- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- I-3226-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08119-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S., atsakovo atstovei Sandrai Stanevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Registrų centro priteisti turtinius ir neturtinius nuostolius 10 000 Eur bei 5 proc. įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde jis nurodo, kad 1984-11-27 išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje buvo klaidingai nurodyti duomenys apie naudojamą žemės plotą - 1138 kv. m., kad išskirtą 852 kv. m. plotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Ši klaida nulėmė, kad pareiškėjui buvo leista privatizuoti tik 852 kv. m. ploto žemės sklypas iš naudojamo 1138 kv. m. žemės ploto sklypo, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. punktu. Pareiškėjas nurodė, kad 2002-04-08 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl 852 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Iš likusios nusavintos dalies jo naudojamo žemės sklypo, sujungus su valstybinio sklypo dalimi, buvo suformuotas 501 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jis grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą naujam savininkui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad naujame sklype liko jo nuosavybė – tvora, lauko tualetas, medžiai, daržovės, vaiskrūmiai, betoninis takelis. Jis patyrė nuostolius, siekdamas teisminiu keliu apginti teisę privatizuoti sklypą (duomenys neskelbtini), nes vėliau sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai laimėjo bylą prieš jį, siekiant pašalinti iš jų sklypo pareiškėjo statinius, augalus. Pareiškėjas patyrė nuostolius ir siekdamas atnaujinti procesą. Jo nuostoliai yra 8000 Eur turtinė žala, 2000 Eur neturtinė žala: dėl klaidos namų valdos techninės apskaitos kortelėje turtas sumažėjo 5792,40 Eur, naujai suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko jo nuosavybė – tvora, lauko tualetas, medžiai, daržovės, vaiskrūmiai, betoninis takelis, tai yra turtas už 698,69 Eur, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-1500-452/2008 sudaro 818,88 Eur, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-34-400/2009 sudaro 220,84 Eur, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-3700-755/2012 sudaro 469,19 Eur.
Atsakovas- Lietuvos Valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro – su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad klaidos pareiškėjo namų valdos techninės apskaitos kortelėje nieko bendro neturi su žemės sklypo privatizavimu, pareiškėjo tariamais nuostoliais: namo bendraturtė U. G. turėjo išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje įrašytus teisingus duomenis, tačiau U. G. prašė parduoti 0,0429 ha žemės sklypo plotą, o V. S. prašė parduoti 0,0423 ha žemės sklypo plotą. Buvo atliktas 852 kv. m. žemės sklypo ribų nustatymas, kuriame dalyvavo U. G. ir V. S., jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų ir dydžio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nereiškė, sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir privatizavo 852 kv. m. ploto žemės sklypą. V. S. techninės apskaitos kortelėje klaidingai nurodyti duomenys jokios įtakos žemės sklypo privatizacijai neturėjo, nes namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai išreiškė valią dėl 852 kv. m. ploto žemės sklypo privatizavimo, neginčijo Panevėžio apskrities viršininko įsakymo. Nurodė, kad atsakovas nebuvo bylų dalyvis pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose, neturėjo įtakos bylų baigčiai ir teismų sprendimams, todėl jokių nuostolių neprivalo atlyginti. Klaidingas įrašas namų valdos techninės apskaitos kortelėje neturėjo įtakos namų valdos žemės sklypo privatizacijai, nes U. G. turėjo namų valdos techninės apskaitos kortelėje teisingus įrašus, tačiau kartu su pareiškėju privatizavo 0,0852 ha žemės sklypą. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams žalai atlyginti ir skundą atmesti. Nurodo, kad skundas yra nemotyvuotas, neaišku, kuo pasireiškia neturtinė žala, nepagrįstas ir jos dydis – 2000Eur sumai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pilnai palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2002-02-07 ir 2002-02-11 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr.304ž,356ž nustatytas pareiškėjui V. S. parduodamas žemės sklypo plotas. Šis Panevėžio apskrities viršininko įsakymas nebuvo apskųstas, pareiškėjas pats dalyvavo nustatant sklypo ribas, jo dydį. V. S., įrodinėdamas teisę į didesnio žemės sklypo ploto privatizavimą, nesiremia visuma norminių aktų, kurie reguliavo teisę įgyti žemės sklypo plotą - LR žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, LR Žemės įstatymu, poįstatyminiais aktais – 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pareiškėjas nesivadovauja teismų sprendimais – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.A2-3700-755/2012 (b.l.98-100), 2009-01-22 Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-14-338/2008 (b.l.101-103), kur išspręstas jo inicijuotas ginčas, išdėstyti teisiniai argumentai ir pasisakyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , jo dydžio, privatizavimo teisėtumo klausimu.
Kaip seka iš bylos medžiagos, parduodant žemės sklypus prie individualios namų valdos, parduodamo žemės sklypo ploto dydis buvo suderintas su detaliaisiais planais, atsižvelgta į buvusių žemės sklypo savininkų nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, visuomenės interesą. Pareiškėjas pateikė teismų sprendimus, iš kurių seka, kad jis , kaip ieškovas siekė ginti teises inicijuodamas teisminius procesus. Bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išsprendžiamas, išnagrinėjus konkrečią bylą ir priimant sprendimą (CPK 88 str., 93-100 str., str., 270 str.). Laikytina, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas skunde nurodytose bylose, nes tai būtų ne nuostolių atlyginimas, o įsiteisėjusių teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas. Atsakovas nebuvo ginčo šalis minėtose bylose, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip nuostolį iš atsakovo. Klaidingas įrašas namų valdos techninės apskaitos kortelėje neturėjo įtakos namų valdos žemės sklypo privatizavimui, nes U. G. turėjo namų valdos techninės apskaitos kortelėje teisingus įrašus, bet su kartu su V. S. privatizavo 0,0852 ha žemės sklypą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2009-01-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14-338/2008) nuspręsta, kad V. S. neturėjo teisės į didesnio namų valdos žemės sklypo ploto privatizavimą, todėl jam negali atsirasti 5792,40 Eur žala. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimu Nr.2-34-400/2009 pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti tvorą, lauko tualetą, šiltnamio karkasą, išsigabenti daržoves, išrauti vaiskrūmius, vaismedžius. V. S. turtą pasiėmė, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas, nes nei valstybė, nei sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai jo nuosavybe nesinaudoja, naujai suformuotame sklype pareiškėjo turto nėra. Valstybė neprivalo atlyginti pareiškėjui 698,69 Eur, nes nebuvo nacionalizuotas jo turtas, pareiškėjas turėjo galimybę persikelti turtą į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pareiškėjas nepagrindė , neįrodė, kuo pareiškėjui pasireiškė neturtinė žala ir kokia forma, nes jis nuostolių (žalos) atlyginimo byloje privalo įrodyti žalos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad jam išduotos namų valdos techninės apskaitos kortelėje padaryta klaida yra tiesioginė jo sveikatos pablogėjimo pasekmė. Atsakovas prašė teismo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.125 str. 8 d., taiko trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir skundą atmeta. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2002-04-08 , t.y. nuo Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje yra aiškiai nurodytas kokio dydžio sklypas pareiškėjui parduodamas – 0,0423 ha žemės sklypo dalis iš bendrai naudojamo 0,0852 ha žemės sklypo (b.l.b.l.39-40). Nuo sutarties sudarymo datos pareiškėjas galėjo 3 metų laikotarpiu pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, atnaujinti terminą pareiškėjui pagrindo nėra, kadangi jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą V. S. grindžia šiais, jo teigimu, neteisėtais veiksmais: 1984-11-21 išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje (b.l.31-32) VĮ Registrų centras Panevėžio filialas klaidingai nurodė duomenis apie naudojamą žemės plotą – 1138 kv. m., kad išskirta 852 kv. m. plotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Ši klaida nulėmė, kad jam buvo leista privatizuoti tik 852 kv. m. ploto žemės sklypą iš jo naudojamos 1138 kv. m. žemės ploto sklypo. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK6.271str. nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kaip seka iš bylos medžiagos, tarp V. S. patirtų nuostolių ir skunde nurodytų VĮ Registrų centro Panevėžio filialo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjo atstovo prašymu Panevėžio filialas 2016-09-14 išdavė 1984-11-27 duomenimis namų valdos techninės apskaitos kortelės (Forma Nr. 1) kopiją iš archyvinės bylos. 2016-11-17 prašymu pareiškėjo atstovas A. S. kreipėsi į Panevėžio filialą dėl pastebėtos klaidos ištaisymo. Nurodė, kad Panevėžio filialo 2016-09-14 išduotoje techninės apskaitos kortelės kopijoje 1984-11-27 duomenimis išskirto žemės sklypo plotas 352 kv. m, naudojamo žemės sklypo plotas -1138 kv. m, o savininko turimoje tos pačios datos techninės apskaitos kortelėje išskirto žemės sklypo plotas buvo 1138 kv. m, naudojamo to plotas - 852 kv. m. Prašė išduoti namų valdos technines apskaitos kortelę, kurioje, be kitų duomenų, išskirto žemės sklypo plotas būtų nurodytas 852 kv. m, o naudojamo žemės sklypo plotas 1138 kv. m, arba paminėtus duomenis apie išskirto ir naudojamo žemės ploto dydžius pateikti Panevėžio filialo raštu. Panevėžio filialas 2016-12-05 raštu Nr. (7.1.9) PAS-7905 (b.l.33) informavo pareiškėją, kad 1984-11-27, sudarant namų valdos techninės apskaitos bylą, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžio tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro darbuotojai vadovavosi ir vykdė techninės inventorizacijos darbus pagal tuo metu galiojusią Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintą Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiką. Tuo tarpu statinių kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti 2001-11-26 sudarytos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pagrindu, kaip reglamentavo tuo metu galiojusi Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodika, patvirtinta LR aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintos ir kitokios įstatų kadastro duomenų formos (Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (1A forma), Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (1B forma). Šiose formose nebėra duomenų apie naudojamus žemės sklypo plotus. Nurodė, kad 2002-04-08 yra išsipirkę iš valstybės 0,0407 ha žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) ., plotą, todėl mano, kad taisyti turimoje statinių kortelėje 1984-11-27 neteisingai įrašytus žemės sklypo naudojimo ir išskyrimo plotus nėra tikslinga, nes jie neaktualūs. Pasiūlė savo turimoje byloje archyvuoti filialo 2016-09-14 išduotą ir patvirtintą teisingą namų valdos techninės apskaitos kortelės formą. 2016-12-15 prašymu pareiškėjo atstovas A. S. pakartotinai kreipėsi į Panevėžio filialą ir prašė, išduoti namų valdos techninės apskaitos kortelę, kurioje, be kitų duomenų, išskirto žemės sklypo plotas būtų nurodytas 852 kv. m, o naudojamo žemės sklypo plotas - 1138 kv. m, arba paminėtus duomenis apie išskirto ir naudojamo žemės ploto dydžius pateikti atskiru Panevėžio filialo raštu. Panevėžio filialas 2017-01-13 raštu Nr. (7.1.9)PAS-373 pakartotinai informavo, kad išduoti namų valdos techninės apskaitos kortelę (Forma Nr. 1) neturi galimybių, nes LR aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ patvirtinus kitas pastatų kadastro duomenų formas, šios tapo archyvinėmis ir šiuo metu jos saugomos tik nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų archyvinėje medžiagoje. Nurodė, kad 1984-11-27 namų valdos techninės apskaitos kortelė saugoma archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje ir patvirtino, kad 1984-11-27 namų techninės apskaitos kortelės skyriaus „Žemės sklypo plotas (kv. m) skiltyje „Bendras sklypo plotas“ eilutėje „Naudojama“ yra įrašyta 1138 kv. m, eilutėje „Išskirta“ yra įrašyta 852 kv. m.
Vertindamas visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Panevėžio filialo klaida turėjo esminę reikšmę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimui. 1992-04-22 U. G. ir V.S. P. m. valdybai pateikė prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). U. G. prašė parduoti 0,0429 ha žemės sklypo dalį, V. S. - 0,0423 ha žemės sklypo dalį iš bendrai naudojamo 0,0852 ha žemės sklypo, kartu pateikdami šio sklypo naudojimosi pasidalijimo planą. Toks 0,0852 ha žemės sklypo pasidalijimas buvo patvirtintas parašais. 2001 m. gruodžio 22 d. U. G. prašymu, vadovaujantis namų valdos techninės apskaitos byla, buvo atliktas 852 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymas. Jame dalyvavę U. G. ir V. S. jokių pastabų dėl žemės sklypo dydžio nepareiškė. Taigi sudarydami žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjas žinojo ne tik tai, kokio dydžio sklypą perka, bet ir jo ribas. 2002-04-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi U. G. nusipirko 0,0445 ha žemės sklypą, o V. S. - 0,0407 ha žemės sklypą. 0,0852 ha žemės sklypas parduotas pagal U. G. ir V. S. prašymą ir vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtos sutarties pagrindu 2002-04-18 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos žemės nuosavybės teisės į 0,0852 ha dydžio žemės sklypą. 2007-05-03 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra žemės sklypus Panevėžio mieste, tarp jų ir 0,0501 ha įžemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2007-09-20 šį žemės sklypą įsigijo T. L. ir L. L.. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakymas ST. 224-A-85 dalį dėl grąžinimo natūra 0,0501 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, teismas nenustatė jokių 2007-09-20 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp B. S. ir L. ir T. L., negaliojimo pagrindų. Panevėžio apygardos teismas nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-20 sprendimą paliko nepakeistą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-20 sprendime, civ. bylos Nr. 2-1500-452/2008, Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartyje, civ. bylos Nr. 2A-14-338/2008) nėra nustatyta, kad U. G. ir V. S. nebuvo leista prašyti ir pirkti daugiau nei 0,0852 ha jų naudojamo valstybinės žemės ploto, ir kad tai buvo padaryta būtent dėl V. S. gautoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje atsiradusios klaidos, nes bendraturtė U. G. turėjo teisingus namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenis. Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs U. G. ir V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1500-452/2008, 2012-09-19 nutartimi civ. byla Nr. A2-3700-755/2012, atsisakė procesą atnaujinti. Žala , sutinkamai su CK6.249str. nuostatomis, yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos viešojo administravimo subjekto civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK6.271str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2018-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr.A-566-520/2018). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, netenkintini pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) 10000Eur sumai priteisimo. Atmetus šiuos reikalavimus, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84str., 86 str. 2dalimi, 88str. 1p., 132str. 1 dalimi, teismas
Nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.