- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e1-1981-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21978-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- G. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. 2020 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146, patikros Nr. 1199997, buvo nustatytas 3,20 promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
G. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji gatve. Prieš tai vartojo alų ir degtinę, todėl buvo neblaivus. Šalia statinio Nr. 1 apsisukinėjo ir atsitrenkė į tvorą, todėl automobilis užstrigo. Staiga prie jo atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris jį iš automobilio ištraukė. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus, liko gulėti ant žemės, kol atvyko policija. Prisipažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus ir dėl to gailisi. Automobilis priklauso jo draugui E. K. (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR 2 kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 6 d. patruliuodami iš anksto nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu E. (E.) Č., apie 17.44 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji g. 1, pranešėjo tvorą kliudė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra stipriai neblaivus. Pranešėjas iš vairuotojo atėmė raktelius. Apie 18.10 val., atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas D. K., kuris nurodė automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir netoli automobilio gulėjusi asmenį G. A.. Pranešėjas paaiškino, kad minėtas vyras yra automobilio vairuotojas. Paprašius pranešėjo paaiškinti įvykio aplinkybes pranešėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji g. 1, jam būnant namo kieme, jis pamatė, kad prie jo namo buvęs automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas apsisukti, nuvertė eglę, po to įvažiavo į jam priklausančią tvorą, ją nuvertė ir užstrigo. Pranešėjui priėjus prie automobilio Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad automobilio vairuotojas yra visiškai neblaivus ir negali ištarti nė žodžio. Vyras automobilyje buvo vienas, kitų asmenų šalia nebuvo. Pranešėjas nedelsiant šio automobilio vairuotoją ištraukė iš automobilio ir paguldė šalia automobilio ant žolės. Taip pat ištraukė automobilio raktus, uždarė automobilį ir iškvietė policiją. Taip pat pranešėjas paaiškino, kad vairuotojas iki policijos pareigūnų atvykimo buvo nuolat jo stebimas ir alkoholio jau nevartojo. Pranešėjas dėl įvykio parašė raštišką vairavimo fakto paliudijimą. Gulėjęs ant žoles G. A. visą laiką miegojo. Pažadinus jį ir paklausius, ar jis, būdamas girtas vairavo automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad tą dieną gėrė degtinę ir norėjo važioti namo, nes girtam jam sunku eiti, todėl nusprendė vairuoti. Jis prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0146, patikros Nr. 1199997, pirmu putimu jam buvo nustatytas 3,37 promilės girtumo laipsnis, antru putimu 3,20 promilės girtumo laipsnis. Įvyko vietoje vairuotojui buvo surašyti neblaivumo aktas ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surašius priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Vilniuje, Minsko pl. 21. Eismo įvykis įregistruotas Roik. Nr. 07-20-9526961, o vairuotojas pristatytas į Vilniaus miesto AVPK OVS tolimesniajam aiškinimuisi, faktinis sulaikymo laikas 18.15 val. (b. l. 16–17).
Liudytojas S. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmens vardu G. A. jis nepažįsta. 2020 m. gegužės 26 d. jis nusipirko iš nepažįstamos moters L. D., automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su ja užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kopiją pateikia tyrimui prie šios apklausos. Ji išregistravo šį automobilį VĮ Regitroje, o jis nerado laiko jį perregistruoti savo vardu. Automobilis jam netiko ir jis nusprendė jį parduoti, apie ką pranešė visiems savo pažįstamiems. Netrukus į jį kreipėsi nepažįstamas vyras, kuris pareiškė norą nupirkti iš jo šį automobilį, jie susitarė ir 2020 m. birželio 1 d. sudarė su juo šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurią taip pat pateikia ikiteisminiam tyrimui ir pagal kurią jis vyrui pardavė minėtą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis jam sumokėjo už jį sutartyje numatytą jo pareikštą sumą (automobilis buvo su defektais). Sutarties sudarymo metu sužinojo pirkėjo duomenis: E. K.. Jis šio vyro nepažįsta, pirmą kartą jį mato automobilio pardavimo metu ir po to taip pat jo daugiau nematė. Automobilį vyrui iš karto atidavė, o su juo ir jo dokumentus: techninį pasą, techninės apžiūros liudijimą. Planavo artimiausiu laiku nuvykti į VĮ „Regitra“ su abejomis automobilio pirkimo-pardavimo sutartimis, ir įteisinti jo registraciją, bet nespėjo dėl užimtumo. Apie įvykį su šiuo automobiliu, o būtent, kad juo važiavo kažkoks girtas asmuo, sužinojo tik šiandien iš policijos pareigūnės. Jis neturi jokio ryšio su šiuo automobiliu ir jo savininku bei jo naudotojais, nėra jo nei jo faktinis savininkas, nei valdytojas, nei atsakingas už jį asmuo, kadangi jis yra teisės aktų leidžiama tvarka parduotas, pardavimai yra fiksuoti sutartyse, parduotas, tik nesutvarkytos registracijos procedūros, ką žada artimiausiu laiku padaryti. Prašo grąžinti automobilį ne jam, o jo faktiniam savininkui, nurodytam minėtoje sutartyje, nes jis priklauso būtent jam – E. K. (b. l. 24–25).
Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmens vardu S. K. jis nepažįsta. O G. A. yra jo geras draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone pas tėvus. Jis šiuo metu neturi jokios faktinės gyvenamosios vietos, nakvoja, kur pasitaiko, todėl jis nusprendė nusipirkti kokį nors pigiausią automobilį, kuriame galėtų miegoti. Per pažįstamus sužinojo, kad už 100 Eur parduodamas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis pageidavo nusipirkti. Jam jo defektai nerūpėjo, nes jis jam buvo reikalingas tik kaip stogas virš galvos, kol sprendžiamas klausimas su jo būstu. Jis pats neturi teisių vairuoti transporto priemones ir vairuoti iš viso nemoka. Dėl automobilio pirkimo 2020 m. birželio 1 d. jis susitiko su jo ankstesniu savininku ir su juo pasirašė šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kopiją pateikia ikiteisminiam tyrimui. Tada tik sužinojo automobilio pardavėjo duomenis – S. K., daugiau jo niekada nematė. Po sutarties pasirašymo jis jam perdavė automobilį ir jo dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros registracijos kortelę, draudimo dokumentus, Į VĮ „Regitra“ nevažiavo įregistruoti automobilį savo vardu, nes nespėjo. Automobilį duodavo vairuoti tik savo draugams, kai jie buvo blaivūs, kurie turi vairuotojo teises. G. A. ir buvo vienas iš tokių draugų. 2020 m. birželio 6 d. dienos metu jis su G. A. susitiko Vilniaus mieste ir jis pasiūlė važiuoti į Salininkų mikrorajoną, ten pagerti alkoholio, jis sutiko, leido jam vairuoti jo automobilį, nes jis buvo blaivas. Salininkuose jis (E. K.) nesiorientuoja, tad nežino kurioje vietoje su juo vartojo alkoholį – degtinę, po 0,5 l talpos 2 butelius kiekvienas, tai buvo lauke, automobilį pastatė šalia jų pasisėdėjimo vietos, jis jam pasakė, kad draudžia važiuoti automobiliu, kai pradėjo gerti alkoholį, o kur buvo automobilio raktai, neprisimena. Galiausiai abu buvo stipriai apgirtę ir jis netrukus užmigo toje vietoje, kur jie sėdėjo, o ką darė G. A. toliau, nežino. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad nei G., nei automobilio šalia nėra, nuėjo jų ieškoti ir pamatė, kad maždaug už 300 metrų nuo tos vietos, kur jie vartojo alkoholį, aplink yra policija, daug žmonių, girtas G., jo automobilis, akivaizdu, kad automobilis buvo įvažiavęs į kažkieno namo tvorą, ir policija aiškinasi, kas vairavo automobilį, o po to G. sulaikė ir išvežė į areštinę, automobilį taip pat išvežė. G. vairavimo fakto jis nematė, miegojo, nematė ir eismo įvykio. Vėliau jis jam sakė, kad nusprendė važiuoti namo, nes buvo girtas, ir jam buvo sunku eiti. Prašo grąžinti automobilį, nes jo faktinis savininkas yra jis (E. K.). G. A. jis neturi jokių pretenzijų dėl paėmimo jo automobilio be leidimo, jo vairavimo, šį įvykį netraktuoja kaip vagystę, nes G. nereikėjo kas kart klausti jo leidimo dėl pasinaudojimo automobiliu, jis tai galėjo daryti bet kada, jis tik draudžia važiuoti girtam. Pretenzijų dėl automobilio bet kokių apgadinimų ir defektų, atsiradusių dėl šio eismo įvykio, taip pat neturi, prašo dėl to neatlikinėti jokio tyrimo ar patikrinimo, laiko, kad jokia žala dėl šio įvykio jam nepadaryta. Tačiau prašo jam grąžinti minėtą automobilį ir leisti jį pasiimti iš automobilio saugojimo ir laikymo vietos (b. l. 31–32).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 6 d. 17.47 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjo tvorą kliudė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas stipriai neblaivus, pranešėjas atėmė raktelius (b. l. 4).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad S. K. iš L. D. 2020 m. gegužės 26 d. įgijo transporto priemonę – automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad E. K. iš S. K. 2020 m. birželio 1 d. įgijo transporto priemonę – automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2020 m. gegužės 26 d. yra S. K. (b. l. 57).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio AUDI A4 1.6, 1995 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM yra 644 Eur (b. l. 59).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio 6 d. 18.17 val. G. A. nustatytas 3,37 promilės girtumo laipsnis, o 18.36 val. – 3,20 prom. (b. l. 77, 78, 80, 81).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,20 promilių neblaivumas.
Įtariamajam G. A. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. A. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. G. A. prašė leisti mokėti baudą dalimis ir automobilio vertei apmokėti per 5 (penkerius) metus (b. l. 89–99, 100).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –teistas (b. l. 85–87), baustas administracine tvarka (b. l. 89–95), nedirba (b. l. 96), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokurorė, t. y. 90 MGL (4 500 Eur). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, teistas, baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,20 promilės), priešingai nei siūlė prokurorė, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (treji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 7 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (b. l. 75) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam G. A., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. K. (E. K.). Tai patvirtina byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 29). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo G. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. birželio mėnesiui nustatyta 644 Eur be PVM (b. l. 59), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 6 d. 18.15 val. iki 2020 m. birželio 7 d. 12.48 val. (b. l. 71, 73), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole G. A. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 5 (penkerių) metų laikotarpį (b. l. 100). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (5 metų) nėra faktinio pagrindo, nes nepateikti kiti kaltinamojo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.
Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. A. prašė leisti automobilio vertę išmokėti dalimis per 5 (penkerių) metų laikotarpį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje (teismo baudžiamajame įsakyme) nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui (teismo baudžiamajam įsakymui) ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 d. 7 p.) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-873/2019). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismas neturi pagrindo tenkinti G. A. prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą nustatyti 5 (penkerių) metų laikotarpiui.
Ikiteisminio tyrimo metu G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. A. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 74) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 74) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL dydžio, t. y. 4 500 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 6 d. 18.15 val. iki 2020 m. birželio 7 d. 12.48 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2 900 (du tūkstančiai devyni šimtai) Eur.
Nustatyti G. A. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 7 d.;
– automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 644 (šešių šimtų keturiasdešimt keturių) Eur konfiskavimą.
G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
G. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.
G. A. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.