad ji pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus. Ieškovas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl šio sandorio dalyko, o kitų asmenų tariamų teisių jam atstovauti įstatymas nesuteikia.
16. (duomenys neskelbtini) sutartyje, kurią ieškovas ginčija, nurodyta, kad E. L. dovanoja savo mamai V. L. 0,045 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 59,86 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksas 2 (antras), Šiaulių mieste. Šis sandoris patvirtintas Šiaulių miesto pirmojo notarų biuro notarės O. J.. Pagal šio sandorio sudarymo metu galiojusio Notariato įstatymo 2 straipsnio redakciją notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Nė viena iš šio sandorio šalių per daugiau kaip 20 metų jo galiojimo laikotarpį jo neginčijo, taigi nelaikė bei ir dabar nelaiko, jog šis sandoris pažeistų kurios nors iš jos šalių teises bei teisėtus interesus. Tiek dovanotojas, tiek apdovanotasis yra sąžiningi civilinės apyvartos dalyviai. Atsakovės V. L. teisėto lūkesčio, o kartu ir teisinio tikrumo bei teisinio saugumo interesų veikimo sfera labai išsiplėtė valstybei bei neapibrėžtam ratui asmenų beveik 20 metų pripažįstant atsakovės nuosavybės teisę į pirmiau minėtą žemės sklypą ir suteikiant galimybę netrukdomai ją įgyvendinti. Abiejų pirmiau minėtų ieškovo ginčijamų sandorių šalimi ieškovas nebuvo. Minėti sandoriai niekaip neįtakojo ieškovo teisių bei teisėtų interesų bei jų pažeisti negalėjo ir nepažeidė.
17. Nurodė, kad ginant atsakovės V. L. teises ir teisėtus interesus į jos įgytą nuosavybę - žemės sklypą - reikšminga ir CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostata. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandoriu dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. O pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95-4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį taikomos ir vindikacijos taisyklės (CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai. Trečiasis asmuo - tai asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens. V. L. pirmiau minėtos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties atžvilgiu yra trečiasis asmuo.
18. Teigė, kad dėl ieškovo deklaruojamų tariamų teisių pažeidimo atkreiptinas dėmesys ir į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ((duomenys neskelbtini)), adresuotą ieškovui, kur nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta ir į susidariusią situaciją gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, kitos ribos kirsti statinio negali. Siūlome priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir rekomenduojame, vadovaujantis Taisyklių 13.2, 19 punktais, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikti pasirašytą abiejų savininkų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini))“.
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017-12-18 nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodyta, kad E. L. turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, buvo sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas skundu ginčijo ir ieškinyje minimą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pirmiau minėtame Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendime konstatuota: „nagrinėjamojoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo, ir teismo pareiga yra teisingai išspręsti kilusį ginčą. Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje <...> Bylos duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduryje yra suformuotas žemės sklypas tik pastato daliai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2004 m. vasario 21 d. Žemės sklypo riba kerta pastatą ir tai yra tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai (Kadastro nuostatų 20 punktas). Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovo nuomonei, kad žemės sklypo ribos šiuo metu kerta pastatą dviejuose vietose, todėl tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Šiuo išskirtiniu atveju gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, o kitos ribos kirsti statinio negali“.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
20. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys netenka teisės ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pirmiau išvardintiems Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtiems įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams taip pat yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir prejudicijos (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės ir res judicata (teismo išspręsta byla) galia, o tai taip pat patvirtina ieškovo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.
21. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad nurodomo žemės sklypo dalis yra po pastato dalimi, kurią užima ieškovui priklausanti nuosavybės teisėmis patalpa. Tai patvirtina pridedama geodezininkų padaryta kontrolinė geodezinė nuotrauka. Atsakovai ir trečiasis asmuo teikia 2019 m. balandžio mėnesį padarytą kontrolinę geodezinę nuotrauką (autorius UAB „Geodezijos linija“), iš kurios matyti, jog pirmiau minėtas ieškovo teiginys nėra teisingas, ir jo pateikta 2018 m. balandžio mėnesį daryta kontrolinė geodezinė nuotrauka neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių
Žemesnės instancijos teismas
22. Nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). ABTĮ (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tokia šio įstatymo nuostata galiojo ir 2017 m. spalio 19 d. ieškovui teikiant 2017 m. spalio 19 d. patikslintą skundą, kuriame ieškovas nurodė ir apie 1998-10-29 įsakymą Nr. 1277. Tačiau ieškovas šio įsakymo įstatymo nustatytu terminu neginčijo. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis - nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas - dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčija (duomenys neskelbtini) d. ieškiniu, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo prašomo pripažinti negaliojančiu akto priėmimo. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl ieškovas yra praleidęs dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Pagal CK 1.117 straipsnio 6 dalį naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.
24. Nurodė, kad šiuo aspektu svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (duomenys neskelbtini) d. nutarime palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones konstatavo, kad ginčas nesusijęs su viešojo intereso pažeidimu. Nurodė, kad ginčas kilęs dėl kelių asmenų privačių interesų, t. y., statinių savininkų teisių naudotis ginčo žemės sklypu - pareiškėjas, kreipdamasis į prokurorą, siekia, kad būtų įgyvendinta (apginta) jo subjektinė teisė, t. y. išspręsta pareiškėjui iškilusi problema dėl žemės sklypo, esančio po pastatu, kurio bendrasavininku jis yra, formavimo ir pertvarkymo. Iš to seka, kad pareiškėjas viešojo intereso instituto pagalba siekia apginti asmeninius interesus, tačiau asmens subjektinė teisė yra, visų pirma, konkretaus asmens vertybė, ji reikšminga tik konkrečiam teisės subjektui, o ne visai visuomenei ar jos daliai, kuri neatsiejama nuo viešojo intereso sampratos. Todėl ir pirmiau minėtais pagrindais ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas.
25. Ieškovas neturi subjekto materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Pažymėtina, kad teisė ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinį teisme įstatymų nustatytais atvejais suteikta prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Ieškovui tokia teisė nesuteikta.
26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) d. ieškiniu ginčija (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, taigi ginčija sandorius, kurie sudaryti praėjus daugiau nei prieš 19 metų iki ieškinio pateikimo. Ieškovas tvirtina, jog apie minėtus sandorius sužinojo įgijęs nuosavybės teises į patalpą (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Atsakovų žiniomis, ieškovas nuosavybės teisę į pirmiau minėtą patalpą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi, ieškovas, valdydamas kaip savininkas patalpą, apie jo ginčijamus sandorius žinojo arba turėjo žinoti gerokai anksčiau negu (duomenys neskelbtini) d. - vėliausiai nuo 2006 metų. Todėl ieškovas gerokai yra praleidęs ir bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčyti pirmiau išvardintus sandorius, kurie buvo išviešinti.
27. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas advokatas Darius Krasauskas prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovo pateikta 2018 m. kovo mėnesio kontrolinė geodezinė nuotrauka (t. 1, b. l. 37) ir atsakovų pateikta 2019 m. balandžio mėnesio kontrolinė geodezinė nuotrauka (t. 1, b. l. 161) skiriasi. Sutiko, kad iš atsakovų pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra po ieškovui priklausančia patalpa (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esančia pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau ginčo žemės sklypas kerta pastatą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriame yra ieškovui priklausanti patalpa, todėl ieškovas neginčijo atsakovų pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos (t. 1, b. l. 161). Į teismo klausimą atsakė, kad ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teises į patalpą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esančia pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgijo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimo pagrindu pagal įgyjamąją senatį kaip valdęs turtą ne mažiau kaip dešimt metų. Nurodė, kad ieškovas yra atsisakęs ieškinio reikalavimų, dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nes Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) d. sprendimu pasisakė šiuo klausimu, tačiau minėtoje byloje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) įsakymo ir sandorių teisėtumo. Nurodė, kad ieškovui gali būti daromi trukdžiai naudotis bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu. Jau tas buvo bandoma daryti 2003 metais, kaip nurodė pati atsakovė V. L., ji neleido ieškovui tiesti kabelio, teigdama, kad ji yra žemės savininkė, todėl ieškovas mano, kad ir ateityje gali būti daromi trukdžiai, todėl turi būti suformuotas vienas žemės sklypas.
28. Ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas A. J. teismo posėdžio metu, palaikė atstovo išsakytą poziciją, ieškinį prašė patenkinti.
29. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad nuo administracinio akto priėmimo ir sandorių sudarymo yra praėjęs daugiau nei 20 metų terminas, yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir naikinamasis ieškinio senaties terminas administraciniam aktui panaikinti. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad būtų buvusi padaryta nusikalstama veika. Pagal Civilinio kodekso 4 knygos normas, atsakovė V. L. yra sąžininga įgyjėja, todėl pagrindo taikyti restitucijos nėra. Ieškovas neįrodė savo teiginių. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. sužinojo apie savo teisių pažeidimus, tačiau pateikti įrodymai – geodezinė nuotrauka, įrodo, kad atsakovės žemės sklypas nebepatenka po ieškovo patalpa. Nėra įrodymų, kad ieškovo teisės buvo pažeistos dar (duomenys neskelbtini) metais. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
30. Atsakovų V. L., E. L., trečiojo asmens atsakovų pusėje E. A. L. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais ieškovas nei kaip valdytojas, nei kaip savininkas nevaldė jokio turto minėtu adresu. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimu, kurio ieškovas net neginčijo, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovai remiasi teisinių santykių stabilumu, jokios imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos, sutartis iš vienos pusės sudaryta su valstybės institucija, todėl atsakovas E. L. tikėjo, kad tai teisėtas sandoris. Dovanojimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), atsakovę V. L., kaip sąžiningą turto įgijėją, gina daiktinė teisė, todėl restitucija , kaip ieškovo teisių gynimo būdas, neįmanoma.
31. Atsakovė V. L. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, palaikė atstovo išsakytą poziciją. Papildomai nurodė, kad jau 2003 metais ieškovas žinojo apie jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes jau 2003 metais ieškovas norėjo elektros kabelį tiesti per stogą, o ji nesutikusi ir nurodžiusi, kad žemės sklypas priklauso jai. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus raštas, adresuotas jai, ieškovui ir V. B. (t. 2, b. l. 55). Nurodė, kad nėra trukdžiusi ieškovui patekti į savo patalpą ar ja naudotis.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Faktinės bylos aplinkybės
32. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto mero, 1.4. punktu nuspręsta siūlyti Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti organizacijoms išnuomojamų ne aukciono tarka (faktiškai naudojamų) bei priskiriamų prie daugiabučių gyvenamųjų sklypų, žemėnaudas ir sudarytus žemės sklypų planus (4 priedas) (t. 1, b. l. 171), o 4 priedo 6 punkte nurodytas pavadinimas - garažas, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai), 45 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini)- o bokso savininkas E. L. (t. 1, b. l. 172). Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas negaliojančiu.
33. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“, 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų tvirtinimo“ ir šių nutarimų daliniais pakeitimais, atsižvelgiant į Šiaulių miesto mero 1998-03-27 potvarkį Nr. 89 „Dėl sklypų žemėnaudos patvirtinimo“, 1998-07-01 potvarkį Nr. 170 „Dėl sklypų žemėnaudų patvirtinimo“, 1998-10-14 potvarkį Nr. 270 „Dėl žemėnaudų patvirtinimo“, priimtas ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55), kuriuo, be kito ko, atsižvelgiant į priedą prie minėto įsakymo (t. 1, b. l. 56-58), įsakyta parduoti E. L. 45 kv. m. ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai) (t. 1, b. l. 55-58, 173-176).
34. Byloje nustatyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini)Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto Žemėtvarkos skyrius pardavė pirkėjui E. L. 45 kv. m (0,0045 ha) žemės sklypą, esantį Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai) už 1540,40 Lt (446,13 Eur) (t. 1, b. l. 9-10). Byloje nustatyta, kad ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi E. L. padovanojo V. L., o V. L. priėmė 0,0045 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai), (t. 1, b. l. 16).
35. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 59-60), tačiau šioje dalyje parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio atsisakė, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo minėtos dalies ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė (t. 2, b. l. 60-62). Nustatyta, kad ieškovas šioje dalyje atsisakė ieškinio reikalavimų tik po to, kai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atmestas ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ skundas, kuriuo buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas - panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 112-119).
36. Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas – Sandėlį , adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įregistruotos 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2YT-6603-907/2016, pagrindu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. (t. 1, b. l. 43-44). Nustatyta, kad minėtu teismo sprendimu nustatytas faktas, kad UAB „Šiaulių prekybos namai“ įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 9,53 kv. m. patalpą – sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y. valdęs turtą ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis).
37. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovas buvo kreipiąsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso procedūrų pradėjimo, tikslu kreiptis į teismą dėl Šiaulių apskrities viršininko 19(duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties dalyje dėl žemės sklypo perleidimo pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 26-31). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 15 d. nutarimu paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 150-153).
Dėl bylos esmės
38. Šio teismo sprendimo 35 punkte nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ skundas, kuriuo buvo reiškiamas reikalavimas - panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 112-119).
39. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, todėl minėtu sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis ir šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje (prejudicinis faktas) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
40. Kaip jau buvo minėta, ši civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovo reikalavimus, vienas iš kurių buvo išspręstas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, ieškinyje nurodė, kad minėtu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformavus naują valstybinį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. darant dar vieną tęstinį ieškovo nuosavybės teisų pažeidimą, be kita ko yra įteisinamas neteisėtas žemės sklypo pardavimas L. ir dovanojimas L., nes įsakymu paliekamas neteisėtas status guo (esama ar buvusi padėtis).
41. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punkte nurodyta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).
42. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) d.. Pažymėta, jog Kadastro nuostatų 20 punkte numatyti du atskiri atvejai, kai yra leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, numatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Viena iš šių išimčių yra būtent šioje byloje nagrinėjamas atvejis, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Konstatuota, jog nagrinėjamas atvejis kaip tik ir yra tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai. Konstatuota, kad V. L. ir E. A. L. yra statinio dalies, t. y. dalies patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, faktiškai naudoja valstybinę žemę pagal Taisyklių nuostatas.
43. Šiuo atveju, esant įsiteisėjusiam Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimui, nagrinėjamojoje byloje patenkinus ieškinį, būtų pažeistas teisės principas, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pripažinus, jog V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) d., ir tai yra atlikta teisėtai, ko pasėkoje yra paliktas galioti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
44. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas suformuotas teisėtai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir sandorių, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties bei išvestinės (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Tvarkos), patvirtintos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.2. papunktyje buvo nustatyta, kad privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams - bendrosios dalinės nuosavybės teise - žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto mero, 1.4. punktu nuspręsta siūlyti Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti organizacijoms išnuomojamų ne aukciono tarka (faktiškai naudojamų) bei priskiriamų prie daugiabučių gyvenamųjų sklypų, žemėnaudas ir sudarytus žemės sklypų planus (4 priedas) (t. 1, b. l. 171), o 4 priedo 6 punkte nurodytas pavadinimas - garažas, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai), 45 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini)- o bokso savininkas E. L.. Savivaldybė nesiūlė formuoti žemės sklypo visam pastatui, kurio užstatytas plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 116 kv. m, Šiaulių apskrities viršininkui perdavė žemės sklypo, suformuoto vienam garažo boksui, o ne visam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (t. 1, b. l. 182-183), todėl vienas asmuo pats su savimi neturėjo pagrindo tartis kaip paskirstyti tik jo paties garažui eksploatuoti suformuotą 45 kv. m žemės sklypą ir toks žemės sklypas negalėjo būti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kokiu nors kitu asmeniu, kaip nurodo ieškinyje ieškovas. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui E. L. žemės sklypą pagal sandorio sudarymo metu galiojusią Tvarką. Todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino
47. Atskirai konstatuotina ir tai, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus sandoriams nuginčyti, o reikalavimui dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu yra suėjęs ir naikinamasis terminas. Todėl, esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
48. Pažymėtina, kad ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti administracinį aktą bei sandorius, kurie priimti daugiau kaip prieš 20 metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu ar neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
49. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų konstatuota nusikalstama veika, susijusi su ginčo administraciniu aktu. Todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškovui procesinio termino kreiptis į teismą ieškiniu dėl daugiau kaip prieš 20 metų priimtų administracinių aktų panaikinimo. Šiuo aspektu konkrečiai yra pasisakyta ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 15 d. nutarime, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Konstatuota, kad procesinis terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pasibaigęs ir nėra įstatyme numatytų sąlygų jo atnaujinimui, todėl buvo netenkintas prašymas taikyti ieškovo prašomas viešojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 150-153). Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad ieškovas ir buvo kreipiąsis į prokuratūra su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, prašydamas kreiptis į teismą dėl šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje administracinio akto bei sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.
51. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ vadovas A. J. paaiškino, kad „...(duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Šiaulių prekybos namai“, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., nupirko pastatą (duomenys neskelbtini) paskirtis: kita/boilerinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , turinčią 141,38 kv. m. bendro ploto, esančią Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini). Minimas pastatas nupirktas iš AB „Šiaulių energija“, kuriai jis priklausė nuosavybės teise ir yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijus minimą daiktą kartu buvo perduota ir patalpa (duomenys neskelbtini) (9,53 kv. m.), esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai). Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyta daiktas - patalpa (duomenys neskelbtini), yra daikto (duomenys neskelbtini) priklausinys“.... „Pareiškėjas patalpa (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis ir ją valdyti nuo (duomenys neskelbtini) dienos ir valdo iki šiol, kaip nuosavu daiktu“ (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2YT-6603-907/2016) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
52. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas jau nuo 2003 metų turėjo nuosavybės teise valdomą pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo 2003 metų valdė kaip savo, todėl jau 2003 metais turėjo visas galimybes gauti viešai skelbiamą informaciją apie ginčo žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis), tačiau, kaip minėta, ieškinys teisme gautas 2018 m. liepos 20 d. (t. 1, b. l. 1).
53. Byloje nustatyta, kad atsakovės V. L. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo įregistruotos nuo (duomenys neskelbtini), o nurodytas įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis (t. 1, b. l. 41). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė atsakovui E. L. (t. 1, b. l. 41). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
54. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad ieškovas yra ženkliai praleidęs terminą ieškiniui pateikti, terminas yra pasibaigęs 2013 m. sausio 16 d., kai ieškinys teisme gautas tik 2018 m. liepos 20 d.. Jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti ieškovas nurodyti negalėjo. Todėl, kaip minėta, tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. L. turėjo 726,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 160). Ginčo dėl advokato atstovavimo išlaidų dydžio nėra, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatyto dydžio, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ priteistina atsakovei V. L. 726,00 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 28,87 Eur, todėl ieškinį atmetus, jos priteistinos valstybei iš ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
57. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teisės perleidimo draudimo (t. 1, b. l. 79-81). Todėl ieškinį atmetus, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės po teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikintos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ (juridinio asmens kodas 144566111) atsakovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) advokato pagalbos išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ (juridinio asmens kodas 144566111) valstybei 28,87 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 87 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.