Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

4. Tai reiškia, kad pagal aukščiau minimą įsakymą sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir negalioja, negalioja sandoris, sudarytas turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio CK 47 straipsnį ir 48 straipsnio 1 dalį ši sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia. Žemės sklypo, esančio po bendraturčiams priklausančiu pastatu pirkimui turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio CK 122 straipsnio nuostatos, pagal kurias bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties ir prie jos pridėto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas parduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo ir jo pagrindu priimtu nutarimu patvirtintos Tvarkos nuostatas, nes žemė parduota ne bendrosios nuosavybės teise, nesant detaliojo plano, nesant parengto kiekvieno sklypo brėžinio, nesuformavus bendro žemės sklypo po pastatu ir prie pastato (duomenys neskelbtini) ( buvęs (duomenys neskelbtini)), o suformavus žemės sklypą tik po patalpa pastate, pažeidžiant kitų bendraturčių teises, nesant mero ar valdybos potvarkio, kuriuo būtų nustatytas sklypo dydis ir ribos, nesant žemės sklypo bendraturčių notariškai patvirtinto susitarimo nustatyti sklypo dalis, neįrašant į pirkimo pardavimo sutartį sklypo dalių dydžio ir vertės.

5. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu notariškai patvirtinti susitarimai dėl viso sklypo dalių nustatymo, jų dydžio ir vertės, turėjo būti sudaryti su trečiaisiais asmenimis V. S. B., kuriam tuo metu priklausė patalpa (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad minėtą patalpą po bylos iškėlimo teisme įsigijo ieškovas (t. 2, b. l. 48-54)), Šiaulių miesto savivaldybe, kurios padaliniui - socialinės rūpybos skyriui nuosavybės teisėmis priklausė patalpa (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu priklauso E. A. L., kurį ieškovas įtraukia trečiuoju asmeniu, ir V. L., kuri yra atsakovu byloje. Ieškovas teigė, kad nurodomų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą konstatavo ir Šiaulių apygardos prokuratūra savo (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio sandorio susidarė tokia teisinė situacija, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas įtakoja ir į ieškovui priklausančios pastato dalies, kuri yra virš žemės sklypo, nuosavybės teises. Tai reiškia, kad už naudojimąsi dalimi pastato, esančio virš L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, L. turi teisę iš ieškovo gauti nuomos mokestį. Ieškovo pažeidžiamos nuosavybės teisės į pastatą gali būti apgintos tik pripažinus negaliojančiu minimus sandorius, t. y. atkūrus iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Dėl šių imperatyvių teisės normų pažeidimo šiuo metu yra sudaromos kliūtys parengti (duomenys neskelbtini) teritorijos detalųjį planą, šiuo metu rengiant detalųjį planą visai teritorijai, pastato (duomenys neskelbtini) teritorija turi būti išimama iš detaliojo plano galiojimo ribų (tai patvirtinantys dokumentai pridedami), dėl šio sklypo suformavimo ir pardavimo atsakovui E. L., ieškovas negali įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalies, naudotis šio sklypo dalimi, esant parduotam bei padovanotam žemės sklypui prie patalpos (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini).

6. Nurodė, kad suformavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) naują valstybinį sklypą Nr. 1, t. y. darant dar vieną tęstinį ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą, be kita ko yra įteisinamas neteisėtas žemės sklypo pardavimas L. ir dovanojimas L., nes įsakymu paliekamas status quo (esama ar buvusi padėtis). Nurodė, kad ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant sandorius bei įsakymą negaliojančiais. Įsakymas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Pažeidimai laikytini tęstiniais, nes jų nepašalinus ir neatkūrus buvusios iki teisės pažeidimo padėties, ieškovas negali ir negalės realizuoti savo teisių įsigyti dalį žemės sklypo ar naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu, ieškovas negali ir negalės perleisti savo nuosavybės teisių į pastato dalį, kadangi pastato dalis gali būti parduodama tik kartu su teisėmis į žemės sklypą, kurios gali atsirasti ieškovui tik pašalinus aukščiau nurodomus pažeidimus. Mano, kad šiuo valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriu ir išvestiniu dovanojimo sandoriu yra pažeidžiamos ne tik ieškovo, trečiųjų asmenų teisės, bet ir viešasis interesas. Laikytina, kad Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista parduoti valstybinį žemės sklypą E. L. ir minimi sandoriai prieštarauja imperatyvioms aukščiau nurodytoms Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies; Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos nuostatoms. Minimų nuostatų bei CK 1.3 straipsnio 4 dalies pagrindu įsakymas pripažintinas negaliojančiu, o sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus sandorius niekiniais ir negaliojančiais taikytina dvišalė restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies taisykles, t. y. grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo.

7. Nurodė, kad ieškovas 2018-03-29 sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi buvo išpirktas žemės sklypas, esantis po ieškovui nuosavybės teise priklausančia patalpa, t. y. sužinojo apie akivaizdų nuosavybės teisių pažeidimą. Būtent nuo šios dienos – (duomenys neskelbtini), ieškovo manymu prasideda ieškinio senaties eiga ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Manytina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis ir išvestinė dovanojimo sutartis bei (duomenys neskelbtini) įsakymas pripažintini negaliojančiais kaip trunkamieji, tęstiniai nuosavybės teisių pažeidimai, o šiems reikalavimams neturėtų būti taikomas senaties terminas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Nepašalinus šių pažeidimų, ieškovas negalės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančia patalpa ir pastato dalimi. Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog ieškovui apie aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo nuosavybės teisės į patalpą, faktiškai tapo žinomos, kaip minėta, (duomenys neskelbtini).

11. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Tvarkos 7.1.1.2. papunktyje buvo nustatyta, kad privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams - bendrosios dalinės nuosavybės teise - žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiaulių miesto valdyba (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė žemės sklypo ribas ir dydį, pasiūlė apskrities viršininkui patvirtinti 45 kv. m sklypo plotą vienam garažui (2 boksui) pagal Šiaulių savivaldybės įmonės Šiaulių planas (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo planą. Tas garažo boksas (patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė vienam asmeniui (E. L.). Savivaldybė nesiūlė formuoti žemės sklypo visam pastatui, kurio užstatytas plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 116 kv. m, Šiaulių apskrities viršininkui perdavė žemės sklypo, suformuoto vienam garažo boksui, o ne visam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, todėl vienas asmuo pats su savimi neturėjo pagrindo tartis kaip paskirstyti tik jo paties garažui eksploatuoti suformuotą 45 kv. m žemės sklypą ir toks žemės sklypas negalėjo būti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kokiu nors kitu asmeniu, kaip nurodo ieškinyje ieškovas. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas pardavė žemės sklypą pagal sandorio sudarymo metu galiojusią tvarką.

16. (duomenys neskelbtini) sutartyje, kurią ieškovas ginčija, nurodyta, kad E. L. dovanoja savo mamai V. L. 0,045 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 59,86 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksas 2 (antras), Šiaulių mieste. Šis sandoris patvirtintas Šiaulių miesto pirmojo notarų biuro notarės O. J.. Pagal šio sandorio sudarymo metu galiojusio Notariato įstatymo 2 straipsnio redakciją notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Nė viena iš šio sandorio šalių per daugiau kaip 20 metų jo galiojimo laikotarpį jo neginčijo, taigi nelaikė bei ir dabar nelaiko, jog šis sandoris pažeistų kurios nors iš jos šalių teises bei teisėtus interesus. Tiek dovanotojas, tiek apdovanotasis yra sąžiningi civilinės apyvartos dalyviai. Atsakovės V. L. teisėto lūkesčio, o kartu ir teisinio tikrumo bei teisinio saugumo interesų veikimo sfera labai išsiplėtė valstybei bei neapibrėžtam ratui asmenų beveik 20 metų pripažįstant atsakovės nuosavybės teisę į pirmiau minėtą žemės sklypą ir suteikiant galimybę netrukdomai ją įgyvendinti. Abiejų pirmiau minėtų ieškovo ginčijamų sandorių šalimi ieškovas nebuvo. Minėti sandoriai niekaip neįtakojo ieškovo teisių bei teisėtų interesų bei jų pažeisti negalėjo ir nepažeidė.

17. Nurodė, kad ginant atsakovės V. L. teises ir teisėtus interesus į jos įgytą nuosavybę - žemės sklypą - reikšminga ir CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostata. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandoriu dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. O pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95-4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį taikomos ir vindikacijos taisyklės (CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai. Trečiasis asmuo - tai asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens. V. L. pirmiau minėtos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties atžvilgiu yra trečiasis asmuo.

18. Teigė, kad dėl ieškovo deklaruojamų tariamų teisių pažeidimo atkreiptinas dėmesys ir į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ((duomenys neskelbtini)), adresuotą ieškovui, kur nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta ir į susidariusią situaciją gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, kitos ribos kirsti statinio negali. Siūlome priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir rekomenduojame, vadovaujantis Taisyklių 13.2, 19 punktais, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikti pasirašytą abiejų savininkų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini))“.

21. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad nurodomo žemės sklypo dalis yra po pastato dalimi, kurią užima ieškovui priklausanti nuosavybės teisėmis patalpa. Tai patvirtina pridedama geodezininkų padaryta kontrolinė geodezinė nuotrauka. Atsakovai ir trečiasis asmuo teikia 2019 m. balandžio mėnesį padarytą kontrolinę geodezinę nuotrauką (autorius UAB „Geodezijos linija“), iš kurios matyti, jog pirmiau minėtas ieškovo teiginys nėra teisingas, ir jo pateikta 2018 m. balandžio mėnesį daryta kontrolinė geodezinė nuotrauka neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių

25. Ieškovas neturi subjekto materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Pažymėtina, kad teisė ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinį teisme įstatymų nustatytais atvejais suteikta prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Ieškovui tokia teisė nesuteikta.

26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) d. ieškiniu ginčija (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, taigi ginčija sandorius, kurie sudaryti praėjus daugiau nei prieš 19 metų iki ieškinio pateikimo. Ieškovas tvirtina, jog apie minėtus sandorius sužinojo įgijęs nuosavybės teises į patalpą (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Atsakovų žiniomis, ieškovas nuosavybės teisę į pirmiau minėtą patalpą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi, ieškovas, valdydamas kaip savininkas patalpą, apie jo ginčijamus sandorius žinojo arba turėjo žinoti gerokai anksčiau negu (duomenys neskelbtini) d. - vėliausiai nuo 2006 metų. Todėl ieškovas gerokai yra praleidęs ir bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčyti pirmiau išvardintus sandorius, kurie buvo išviešinti.

27. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas advokatas Darius Krasauskas prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovo pateikta 2018 m. kovo mėnesio kontrolinė geodezinė nuotrauka (t. 1, b. l. 37) ir atsakovų pateikta 2019 m. balandžio mėnesio kontrolinė geodezinė nuotrauka (t. 1, b. l. 161) skiriasi. Sutiko, kad iš atsakovų pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra po ieškovui priklausančia patalpa (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esančia pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau ginčo žemės sklypas kerta pastatą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriame yra ieškovui priklausanti patalpa, todėl ieškovas neginčijo atsakovų pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos (t. 1, b. l. 161). Į teismo klausimą atsakė, kad ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teises į patalpą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esančia pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgijo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimo pagrindu pagal įgyjamąją senatį kaip valdęs turtą ne mažiau kaip dešimt metų. Nurodė, kad ieškovas yra atsisakęs ieškinio reikalavimų, dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nes Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) d. sprendimu pasisakė šiuo klausimu, tačiau minėtoje byloje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) įsakymo ir sandorių teisėtumo. Nurodė, kad ieškovui gali būti daromi trukdžiai naudotis bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu. Jau tas buvo bandoma daryti 2003 metais, kaip nurodė pati atsakovė V. L., ji neleido ieškovui tiesti kabelio, teigdama, kad ji yra žemės savininkė, todėl ieškovas mano, kad ir ateityje gali būti daromi trukdžiai, todėl turi būti suformuotas vienas žemės sklypas.

28. Ieškovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas A. J. teismo posėdžio metu, palaikė atstovo išsakytą poziciją, ieškinį prašė patenkinti.

29. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad nuo administracinio akto priėmimo ir sandorių sudarymo yra praėjęs daugiau nei 20 metų terminas, yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir naikinamasis ieškinio senaties terminas administraciniam aktui panaikinti. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad būtų buvusi padaryta nusikalstama veika. Pagal Civilinio kodekso 4 knygos normas, atsakovė V. L. yra sąžininga įgyjėja, todėl pagrindo taikyti restitucijos nėra. Ieškovas neįrodė savo teiginių. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. sužinojo apie savo teisių pažeidimus, tačiau pateikti įrodymai – geodezinė nuotrauka, įrodo, kad atsakovės žemės sklypas nebepatenka po ieškovo patalpa. Nėra įrodymų, kad ieškovo teisės buvo pažeistos dar (duomenys neskelbtini) metais. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

30. Atsakovų V. L., E. L., trečiojo asmens atsakovų pusėje E. A. L. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais ieškovas nei kaip valdytojas, nei kaip savininkas nevaldė jokio turto minėtu adresu. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimu, kurio ieškovas net neginčijo, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovai remiasi teisinių santykių stabilumu, jokios imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos, sutartis iš vienos pusės sudaryta su valstybės institucija, todėl atsakovas E. L. tikėjo, kad tai teisėtas sandoris. Dovanojimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), atsakovę V. L., kaip sąžiningą turto įgijėją, gina daiktinė teisė, todėl restitucija , kaip ieškovo teisių gynimo būdas, neįmanoma.

31. Atsakovė V. L. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, palaikė atstovo išsakytą poziciją. Papildomai nurodė, kad jau 2003 metais ieškovas žinojo apie jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes jau 2003 metais ieškovas norėjo elektros kabelį tiesti per stogą, o ji nesutikusi ir nurodžiusi, kad žemės sklypas priklauso jai. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus raštas, adresuotas jai, ieškovui ir V. B. (t. 2, b. l. 55). Nurodė, kad nėra trukdžiusi ieškovui patekti į savo patalpą ar ja naudotis.

41. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punkte nurodyta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

42. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) d.. Pažymėta, jog Kadastro nuostatų 20 punkte numatyti du atskiri atvejai, kai yra leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, numatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Viena iš šių išimčių yra būtent šioje byloje nagrinėjamas atvejis, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Konstatuota, jog nagrinėjamas atvejis kaip tik ir yra tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai. Konstatuota, kad V. L. ir E. A. L. yra statinio dalies, t. y. dalies patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, faktiškai naudoja valstybinę žemę pagal Taisyklių nuostatas.

43. Šiuo atveju, esant įsiteisėjusiam Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimui, nagrinėjamojoje byloje patenkinus ieškinį, būtų pažeistas teisės principas, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pripažinus, jog V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) d., ir tai yra atlikta teisėtai, ko pasėkoje yra paliktas galioti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

44. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas suformuotas teisėtai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir sandorių, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties bei išvestinės (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Tvarkos), patvirtintos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.2. papunktyje buvo nustatyta, kad privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams - bendrosios dalinės nuosavybės teise - žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto mero, 1.4. punktu nuspręsta siūlyti Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti organizacijoms išnuomojamų ne aukciono tarka (faktiškai naudojamų) bei priskiriamų prie daugiabučių gyvenamųjų sklypų, žemėnaudas ir sudarytus žemės sklypų planus (4 priedas) (t. 1, b. l. 171), o 4 priedo 6 punkte nurodytas pavadinimas - garažas, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai), 45 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini)- o bokso savininkas E. L.. Savivaldybė nesiūlė formuoti žemės sklypo visam pastatui, kurio užstatytas plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 116 kv. m, Šiaulių apskrities viršininkui perdavė žemės sklypo, suformuoto vienam garažo boksui, o ne visam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (t. 1, b. l. 182-183), todėl vienas asmuo pats su savimi neturėjo pagrindo tartis kaip paskirstyti tik jo paties garažui eksploatuoti suformuotą 45 kv. m žemės sklypą ir toks žemės sklypas negalėjo būti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kokiu nors kitu asmeniu, kaip nurodo ieškinyje ieškovas. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui E. L. žemės sklypą pagal sandorio sudarymo metu galiojusią Tvarką. Todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.