Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-485/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1-42-485/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
K. Z., R. V., G. P., T. P., E. P., S. V.
Nukentėjusysis
N. Ž.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45292-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.3; 2.3.6.4; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Urtei Piluckei, Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Gediminui Bučiūnui, Ričardui Gailevičiui, kaltinamiesiems K. Z., R. V., G. P., T. P., E. P., S. V., jų gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Edgarui Jautakiui, Vaidui Paltanavičiui, Ričardui Girdziušui, Marytei Vietaitei, Romaldui Briliui, nukentėjusiajam N. Ž., jo atstovui advokatui K. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirba, II grupės invalidas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį,

R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį,

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-05-25 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – bauda 10 MGL (1 300 Lt).

2011-04-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.

Žemesnės instancijos teismas

2012-11-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 3 mėn. 15 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigotas pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį,

T. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

2012-07-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, įpareigojant per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 25 MGL (3250 Lt) dydžio įmoką.

2012-12-14 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir paskirta galutinė bausmė – bauda 6 MGL (780 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

2013-06-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – išteisintas. Pakeistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nuosprendis: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn. Išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, įpareigojant per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 25 MGL (3 250 Lt) dydžio įmoką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį,

Žemesnės instancijos teismas

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-10-28 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir paskirta galutinė bausmė – bauda 30 MGL (3 900 Lt).

2012-07-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, įpareigojant per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 25 MGL (3 250 Lt) dydžio įmoką.

2013-06-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nuosprendis: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, įpareigojant per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 25 MGL (3 250 Lt) dydžio įmoką,

kaltinamas pagal BK 181 staripsnio 3 dalį.

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) statybos ir paslaugų mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-03-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, sutinkamai su BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

2008-07-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant būti namuose 3 mėn. nuo 22 val. iki 6 val.,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji K. Z., R. V., E. P., G. P., S. V., turėdami tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės turtą, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą atimdami žmogui laisvę, sunaikindami jo turtą, panaudodami ir grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, psichinę prievartą, o būtent:

2015 m. liepos 13 d. 18.52 val., kaltinamieji K. Z., R. V., E. P., G. P., S. V., veikdamas bendrininkų grupėje, turėdami tikslą iš nukentėjusiojo N. Ž. pagrobti 41 000 Eur sumą už tariamai parduodamas cigaretes, neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo, savo ir kitų bendrininkų naudai, nuo (duomenys neskelbtini) m., iki (duomenys neskelbtini) m., N. Ž. nuomotu automobiliu Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to G. P. vairuojamu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamą N. Ž. vertė perduoti didelės vertės 20 500 Eur sumą, ant galvos užmetę megztinį, atėmę laisvę, jo atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, apie 44 kartus sudavę į galvos, pilvo, krūtinės sritis, tuo padarydami viršutinių 1-o dešinės pusės bei 1-2-o kairės pusės dantų vainikų nuskėlimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sunaikinę N. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone 5, kurio vertė 300 Eur, o likusią dalį pinigų 20 500 Eur už nenupirktas tariamas 50 cigarečių dėžių, panaudodami psichinę prievartą vertė sumokėti per dvi savaites, po ko tą pačią dieną apie 19.21 val., miškingoje vietovėje prie (duomenys neskelbtini) m., N. Ž. paleido, o E. P. ir R. V. tuo pat metu prie degalinės „Lukoil“ teritorijos, esančios T. M. g. 18D, Kauno m., automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. V. įgijo N. Ž. perduotus 20 500 Eur, ir taip jie veikdami bendrininkų grupėje prievartavo didelės vertės turtą, savo ir kitų bendrininkų naudai iš N. Ž. įgijo 20 500 Eur sumą, bei sunaikino N. Ž. priklausantį turtą 300 Eur vertės, tuo padarydami N. Ž. bendrą 20 800 Eur turtinę žalą, t. y tokiais savo veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis K. Z. kaltu neprisipažino ir perskaitė savo rašytinius parodymus, kurie buvo prijungti prie bylos ( t. 11, b. l. 73-76 ).

Papildomai jis paaiškino, kad su nukentėjusiuoju N. Ž. yra kalbėjęs apie cigaretes, šis teiravosi, kur jų galima pigiai nusipirkti. Kaltinamasis pažinojo T. Ž. (dabar jau mirusį), žinojo, kad jis prekiauja brokuotomis cigaretėmis. Kaltinamasis pažadėjo apie tai pasiteirauti, t. y. apie jų kiekį, kainą. T. Ž. jis asmeniškai nepažinojo, su juo artimiau bendravo kaltinamasis R. V.. Kažko konkretaus su nukentėjusiuoju taip ir nesutarė. Po to jis kartu su R. V. buvo futbolo varžybose, išsikalbėjo apie tas cigaretes ir abu nutarė, kad jeigu gera kaina, tai galima gerai uždirbti. Gal po kokių dviejų mėnesių sužinojo, kad R. V. su nukentėjusiuoju tariasi dėl cigarečių pirkimo. Dar vėliau jam paskambino S. V., pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pastarasis sakė, kad reikės pakrauti cigaretes ir už tai kaltinamasis gautų 150 eurų. Kaltinamasis sutiko. Su S. V. jie susitiko (duomenys neskelbtini) plente, degalinėje, pastarasis atvažiavo G. P. vairuojamu automobiliu. Tada jie nuvažiavo iki kažkurios vietos ir sustojo. Pro juos pravažiavo autobusiukas ant kurio buvo parašyta „autobusų nuoma“. Kaltinamasis pravažiuojančiame autobusiuke matė du žmones, kaip dabar žino, tai buvo nukentėjusysis N. Ž. ir T. Ž.. Tada S. V. pasakė „einu“, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie autobusiuko. Gal po minutės prasidėjo šauksmai, triukšmas. G. P. kaltinamajam pasakė – „pabūk dar mašinoje, o aš lipu“, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie autobusiuko, o kaltinamasis liko automobilyje. Matė kaip prie autobusiuko kažkas stumdėsi, mušėsi. Tada prie autobusiuko nubėgo ir kaltinamasis. Ant žemės gulėjo žmogus, kuriam ant galvos buvo užtrauktas megztinis. Kai megztinis nuo jo galvos nukrito, tada kaltinamasis pamatė, kad tai yra nukentėjusysis N. Ž.. Jie abu buvo pažįstami, todėl kaltinamasis labai nustebo. Po to T. Ž. visiems liepė sėsti į automobilį. Nukentėjusiajam vėl ant galvos buvo užtrauktas megztinis, tačiau kas tai padarė, kaltinamasis nežino. Automobilį vairavo G. P., keleivio vietoje sėdėjo T. Ž.. Gale atsisėdo kaltinamasis, viduryje buvo pasodintas nukentėjusysis, o iš krašto sėdėjo S. V.. Važiuojant automobilyje buvo rėkiama, nukentėjusiajam buvo priekaištaujama, kad jis turėjo pirkti 100 dėžių cigarečių, o jis sutiko pirkti tik 50 dėžių, t. y. nesilaikė susitarimo sąlygų. Todėl T. Ž. liepė N. Ž. mušti, ką S. V. ir darė. Jis ranka jam smūgiavo į šoną, į galvą. N. buvo susirietęs, girdėjo, kad prašė nemušti jo per veidą, nes reikės eiti į darbą. Gali būti, kad kaltinamasis sakė, jog nereikia „jam duoti į galvą“. Nors su N. Ž. jie buvo draugai, tačiau padėti jam neišdrįso, nes T. Ž. rėkė, kad „duos visiems į snukį“. Po to jie nuvažiavo prie autostrados, automobilis sustojo ir G. P. liepė N. Ž. išlipti. Vėliau Kaune, prie žiedo išlipo ir S. V. su T. Ž., o kaltinamasis buvo nuvežtas į tą pačią degalinę ( kur buvo palikęs savo automobilį ) ir po to išvažiavo namo. Grįžus namo, jis bandė susitikti su E. P. ir R. V. ir išsiaiškinti, kas čia buvo, tačiau jam buvo pasakyta „ būk ramus ir niekur nesikišk“. Įvykio metu T. P. nematė. Pats jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jo tikslas buvo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pakrauti cigaretes ir gauti už tai suderėtą piniginį atlygį. Todėl jis savo kaltės nepripažįsta.

Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėn. jis kartu su K. Z. buvo varžybose (duomenys neskelbtini) ir K. Z. jam pasakė, kad N. Ž. ieško pirkti cigarečių. Abu sutarė, kad gali iš to uždirbti. Grįždami užsuko pas N. Ž. į namus, tačiau jis tuo metu miegojo, todėl pabendravo tik su jo tėvu. Po kelių dienų jis susiskambino su N. Ž., pasakė, kad žino, jog šis nori įsigyti cigarečių ir sutarė susitikti. Susitiko jie pas kaltinamąjį namuose, nukentėjusiajam kaltinamasis pasakė, kad pažįsta žmones, kurie prekiauja brokuotomis cigaretėmis, abu apsikeitė kontaktais ir toliau bendravo per „VYBER“ programą. Dar po kokių 2-3 savaičių nukentėjusysis vėl aktyviai ėmė domėtis cigarečių įsigijimu, todėl buvo nutarta susitikti prie PLC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Į susitikimą kaltinamasis atvyko kartu su E. P., kadangi šis gerai pažinojo T. Ž., kuris prekiaudavo tokiomis cigaretėmis. Su nukentėjusiuoju buvo sutarta, kad už cigarečių pakelį reikės sumokėti 0,82 Eur, tačiau jis privalo pirkti ne mažiau kaip 100 cigarečių dėžių. Po to, dar po savaitės vėl buvo susitikta toje pačioje vietoje, kadangi nukentėjusysis prašė parodyti cigarečių pavyzdžius, tačiau ir vėl buvo tartasi, kad jis nupirks 100 cigarečių dėžių. Po poros dienų buvo sutarta susitikti (duomenys neskelbtini) prie baro. Kaltinamasis atvažiavo į susitikimo vietą E. P. vairuojamu automobiliu. Tada visi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, ten jų laukė T. Ž.. Kaltinamasis klausė nukentėjusiojo, kur jis susikraus tas cigaretes, tačiau šis pasakė, kad turi autobusiuką ir jie privalo į jį pakarauti perkamas cigaretes. Kaltinamasis tam paprieštaravo. Tada nukentėjusysis kažkur išvyko ir į susitikimo vietą grįžo su autobusiuku. T. Ž. įsėdo pas jį į autobusiuką, o nukentėjusysis jiems pasakė važiuoti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės ir iš jo draugo paimti pinigus už perkamas cigaretes. Kaltinamajam su E. P. nuvykus į minėtą degalinę prie jų priėjo kažkoks vyras, prisistatė nukentėjusiojo draugu ir perdavė pinigus. E. P. juos perskaičiavo, ten buvo apie 20 000 eurų. Po to kaltinamąjį E. P. parvežė namo. Jo nuomone, pinigus E. P. atidavė T. Ž.. Už šį darbą kaltinamajam buvo pažadėtas piniginis atlygis – apie 200 eurų, tačiau jis iš nieko jokių pinigų negavo. Tik vėliau jis sužinojo, kad kažkas neištesėjo buvusio pažado, įvyko kažkoks konfliktas, tačiau konkrečiau jis į tai nesigilino. Kaip jau minėjo, jis buvo tik tarpininkas dėl pinigų paėmimo, apie jokį nusikaltimą nieko nežinojo, todėl savo kaltės nepripažįsta.

Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino ir perskaitė savo rašytinius parodymus, kurie buvo prijungti prie bylos ( t. 11, b. l. 89-91 ).

Papildomai jis paaiškino, kad T. Ž. pažinojo, jie draugaudavo šeimomis. T. Ž. paprašė pavežti jo draugą S. V., ką kaltinamasis ir darė. Kelią, kur važiuoti, rodė S. V.. Atvažiavęs į nurodytą vietą kaltinamasis sustojo, matė, kad autobusiuku atvažiavo T. Ž.. Vėliau matė, kad prie autobusiuko nuo žemės keliasi nukentėjusysis, kuriam ant galvos buvo užtrauktas megztinis. Tada T. Ž. visiems liepė sėstis į kaltinamojo automobilį. Pats T. Ž. atsisėdo į keleivio vietą, o T. Z., S. V. ir nukentėjusysis susėdo automobilio gale. Nukentėjusysis sėdėjo automobilio gale per vidurį. Važiuojant T. Ž. rėkė, kad nukentėjusysis apsimelavo, nesilaikė susitarimo. Jis liepė S. V. mušti nukentėjusįjį, ką pastarasis ir darė. Kur tiksliai ir kaip S. V. mušė nukentėjusįjį kaltinamasis nematė, nes jie jam sėdėjo už nugaros. K. Z. dar bandė juos raminti, tačiau jo niekas neklausė. Vėliau paaiškėjo, kad visas ginčas kilo dėl perkamų cigarečių. Nematė ir negirdėjo, kad kas nors reikalautų nukentėjusiojo pasakyti mobilaus ryšio telefono PIN kodą, būtų iš jo atėmę tokį telefoną. Vėliau jis nukentėjusįjį išlaipino iš automobilio, T. Ž. ir S. V. paleido kažkur (duomenys neskelbtini) mieste. K. Z. jis nuvežė į degalinę, o pats išvažiavo namo. R. V. ir E. P. jis pažįsta, tačiau tą dieną jų nematė. T. P. taip pat pažįsta, tačiau jo tą dieną taip pat ten nebuvo, kaltinamojo žiniomis jis buvo kažkur išvykęs. T. P. ir T. Ž. buvo broliai, iš išvaizdos jie yra gana panašūs. T. Ž. (duomenys neskelbtini) žuvo važiuodamas motociklu. Vėliau kaltinamasis bandė konkrečiau išsiaiškinti, kas ten vyko, tačiau T. Ž. jam ne vieną kartą yra pasakęs, kad jis nesikištų, nes tai ne jo reikalas. Kaltinamasis aiškina, kad jis tik T. Ž. prašymu nuvežė S. V. į nurodytą vietą, daugiau jokių nusikalstamų veikų neatliko, todėl kaltu neprisipažįsta.

Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. vasarą jis kelis kartus buvo susitikęs su nukentėjusiuoju N. Ž.. Juo supažindino R. V., anksčiau kaltinamasis jo nebuvo matęs. N. Ž. norėjo pirkti brokuotų cigarečių, teiravosi apie jas. Kaltinamasis pažinojo T. Ž., žinojo, kad jis verčiasi tokių cigarečių prekyba. Su N. Ž. jis dėl cigarečių pirkimo buvo susitikęs kelis kartus, buvo tvirtai sutarta, kad nukentėjusysis nupirks 100 dėžių cigarečių. Apie tai jis pasakė T. Ž., šis sutiko tokį kiekį cigarečių parduoti. Taip pat buvo sutarta ir kaina, t. y. 0,82 Eur už vieną pakelį. Vėliau T. Ž. nurodė susitikimo vietą, t. y. aikštelę prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Jis su R. V. susitiko su N. Ž. ir jį palydėjo iki minėtos aikštelės. Ten nukentėjusysis atvyko savo lengvuoju automobiliu. Aikštelėje susitikus su T. Ž. šis ėmė priekaištauti nukentėjusiajam, kodėl šis atvyko su lengvuoju automobiliu, nes nebus kur cigarečių sukrauti. Tada nukentėjusysis kažkur nuvyko ir grįžo į aikštelę su autobusiuku. T. Ž. ėmė klausinėti jo apie atsiskaitymą už cigaretes. Nukentėjusysis pasakė, kad su savimi pinigų neturi, jie yra pas jo draugą, kuris laukia degalinėje ir paprašė R. V. nuvykti iki jo ir paimti pinigus. Tada kaltinamasis su R. V. nuvyko į nurodytą degalinę, ten sutiko nukentėjusiojo draugą D. V., kuris perdavė jiems pinigus. Tuo metu jis iš T. Ž. gavo žinutę, kurioje jis prašė perskaičiuoti gautus pinigus. Jie perskaičiavo gautus pinigus, jų buvo apie 20 000 EUR ir apie tai SMS žinute informavo T. Ž.. Tada pastarasis nurodė jiems važiuoti namo ir parašė, kad pinigus jam atiduos, kai jis grįš namo. Tos pačios dienos vakare kaltinamasis nuvažiavo pas T. Ž. ir atidavė jam gautus pinigus. Jau anksčiau buvo sutarta, kad už šį darbą kaltinamajam bus sumokėti keli šimtai eurų ir jis galės tuos pinigus pasidalinti su R. V.. Susitikus su T. Ž., šis buvo labai piktas, priekaištavo, kad nukentėjusysis nesilaikė susitarimo sąlygų ( buvo sutarta, kad nupirks 100 dėžių, tačiau nupirko tik 50 dėžių ), todėl kaltinamasis jokių žadėtų pinigų negaus. Vėliau apie tai, kas įvyko jis bandė domėtis pas R. V., tačiau šis pasakė, kad niekas su juo nebendrauja ir jis nieko nežino. Dar vėliau jis sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad nebuvo nupirktos visos sutartos cigaretės, tačiau smulkiau šių aplinkybių jis nežino. Pats kaltinamasis tik palydėjo nukentėjusįjį į sutartą vietą bei nuvykęs paėmė pinigus už perkamas cigaretes, jokio piniginio atlygio už tai negavo, todėl savo kaltės nepripažįsta. Taip pat paaiškino, kad T. Ž. buvo T. P. brolis, važinėjo motociklu, užsiėmė cigarečių prekyba. Jie gana panašūs, tačiau kaltinamasis juos atskirdavo.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 m. liepos mėn. susitiko su T. Ž.. Šis paklausė jo, ar gali padėti kažką pakrauti. Kaltinamajam sutikus, T. Ž. pasakė, kad jis pasiimtų dar vieną vaikiną. Tada kaltinamasis susitiko su K. Z. ir pasiūlė jam užsidirbti, t. y. už krovimo darbus pasiūlė 100 ar daugiau eurų. K. Z. pasakė, kad tą dieną jis bus (duomenys neskelbtini) ir sutiko susitikti. Galimai 2015-07-13 kaltinamąjį prie namų paėmė G. P. ir jie jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) į vieną degalinę, iš kurios pasiėmė K. Z.. Tada jie visi nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) Hidroelektrinės, kur kaltinamasis buvo susitaręs susitikti su T. Ž.. Po kiek tai laiko autobusiuku atvažiavo T. Ž.. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir ėjo prie autobusiuko. Neneigia, kad eidamas mūvėjo pirštines, tačiau tai buvo paprastos darbinės pirštinės, parduodamos prekybos centruose. Beeidamas jis pamatė, kad iš autobusiuko T. Ž. ištraukė N. Ž., jis gulėjo ant žemės su ant galvos užtrauktu megztiniu, o T. Ž. šaukė ant jo: „kodėl su tokiu autobusu atvažiavai, jis gi su GPS-u“. Tada T. Ž. liepė kaltinamajam pakelti nukentėjusįjį ir vesti jį į automobilį, o išlipusiems K. Z. ir G. P. taip pat liepė grįžti į automobilį. Važiuojant T. Ž. rėkė ant nukentėjusiojo ir dėl autobusiuko su GPS-u, ir dėl kažkokių pinigų, dėl cigarečių kiekio, ir kad šis kažko nepadarė. T. Ž. taip pat kaltinamajam liepė mušti nukentėjusįjį, sakydamas „duok jam, tik nagliau atsako – ir duok visą laiką“. Kaltinamasis neneigia, kad N. Ž. atsikalbinėjant jis jį mušė, t. y. sudavė kelis kartus kumščiu į galvą, į šonus. Nemano, kad nukentėjusysis buvo stipriai mušamas, nes automobilyje nelabai buvo vietos stipriai užsimoti. Taip pat teigia, kad nukentėjusįjį mušė, nes bijojo T. Ž. – jis buvo (duomenys neskelbtini) „autoritetas“. Jeigu jam būtų liepęs mušti K. Z. ar kitas automobilyje sėdėjęs asmuo, jis to būtų nedaręs. Po to E. P. sustojo ir N. Ž. išlaipino iš automobilio. Kaltinamasis ir T. Ž. išlipo prie žiedo. Tada T. Ž. pasiėmė kitą autobusiuką, jie nuvažiavo į kažkokį angarą, pasikrovė 50 dėžių cigarečių, jas atvežę perkrovė į N. Ž. autobusiuką ir tą autobusiuką toje vietoje paliko. Patys į T. Ž. vairuojamą autobusiuką dar pasikrovė 50 dėžių cigarečių ir jas parsivežė į Jurbarką. Neigia, kad mušdamas N. Ž. reikalavo pasakyti jo mobilaus ryšio telefono PIN kodą, taip pat nematė, ar kas nors sudaužė tą telefoną. Kaltinamųjų R. V. ir E. P. tą dieną jis nematė. Kaltinamojo žiniomis už cigaretes buvo sumokėta 20 500 eurų, kas pasiėmė pinigus, jis nežino. Po to dėl tų pinigų kilo sąmyšis, pradėjo važinėti nukentėjusiojo tėvas, reikalauti tų pinigų. Tada kaltinamasis suprato, kad viskas yra rimčiau, nei jis manė. T. Ž. žadėjo viską sutvarkyti, pats kaltinamasis irgi vyko pas nukentėjusiojo tėvą, bandė tartis. Po to buvo pareikšti įtarimai, o T. Ž. tuo metu jau buvo žuvęs. Pripažįsta, kad žalą atlygino. Pinigus, t. y. 20 500 eurų, gautų už parduotas cigaretes, T. Ž. buvo palikęs pas jį, nes jis turėjo problemų dėl kažkokių automobilių ir pas jį ieškojo pinigų. Tuos pinigus jis grąžino nukentėjusiajam, o likusieji pinigai yra jo asmeniški. Nukentėjusysis pretenzijų jiems neturi. Perduodant pinigus dalyvavo ir nukentėjusiojo tėvas, jam apie tai yra žinoma. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes mušė nukentėjusįjį N. Ž..

Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo sumušimo, dėl cigarečių jis neturi nieko bendro. 2015-07-13 jis su drauge V. R. iš ryto išvyko į (duomenys neskelbtini). Vakare jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nakvojo pas savo draugą T. M.. Nežino, kodėl tokius parodymus duoda nukentėjusysis, mano, kad jis painioja jį su jo žuvusiu broliu T. Ž., kadangi jie buvo gana panašūs. Brolis jam kažką minėjo apie tas cigaretes, siūlė prisidėti, tačiau jis tą dieną jau buvo suplanavęs kelionę į (duomenys neskelbtini). Vėliau jis sakė broliui apie jam reiškiamus įtarimus, šis žadėjo blogiausiu atveju pripažinti savo kaltę. Kaltinamasis parodymų nedavė, nes nenorėjo duoti parodymų prieš savo brolį. Jo brolis žuvo (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis dabar važinėja motociklu, nes prieš metus išsilaikė teises, anksčiau nevažinėjo. Taip pat paaiškino, kad jis naudojosi MRT, kurio numerio galas yra „2004“. Jis gyveno kartu su savo broliu T. Ž. ir būdavo, kad ir šis naudojasi jo telefonu.

Nukentėjusysis N. Ž. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius K. Z. ir R. V., kitus kaltinamuosius – daugiau iš matymo. K. Z. jam ne kartą yra pasiūlęs įsigyti sportinių kostiumų, durpių ir pan. 2015 m. gegužės mėn. jis susitiko su kaltinamuoju K. Z. ir pasakė, kad norėtų pirkti cigarečių, vėliau tuos klausimus derino telefonu, dar kartą K. Z. buvo atvažiavęs pas jį į namus, tačiau jis tuo metu miegojo. Vėliau K. Z. kažkur dingo ir į jo siunčiamas žinutes nebeatsakinėjo. Dar vėliau jis rado praleistą skambutį. Paskambinus atsiliepė kaltinamasis R. V. ir pasiūlė susitikti. Nukentėjusysis jį pažinojo, nes jie mokėsi vienoje mokykloje. Susitikus su R. V. šis pasakė, kad žino, jog nukentėjusysis bendrauja su K. Z. dėl cigarečių pirkimo, tačiau dėl to reikia bendrauti tiesiogiai su juo. Dar po dviejų savaičių R. V. pasiūlė susitikti su žmogumi, kuris tiesiogiai bendrauja su cigarečių tiekėjais ir tada jį supažindino su kaltinamuoju E. P.. Nukentėjusysis jį pažinojo kaip savo draugo klasioką. Pirmojo susitikimo metu jie nieko konkrečiai nenutarė. Gal dar po savaitės jie vėl susitiko. Nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad reikia pirkti 100 dėžių cigarečių, kaina yra 0,82 Eur už pakelį. Tą kartą jie taip pat nieko konkretaus nesutarė. Tada po savaitės R. V. jam parašė SMS žinutę, klausė, ar jis pirks cigaretes. Nukentėjusysis jam atrašė, kad nepirks. Po to R. V. ėmė jį šantažuoti siųsdamas žinutes, kad jis yra „triohla“, t. y. nesilaikantis žodžio. Kadangi tai buvo didelis įžeidimas, nukentėjusysis savo reputaciją saugo, todėl jis sutiko pirkti tas cigaretes. Tada jis liepos 11 dieną susitiko su R. V. ir E. P. ir sutarė, kad liepos 13 dieną išsinuomos autobusiuką, atvažiuos į sutartą vietą ir nupirks cigaretes, tačiau su jais buvo sutarta, kad jis pirks ne 100, o 50 dėžių už 20 500 eurų. Po to jis išsinuomojo autobusiuką. Dėl šio sandorio jam buvo kilę abejonių, todėl jis paprašė savo draugo D. V. pasaugoti pinigus. Apie tai, kas vyksta jam smulkiai nepasakojo, tačiau su pinigais liepė laukti „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ir gavus iš nukentėjusiojo SMS žinutę atiduoti pinigus atvykusiems žmonėms. Vėliau jis su lengvuoju automobiliu nuvyko prie baro ir ten susitiko su R. V. ir E. P.. Šie liepė jam sekti iš paskos ir taip jie nuvyko į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Sustojus jie paklausė nukentėjusiojo, kur jo autobusiukas. Nukentėjusysis pasakė kur jis stovi, davė jiems užvedimo raktelius ir liepė pakrauti cigaretes, o tada atiduos jiems pinigus. Šie pasakė, kad toks variantas netinka, liepė pačiam atvažiuoti autobusiuku, pasikrauti cigaretes, tada parašyti SMS žinutę, o jie pasiims pinigus. Tada nukentėjusysis savo automobiliu nuvažiavo iki autobusiuko, juo grįžo į tą pačią aikštelę prie hidroelektrinės. Tuo metu iš automobilio išlipo juodais treningais apsirengęs trečias asmuo – T.. R. V. ir E. P. išvažiavo pasiimti pinigų, o T. įlipo į autobusiuką ir jie kartu važiavo. Nukentėjusysis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra toks „autoritetas“ Ž. ir jis turi brolį, todėl nežinodamas T. pavardės pirminiuose parodymuose jį įvardino Ž. pavarde. Bevažiuojant T. lipė užsidengti akis, kad jis nematytų į kokią teritoriją jie važiuoja. Sustojus autobusiukui jam ant galvos buvo užtrauktas bliuzonas, atidarius duris jis gavo keletą smūgių į galvą ir buvo ištemtas iš autobusiuko. Jam nukritus ant žemės jis buvo spardomas. Iš girdimų balsų suprato, kad ten yra daugiau vaikinų. Nusiėmus nuo galvos bliuzoną jis pamatė, kad ten yra ir K. Z., kurio iš viso neturėjo būti. Taip pat matė ir S. V. bei G. P.. Po to jam ant galvos vėl kažkas užtraukė bliuzoną ir įsodino į automobilį. Jis buvo įsodintas į automobilio galą, jam iš dešinės atsisėdo S. V., iš kairės - K. Z., o priekyje sėdėjo T. P. ir G. P.. Bevažiuojant jie ėmė reikalauti, kad jis parašytų savo draugui SMS žinutę, jog viskas yra gerai ir šis atiduotų pinigus. Nukentėjusiajam nesutikus, jį ėmė mušti S. V., sudavė keletą smūgių į galvą. Po to kažkas paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir ėmė reikalauti, kad jis pasakytų PIN kodą. Nukentėjusiajam nesutikus, jį vėl ėmė mušti S. V.. Nukentėjusysis prašė, kad neduotų smūgių jam į veidą, nes rytojaus dieną jis turėjo darbinį pokalbį. Tada S. V. jau smūgiavo jam į šonus. Pasakius PIN kodą girdėjo kaip vyko susirašinėjimas. Po to jo telefoną kažkas sudaužė. Iš to nukentėjusysis padarė išvadą, kad telefonas jiems tapo nereikalingu, nes pinigai atiduoti. Po to dar buvo reikalaujama 20 000 Eur už cigaretes. Nukentėjusysis pasakė, kad kada bus cigaretės, tada ir bus sumokėti pinigai. Tada S. V. jam dar sudavė apie dešimt smūgių. Nukentėjusysis, bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės pažadėjo, kad reikalaujamus pinigus sumokės po dviejų savaičių. Kaltinamieji aiškino, kad jie žino, jog jis dirba LESTO ir jį pasiims prie darbovietės. Sustojus automobiliui, nukentėjusiajam buvo atiduoti autobusiuko užvedimo rakteliai, pasakyta, kad krovinys pakrautas ir liepta eiti jį pasiimti. Tada G. P. paėmė jį už rankos, nuvedė prie medžio ir pasakė: „ geriau neerzink jų, neatsisuk, važiuojame mes iš čia“. Nukentėjusiojo manymu, jeigu ne G. P., tai jis būtų dar labiau sumuštas. Po to nukentėjusysis išėjo iš miško, apie dvi valandas ieškojo savo automobilio. Jį suradęs, nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten susitiko su savo draugu D. V.. Šis pasakė, kad iš nukentėjusiojo telefono gavo SMS žinutę, kad „viskas gerai“ ir atėjusiems asmenims atidavė jam duotus pinigus. Iš to nukentėjusysis suprato, kad pinigus paėmė R. V. ir E. P.. Kitą dieną jis grįžo į (duomenys neskelbtini), nuvyko prie palikto autobusiuko. Jame jokio krovinio nebuvo. Priekinės autobusiuko durys buvo atidarytos, o krovinio skyriaus užrakintos. Pro priekines duris patekti į krovinio skyrių nėra galimybės. Tada nukentėjusysis autobusiuku nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospektą (duomenys neskelbtini) ir jį ten paliko. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) apie tai, kas nutiko, pasipasakojo savo tėčiui. Šis paskambino R. V. tėvui, o šis rytojaus dieną paskambinęs pasakė, kad R. V. jam liepė į tuos reikalus nesikišti. Nukentėjusysis žinojo, kad šie kaltinamieji yra savotiški (duomenys neskelbtini) „autoritetai‘ todėl bijodamas tiek dėl savęs, tiek dėl savo tėvų, iš pradžių nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Vėliau prie namų ėmė važinėti įtartini automobiliai, motociklai, todėl jis parašė pareiškimą policijai. Rugsėjo mėnesį buvo sulaikyti K. Z. ir R. V.. Tada prasidėjo spaudimas, pas jo tėvus keletą kartų buvo atvažiavęs R. V. tėvas, tarėsi kaip spręsti tą situaciją. Vėliau buvo atvažiavęs jų bendras draugas L. T., skambino A. G., per jį norėjo susisiekti su L. T.. Jam taip pat skambino G. P. žmona, kvietė „Panoramoje“ susitikti su advokatais, aiškino, kad G. P. ten įsivėlė per klaidą. Nukentėjusysis susitikti atsisakė. Taip pat su jo tėvu buvo susitikęs ir G. P. tėvas. Po L. T. apsilankymo buvo išdaužtas jų namo langas. Ten yra įkurta laboratorija, kurioje dirba jo mama. Po to kitą naktį kažkas nuardė palangę. Tada tėvai parašė pareiškimą policijai.

Taip pat paaiškino, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu vartojo tik kaltinamasis S. V., o kaltinamieji K. Z. ir G. P. bandė jį raminti. T. Ž. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) „autoritetą“, ne kartą yra jį matęs. T. P. anksčiau nepažinojo, nebuvo jo matęs. Kartu jų taip pat nebuvo matęs. Kuris iš jų buvo įvykio metu jam sunku pasakyti, nes buvo išsigandęs, jam buvo stresinė situacija. Įvykio metu kažkas minėjo vardą „T.“, tačiau kas, negali atsakyti. Atpažįstant nei T. P., nei T. Ž. gyvai jam nebuvo rodomi. Atpažinimas buvo atliekamas pateikiant fotonuotraukas, tačiau T. Ž. fotonuotrauka pateikta nebuvo.

2018-01-23 teismo posėdyje ( t. 11, b. l. 79 ) papildomai paaiškino, kad buvo atvykęs į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten matė atvykusį T. P.. Rytojaus dieną jis pasiteiravo A. G., ko buvo atvykęs T., tačiau A. G. jam pasakė, kad buvo atvykęs ne T., o T. Ž.. Įvykio metu jam buvo didelis stresas, todėl jis galėjo kai kurias aplinkybes savaip interpretuoti. Dabar jam atrodo, kad įvykio metu dalyvavo T. Ž.. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu jį gynė vienintelis G. P. ir jis mano, kad tai, kas tada vyko, pačiam G. P. buvo staigmena.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju N. Ž. pažįstamas nuo tada kai jis atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), susipažino per liudytojo draugą. Jis dažnai darbo reikalais važinėja į (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusysis 2015 m. liepos mėn. paprašė jo paslaugos, t. y. perduoti paketą su pinigais. Su nukentėjusiuoju jis susitiko (duomenys neskelbtini) liepos mėn. 13 ar 15 dieną, šis perdavė jam maišelį su pinigais ir pasakė, kad parašys SMS žinutę kam perduoti pinigus. Liudytojas važiavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, po to ilgai laukė nukentėjusiojo žinutės. Pats bandė skambinti, tačiau nukentėjusysis į skambučius neatsakydavo, rašydavo žinutes, prašydamas dar palaukti. Po to jam buvo nurodyta važiuoti prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Ten nuvykus atvažiavo juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, kuriame sėdėjo du vaikinai. Liudytojas per „Vyber“ programą gavo iš nukentėjusiojo patvirtinimą, kad gali atiduoti jam perduotus pinigus. Tada jis įsėdo į atvažiavusį automobilį, perdavė vaikinams pinigus. Šie pinigus perskaičiavo ir pasakė, kad viskas gerai. Tada liudytojas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis dar bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau šis jam neatsakė. Po to, kitą dieną, jis susitiko su nukentėjusiuoju, matė, kad šis yra sumuštas, t. y. buvo sumušta jo galva, ausis buvo mėlyna nuo sumušimo. N. jam pasakojo, kad buvo susitikęs su nuo vaikystės pažįstamais asmenimis, buvo sutaręs pirkti cigaretes, tačiau jam ant galvos buvo užtrauktas megztinis, jis buvo mušamas, iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, o po to jis buvo paliktas miške. N. jam sakė, kad ne jis jam rašė SMS žinutes. Taip pat N. jam minėjo, kad įvykio vietoje buvo ar tai trys, ar tai keturi asmenys. Taip pat pasakė, kad liudytojui buvo perdavęs apie 20 000 eurų. Liudytojas taip pat paaiškino, kad vieną iš asmenų, kuriems perdavė pinigus tikrai atpažino – tai buvo kaltinamasis R. V..

Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiojo N. Ž. tėvas. 2015-07-14 jam paskambino sūnus ir paprašė susitikti kur nors prie (duomenys neskelbtini), o ne namuose. Tada jie susitiko aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Sūnui įsėdus į automobilį liudytojas pamatė, kad jo veidas apibrozdintas. Tada sūnus jam papasakojo, kad buvo sutaręs pirkti cigarečių, apie tai tarėsi su K. Z.. Šiam kažkur dingus jis tuos reikalus ėmė derinti su R. V.. Po to sūnus išsinuomavo autobusiuką, nuvažiavo į sutartą vietą, už vairo sėdo T.. Taip pat pasakė, kad įvykio vietoje buvo R. V., S. V., G. P., K. Z. ir E. P.. Sūnus pasakojo, kad iš pradžių jam liepė užsidengti akis, po to užmetė ant galvos megztinį, ištraukė iš autobusiuko ir ėmė mušti. Po to jį persodino į lengvąjį automobilį, atėmė mobilaus ryšio telefoną, reikalavo pasakyti PIN kodą, vėl mušė, po to telefoną sudaužė ir paleido jį miške. Tada sūnus susirado savo automobilį, grįžo į (duomenys neskelbtini), o kitą dieną grąžino išsinuomotą autobusiuką. Liudytojas buvo šoke. Kadangi jis pažinojo R. V. tėvą, todėl nutarė jam apie tai pasakyti. Susitikus su K. V. jis jam apie tai papasakojo. K. V. neatrodė nustebęs ir pasakė, kad „darbas jau padarytas, o pinigų jie neatgaus“. Vėliau, po kokių dviejų savaičių sūnui paskambino iš Kauno ONTT ir pakvietė susitikti. Sūnus iš pradžių ten nevyko. Tada jam paskambino antrą kartą ir liudytojas su sūnumi nuvyko į (duomenys neskelbtini). Policijoje jiems pasakė, kad yra žinoma apie tą įvykį ir paragino sūnų papasakoti viską, kas jam žinoma. Sūnus iš pradžių sakė, kad dar yra neapsisprendęs. Tada po tų dviejų savaičių prasidėjo skambučiai, nes sūnus kaltinamiesiems buvo pažadėjęs atiduoti dar 20 000 eurų, t. y. be tų 20 500 eurų, kuriuos jie iš jo atėmė. Taip pat prdėjo važinėti tamsios spalvos automobiliai, kurie privažiuodavo, pastovėdavo ir vėl išvažiuodavo. Vieną kartą į kiemą buvo atvažiavęs asmuo su motociklu, kurį laiką telefonu filmavo, ar fotografavo, o po to išvažiavo. Tada buvo parašytas pareiškimas policijai ir kai kurie kaltinamieji buvo sulaikyti. Vėliau pas juos į namus atvyko G. P. tėvai, jie buvo šoke nuo to, ką sužinojo. Sūnus liudytojui sakė, kad G. P. jį gynė, ištraukė iš automobilio ir paliko miške. Vėliau atvažiavo K. V., jis prašė keisti parodymus, tačiau jie susiginčijo ir šis išvažiavo. Po to atvažiavo L. T. su S. V. automobiliu. Jis ėmė aiškinti, kad reikia kaltinamiesiems padėti, nes E. P. žmona pagimdė, T. P. žmona laukiasi, kvietė važiuoti kalbėtis pas advokatus, tačiau liudytojas niekur važiuoti nesutiko. Tada L. T. išvažiavo, tačiau po kiek laiko sugrįžo su A. P., t. y. G. P. tėvu. Šis atsiprašinėjo, sakė, kad tuos pinigus reikia kažkaip grąžinti. Liudytojas imti pinigus atsisakė, o vėliau su žmona L. T. išvijo iš kiemo. Pavakare vėl atvažiavo K. V. ir A. P.. K. V. vėl ėmė raginti keisti parodymus, priešingu atveju žadėjo, kad jie jokių pinigų neatgaus. Dar po kelių dienų pas juos apsilankė R. V. mama, labai dėl visko apgailestavo. Po tų kalbų, buvo šeštadienis, liudytojas jau buvo atsigulęs miegoti, kaip išgirdo trenksmą ir nuvažiuojantį automobilį. Paaiškėjo, kad buvo išdaužtas langas ir į kambarį, kuriame dirba ir sėdi jo žmona, buvo įmestas akmuo. Apie tai jie pranešė policijai. Po to dar buvo bandyta įsibrauti į namą, buvo nuardyta palangė.

Taip pat paaiškino, kad jis dirba apsaugininku ir per Šv. Kalėdas (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“ jis prižiūrėjo viešąją tvarką. Ten prie durų jis pastebėjo S. V.. Paklausus, kodėl jis mušė jo sūnų, šis paties fakto neneigė, tačiau konkrečiau nieko ir neatsakė. Jis tik aiškino, kad reikia tartis, keisti parodymus ( reikia, kad būtų savavaldžiavimas ), nes jeigu jie sės į kalėjimą, tai jokie pinigai nebus grąžinti. Taip pat paaiškino, jog sūnus jam sakė, kad iš viso kaltinamisiems perdavė 20 500 eurų, t. y. 10 000 jis buvo pasiskolinęs iš liudytojo, 5 500 buvo jo santaupos, o likusius jis buvo pasiskolinęs iš savo draugo K.. Dėl cigarečių pirkimo jis iš pradžių tarėsi su K. Z., o šiam kažkur dingus jis dėl to jau tarėsi su R. V. ir E. P..

2018-02-08 teismo posėdyje ( t. 11, b. l. 106 ) jis paaiškino, kad apie žalos atlyginimą žino. Kaltinamasis S. V. žalą atlygino, t. y. sūnui sumokėjo 31 000 eurų. Sumokant sūnui pinigus liudytojas dalyvavo asmeniškai. Sūnus kaltinamiesiems atleido, pretenzijų jiems neturi. Jis kalbėjosi su sūnumi ir šis prašo kaltinamiesiems skirti kuo švelnesnę bausmę.

Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo N. Ž. mama. Apie sūnaus sumušimą ji sužinojo iš savo vyro apie liepos mėn. 15 d., kada sūnus jau buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Vyras papasakojo, kad sūnų sumušė Kauno miške, buvo muštas ir automobilyje, iš jo buvo atimti 20 500 eurų. Sakė, kad mušė R. V., K. Z., T. P., E. P. ir „M.“, t. y. S. V.. Sūnų pamatė tik po savaitės. Jam buvo nubrozdinimai ant veido, patinę lūpos, nuskeltas dantis. Liudytoja siūlė sūnui kreiptis į gydytojus, išsiimti pažymą, tačiau matėsi, kad sūnus yra labai įbaugintas. Vyras jai sakė, kad sūnų nuvežė pas K. V. ( kaltinamojo R. V. tėvą ), šis iš pradžių sakė, kad to negali būti, nes jie klasiokai, tačiau kitą dieną vyras iš K. V. gavo atsakymą, kad ‚sūnui įmušė ragą“, t. y., kad jis jokių pinigų neatgaus. Vėliau buvo parašytas pareiškimas policijai ir K. Z. bei R. V. buvo sulaikyti. Tada pas vyrą atvažiavo K. V. tartis. Tos pačios dienos vakare, ar kitą dieną pas juos atvažiavo ir G. P. tėvai, kurie dėl to labai apgailestavo. Dar buvo atvažiavęs L. T. tartis, tačiau liudytoja jį išvarė. Po to vėl atvažiavo K. V., atsivežė A. P., tačiau K. V. ėmė isterikuoti, todėl liudytoja jį išvijo, o A. P. išvežė jos vyras. Po to, kai ji išvijo K. V. apie 21-22 val. jai pasigirdo, kad apie namus kažkas vaikšto. Išėjus į lauką jis kažką pamatė, vyras dar bandė vytis nuvažiuojančią mašią, o po pusvalandžio kambaryje, kuriame ji sėdi ir dirba, išdužo langas, į jį buvo mestas akmuo. Po trijų dienų pastenėjo, kad buvo plėštas lango paketas. Dėl to buvo parašyti pareiškimai policijai. Prieš tai dar apie namus važinėjo motociklai „britvos“.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad jo namuose buvo padaryta krata ir tada jis sužinojo, kad sūnus R. yra įsivėlęs į kažkokį nusikaltimą. Apie tai iš kažko sužinojo, tačiau konkrečiai iš ko, nepamena. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis yra N. Ž.. Kadangi gerai pažinojo jo tėvą, todėl nuvažiavo pasišnekėti. Pokalbis nepavyko, nes jo žmona jį išvijo. Neigia, kad jis kalbėtis važiavo keletą kartų.

Liudytojas E. V. paaiškino ,kad nukentėjusįjį N. Ž. pažįsta, tačiau aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeprisimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog apie tai, kad N. Ž. turi problemų už kažkoks prekes, sužinojo iškarto po įvykio. Jam po įvykio paskambino kažkoks kaunietis N. Ž. draugas, kuris paprašė nuvažiuoti pasikalbėti su N. Ž., nes telefonu nenorėjo kalbėti. Pas jį į sodybą taip pat buvo atvykęs E. Ž., kuris klausė, ką` jam daryti, tačiau jis jam pasakė, kad pinigų neatgaus ir jam nieko negali padėti. Apie įvykį jam pasakojo E. Ž., bet ar tai tiesa, jis nežino.( t. 2, b. l. 71-72 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad taip ir nesuprato, ko nukentėjusiojo tėvas buvo atvykęs pas jį.

Liudytojas N. B. paaiškino, kad nukentėjusysis - buvęs jo bendradarbis. Po tos dienos kai kažkas įvyko, jis pranešė kolegoms, kad neatvyks į darbą ir paprašė liudytojo, kad šis atneštų jam darbo kompiuterį. Liudytojas jam nunešė kompiuterį į namus ir matė, kad nukentėjusiajam veidas bei nosies sritis yra ištinę. Nukentėjusysis jam pasakė, kad jį kažkas užpuolė ir sumušė.

Liudytoja O. Š. paaiškino, kad nukentėjusysis N. Ž. yra jos draugas. Ji dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Į UAB “Bitė” saloną atvyko N. Ž., jis keitėsi pokalbių plano kortelę. Liudytoja pastebėjo, kad jis yra sužalotas, sumuštas, tačiau apie tai konkrečiau jie nesikalbėjo. Iš jų pokalbio ji suprato, kad jis buvo užpultas, iš jo atėmė telefoną, o po to tą telefoną kažkur išmetė. Matė, kad jis yra sumuštas, t. y. buvo sumušimas prie ausies ir skruosto.

Liudytojas R. E. paaiškino, kad jis dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, E. Ž. – jo buvęs darbuotojas. 2015-12-26 buvo gautas prašymas (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“ pasaugoti renginį. Tam darbui buvo pasiųsti L. R. ir E. Ž.. Pastarasis jam apie savo problemas nesipasakojo, apie jas liudytojas sužinojo vėliau. Taip pat paaiškino, kad E. Ž. paprašė jo namuose įrengti signalizaciją ir tada papasakojo apie savo sūnaus problemas.

Liudytojas L. R. paaiškino, kad jis dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. gruodžio mėn. jis su kolega E. Ž. dirbo (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas matė, kad E. Ž. buvo išėjęs į lauką ir bendravo su kažkokiu jaunuoliu. Vėliau E. Ž. jam kažką minėjo, kad tai yra susiję su jo sūnumi, tačiau liudytojui tai nebuvo įdomu, todėl jis konkrečiau apie tai nesidomėjo.

Liudytoja I. E. Š. paaiškino, kad tikslaus laiko dabar neatsimena, tačiau eidama per kiemą išgirdo garsiai šnekantį savo žentą E. Ž.. Jis šnekėjosi su K. V. apie kažkokius pinigus, tačiau ją pamatę jie nutilo. Ji klausė dukros kas atsitiko, tačiau ši pasakė, kad tai vyrų reikalas ir liepė nesikišti. Vėliau ėmė atvažinėti prabangios mašinos, o dukra su žentu ėjo kalbėtis su atvažiavusiais asmenimis. Vėliau dukra pasakė, kad jos anūką N. buvo užpuolę, ant galvos buvo uždėję maišą, reikalavo pinigų. Vėliau grįžo į namus anūkas N., matė, kad galvoje jam yra mėlynė, tačiau jis apie tai kas atsitiko, jai konkrečiai nepasakojo. Dar į namus buvo atvažiavusi policija, nes vieną kartą į langą buvo mestas akmuo, o kitą kartą buvo bandyta išplėšti lango rėmą.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad N. Ž. yra jo draugas. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau N. jam paskambino ir atvažiavo į namus. Matė, kad sumuštas jo veidas. Paklausus, kas atsitiko, N. jam pasakė, kad su pažįstamais iš Jurbarko buvo sutaręs pirkti cigaretes, tačiau jie jį sumušė ir atėmė pinigus. Liudytoja bandė smulkiau išsiaiškinti tas aplinkybe, tačiau N. vengė apie tai kalbėti, matėsi, kad jis yra išgąsdintas.

Liudytojas N. G. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jie užsiima automobilių nuoma. Nukentėjusysis N. Ž. iš jų buvo išsinuomavęs vienai dienai autobusiuką „Renault Trafic“. Vėliau jam paskambino kažkoks vyras ( mano, kad tai – N. Ž. tėvas arba kažkoks giminaitis ) ir pasakė, kur tas autobusiukas yra paliktas. Jį jie surado (duomenys neskelbtini) prospekte, autobusiukas buvo apgadintas, tačiau dėl žalos atlyginimo į teismą dėl to nesikreipė.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis nuo seniai pažįsta nukentėjusįjį N. Ž., kaltinamuosius K. Z. ir S. V., kitus kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jie visi yra iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis N. Ž. jam pasakojo, kad buvo sutaręs pirkti cigaretes, tačiau jų neatvežė, jis buvo apgautas ir sumuštas. Smulkiai tų aplinkybių nukentėjusysis jam neaiškino. Taip pat buvo atvažiavęs pas jį L. T., prašė paskambinti iš savo telefono N., nes šis jam neatsako. Liudytojas paskambino, L. T. su nukentėjusiuoju kažką tarėsi, tačiau, jo nuomone, nesusitarė, nes pokalbis truko labai trumpai. Vėliau, vyko jo kavinės „Jurbarko svetainė“ atidarymas, į jį liudytojas pakvietė nukentėjusįjį. Pastarasis į jį atvyko su savo draugu K.. Išėjus parūkyti prie kavinės atvažiavo T. Ž. su S. V. ir teiravosi, ar galima pavalgyti. Liudytojas jiems paaiškino, kad vakarėlis yra uždaras, tačiau pamatė, kad nukentėjusysis išsigando ir pasišalino. Rytojaus dieną jie susitiko ir nukentėjusysis klausė jo dėl ko buvo atvažiavęs T. P., tačiau liudytojas jam pasakė, kad buvo atvykęs ne T. P., tačiau jo brolis T. Ž.. Tada nukentėjusysis jam pasakė, kad perkant cigaretes yra nukentėjęs nuo T. Ž. ir pastarasis įvykio metu vairavo autobusiuką.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo L. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog kada tiksliai neprisimena, buvo tą pačią dieną kai sulaikė R. V. ir K. Z. (2015-09-10), jam R. V. brolis pasakė ir parodė lapus, kur buvo įvardinti kuo įtariami taip pat G. P., S. V., E. P., T. P., matė kad pareiškimą parašė N. Ž.. Jis R. V., K. Z., S. V. pažįsta, turi K. Z. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). E. P., G. P., T. P. žino, bet nebendrauja. Kai buvo sulaikyti K. Z. ir R. V., jis nuvažiavo pas N. Ž. tėvus į namus ir prašė N. Ž. telefono numerio, kadangi tiek N. Ž., tiek kiti įvardinti asmenys buvo draugai, norėjo viską sužinoti. Jis į N. Ž. namus taip pat nuvežė G. P. tėvą. Po to jis iš bendro pažįstamo A. (A. G.) paskambino N. Ž., kuris jam liepė nesikišti. ( t. 2, b. l. 65-66 ).

Liudytoja V. R. paaiškino, kad T. P. yra jos draugas, jie nesusituokę, tačiau dabar gyvena kartu. 2015-07-13 buvo jų pirma kelionė kada jie keliavo kartu, t. y. tą dieną jie išvyko į (duomenys neskelbtini). Važiavo T. P. vairuojamu juodos spalvos BMW automobiliu. Ten jie prabuvo visa dieną, po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nakvojo pas T. draugą T. M.. Kitą dieną jie vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir vakare grįžo namo. Tą dieną ji gerai atsimena, nes tai buvo pirma jų bendra kelionė kartu su nakvyne. Dabar jie kekvienais metais liepos 13 vyksta į (duomenys neskelbtini).

Liudytojas T. M. paaiškino, kad T. P. jis pažįsta, jie vaikystės draugai. Dabar liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini). V. R. pažįsta, ji dabar gyvena kartu su T. P.. 2015-07-13 T. P. su V. R. buvo atvykęs pas jį, nakvojo. T. P. jam paskambino maždaug prieš dvi dienas, sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir teiravosi, ar galės pas jį pernakvoti. T. P. su V. R. atvažiavo liepos 13 dienos pavakare su juodos spalvos 5 klasės BMW automobiliu. Po to jie pas jį lankėsi ir 2016-07-13 ir 2017-07-13. Taip pat paaiškino, kad pažinojo ir T. P. brolį Tomą, tačiau jo kita pavardė – Ž.. Jis žuvo motociklo katastrofoje.

Liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad buvo gauta nutartis atlikti telefonų kontrolę, t. y. T. P. ir kitų asmenų, jis turėjo klausytis jų pokalbių. Tų pokalbių nebuvo daug, pagrinde buvo prisijungimai ir SMS žinutės. Ten kalbėjo vyras ir liudytojas daro išvadą, kad ten kalbėjo T. P.. Su juo jis buvo susitikęs 1-2 kartus, bendravo dėl šaukimų įteikimo į apklausą. Informacija nebuvo reikšminga, todėl buvo sunaikinta. T. Ž. žino, jis – T. P. brolis, jis bendravo su kai kuriais kaltinamaisiais. Su T. Ž. buvo bendraujam dėl kitų nusikalstamų veikų ir jo buvo prašoma, kad pakalbėtų su T. P., kad šis atvyktų į apklausą. Pokalbio metu T. Ž. tvirtino, kad šiame nusikaltime nedalyvavo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Taip pat jis nesakė, kad šiame nusikaltime dalyvavo T. P.. Taip pat paaiškino, kad T. Ž. buvo sulaikytas dėl rusiškų cigarečių kontabandos, iš kur jis jas gaudavo, liudytojas nežino. Vėliau T. Ž. žuvo motociklo katastrofoje.

Iš 2016-02-01 daiktų ir kitų objektų pateikimo atpažinti protokolo matyti, kad iš pateiktų atpažinti 3 pirštinių porų, pirštinių porą nr. 1, paimtą kratos metu iš G. P. gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, esančio (duomenys neskelbtini)m., N. Ž. apibūdino kaip panašiausią, kurią dėvėjo S. V. nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu. N. Ž. tai sprendžia iš to, jog pirštinės buvo su pakietinimu ir iš garso, kai ji buvo užmaunama. S. V. užsidėjęs pirštinę girdėjo kaip lankstė, girdėjosi čaižymas, kaip ir pateiktos atpažinti ( t. 1, b. l. 96-99 ).

Iš 2015-08-20 specialisto išvados Nr. G 2738/15(01) matyti, kad joje konstatuota, jog N. Ž. apžiūros metu rasti viršutinių 1-o dešinės pusės bei 1-2-o kairės pusės dantų vainikų nuskėlimai. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei vieno mėnesio senumo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 111 ).

Iš 2015-08-31 Elektroniniu paštu N. Ž. pateiktos 2015-07-14d. 00:55 val. darytos foto nuotraukos kompiuterine programa matyti, kad matosi N. Ž. veido atvaizdas, ant dešinio skruosto, kairės pusės skruosto matomi galimi sužalojimai ( t. 1, b. l. 112 ).

Iš 2015-09-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. V. iš pateiktų atpažinti foto nuotraukų atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 2, t. y. R. V., kuriam 2015 m. liepos mėn. N. Ž. prašymu prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės esančios degalinės “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)m., perdavė N. Ž. duotus pinigus. Šis asmuo sėdėjo automobilio Mercedes priekinėje keleivio sėdynėje ( t. 1, b. l. 162-167 ).

Iš 2016-02-01 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Ž. pateikė du garso įrašus ( t. 1, b. l. 182-183 ).

Iš 2016-02-02 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti E. Ž. pateikti du garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta: Garso įrašas pavadintas „Balsas 005“, trunka 12:19 min. paleidus įrašą, girdima muzika, neužilgo E. Ž. paprašo, kad išeitų į lauką. Praėjus 1.30 min. prasideda pokalbis tarp E. Ž. ir, kaip nurodė E. Ž., S. V.. Pokalbį pradeda E. Ž. žodžiais „ką jūs galvojat“, turėdamas omenyje nusikaltime prieš jo sūnų N. Ž. dalyvavusius asmenis. E. Ž. klausia, už ką jis, t.y. S. V., mušė N. Ž., kas organizavo. S. V. apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nenori šnekėti, siūlo taikytis, antraip jis už nusikaltimą gaus laisvės atėmimo bausmę įvardindamas „realiai“, „metus atsėdėsiu išeisiu po kelių mėnesių“, o N. Ž. tuomet pinigų neatgaus, nes nei vienas iš įtariamųjų nedirba ir savo vardu turto neturi, Lietuvoje neteisti, iš E. S. gaunamų pinigų, turėdamas omenyje galimai R. V., „susitvarkę kiek bylų“. E. Ž. paklausus, kodėl jie negrąžino pinigų, S. V. atsako, kad norėjo, tačiau negali įvardindamas „čia visi mutina vandenis, mums tai neina kalbėt“, t.y. galimai omenyje turi negali duoti parodymų tyrimo metu. S. V. įvardina, jog jiems neįdomu ką toliau darys R. V. ar K. Z.. Sakydamas „mums“, „mes“, galimai turi omenyje kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis. E. Ž. paklausus, kodėl jie šešiese ant vieno N. Ž. puolė, S. V. atsakė, kad „čia toks gyvenimas“, „jei ne tu, tai tave“, kas įvyko tai įvyko šiuo metu nori viską ramiai sutvarkyti, t.y. galima suprasti jog S. V. neneigia pačio padaryto nusikaltimo fakto prieš N. Ž.. S. V. nurodo, jog nori atlyginti N. Ž. žalą kad šis neturėtų pretenzijų, antraip jie visi „nesės“, o kažkas apsiims ant savęs, t.y. galima suprasti kad vienas iš nusikaltimo bendrininkų duos tokius parodymus, kad kiti įtariamieji kartu dalyvavę nusikaltime išvengtų atsakomybės. S. V. pokalbio metu vis siūlo gražinti pinigus ir viską baigti, įtikinėja kad pačiam N. Ž. taip bus geriau, nes jam svarbiausiai atgauti pinigus, o jie juos gali atiduoti.

Antrasis įrašas pavadintas „Balsas 006“, kurio trukmė yra 10:15 min. Pajungus įrašą girdėti muzika, pokalbis tarp E. Ž. ir S. V. prasideda po 1 min. S. V. nuo pokalbio pradžios siūlo taikytis dalyvaujant advokatams, siūlo grąžinti pinigus, kadangi jis nenori „sėdėti‘, t.y. atlikti laisvės atėmimo bausmės. N. Ž. siūlo važiuoti į (duomenys neskelbtini), galimai turėdamas omenyje policiją, tačiau S. V. pasako, kad taip neina taikytis, reikia kad N. Ž. duotų parodymus, jog nieko nebuvo. S. V. nurodo, jog yra per daug žmonių, jog kažkas išsisuks nuo bausmės įvardindamas ‚čia vienas iš E. S. prisiėmęs, t.y. R. V., kitas „invalidas“ leisdamas suprasti kad kalba apie K. Z.. E. Ž. paklausus, už ką dar jie N. Ž. reikalavo 20 000 eurų („už ką jam tą dvidešimt štukų norėjot įvaryt“), S. V. atsakė, kad niekas neprašė. E. Ž. įvardinus, kad jis nusikaltimo padarymo metu sėdėjo kartu mašinoje ir girdėjo kalbas, S. V. atsakė, kad niekas nieko rimtai neprašė. Iš S. V. kalbos eina suprasti, jog jam nusikaltimo padarymo aplinkybės yra žinomos ir jis jame dalyvavo, tačiau E. Ž. pokalbio metu pradėjus kalbėti apie patį nusikaltimą, S. V. nusikaltimo aplinkybių neaiškina ir stengiasi šia tema nekalbėti, tik bando įtikinti E. Ž., jog jo sūnui geriau taikytis jeigu nori atgauti pinigus, S. V. gali sumokėti ir daugiau pinigų įvardindamas „galiu duot ant viršaus“. Iš viso pokalbio eina suprasti, jog S. V. siūlo atlyginti žalą ir taikytis ne policijoje ikiteisminio tyrimo metu, o atskirai dalyvaujant jų advokatams rasti bendrą sutarimą, galimai už tai N. Ž. bus reikalinga pakeiti parodymus tyrimo metu. Prie apžiūros protokolo pridėtos pokalbių stenogramos ( t. 1, b. l. 184-194 ).

Iš 2016-07-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atsakymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad pateikti duomenys, jog dėl įvykio, kuomet 2015-09-20 23.24 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)r. priklausančiame E. Ž. ir V. Ž., akmeniu išdaužtas gyvenamojo lango stiklas, bei dėl 2015-09-23 d. įvykio, kuomet iš tų pačių pareiškėjų buvo gautas pranešimas, kad buvo apgadintas gyvenamojo namo langas, buvo gautas atsakymas, kad Jurbarko r. PK buvo pradėta administracinės teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 50³ str. Prie atsakymo pridėta surinktų medžiagų su fiksuotais pažeidimais įvykio vietoje (duomenys neskelbtini)r., kopijos ( t. 2, b. l. 11-30 ).

Iš 2016-09-07 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta N. Ž. pateikta sutartis. Apžiūros metu nustatyta: 2015-07-13 „Transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis“ yra iš trijų A4 formato lapų, su spausdintu juodos spalvos šriftu. Sutarties sudarymo vieta nurodoma „(duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis sudaryta tarp nuomotojo „UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nuomininko N. Ž.. Sutarties objektas nurodomas transporto priemonė - lengvasis automobilis „Renault Trafik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio nuomos trukmė nurodyta nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. liepos 14 d. Pirmojo ir antrojo lapo apačioje yra mėlynos spalvos šratinuku ir mėlynos spalvos parkeriu parašyti asmenų parašai. Paskutiniame lape grafoje „šalių adresatai ir parašai“ yra nurodyti nuomotojo ir nuomininko duomenys, po kuriais kairiojoje lapo pusėje yra mėlynos spalvos šratinuku parašytas parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėlynos spalvos spaudas. Dešiniojoje pusėje grafoje „Parašas“ yra mėlynos spalvos parkeriu ranka parašyta ‘N. Ž.“ ir šalia parašytas parašas ( t. 1, b. l. 81-85 ).

Iš 2016-09-07 Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį duomenų matyti, kad automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-05-12 iki 2016-05-17 buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., vardu ( t. 2, b. l. 92-93 ).

Iš 2015-09-10 Kratos protokolo matyti, jog buvo atlikta įtariamojo R. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., krata, kurios metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone6“ IMEI (duomenys neskelbtini) ( t. 4, b. l. 72-76 ).

Iš 2015-08-18 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo matyti, kad prie jo buvo pateikta informacija, jog mobilaus ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. V., nusikalstamos veikos padarymo metu buvo naudojamas mobilaus ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu R. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. ( t. 2, b. l. 119-121 ).

Iš 2015-09-14 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas „iPhone“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu R. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. Apžiūros metu nustatyta:

Įjungus telefoną, jo ekrane rodomas telefono IMEI yra (duomenys neskelbtini). Adresų knygoje rodoma jog telefone įdėta SIM, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Adresų knygoje randamas adresatas pavadintas „M.“ (duomenys neskelbtini), t.y. galimai S. V. mobilaus ryšio abonentinis numeris, adresatas pavadintas „E.“ (duomenys neskelbtini), t.y. galimai E. P. naudojamas mobilaus ryšio abonentinis numeris; adresatas pavadintas „Z.“, t.y. galimai K. Z. mobilaus ryšio abonentinis nr. (duomenys neskelbtini). Ryšių duomenyse fiksuoti skambučiai rodomo išsaugoti laikotarpyje nuo 2015-09-02. Randami registruoti skambučiai galimai su S. V., t. y. 2015-09-03, 2015-09-04, 2015-09-06, 2015-09-09. Pranešimuose randama iš adresato „E.“, kurio adresų knygoje abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), 2015-07-13 23.20 gauta SMS tekstu „is (duomenys neskelbtini). Iesko kur tavo namai. Atsargiai“; 2015-07-14 matomas susirašinėjimas pranešimuose su adresatu „Z.“ t. y. K. Z.. K. Z. jam parašė pranešimą tekstu „tu namie“, R. V. atsakė „Sedek namie siand geriau nelysk niekur judesys“, K. Z. atrašė pranešimą tekstu „As tai maciau kaip isleke vienas link (duomenys neskelbtini)“ . programoje „Viber“ randamas K. Z. adresatas. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra K. Z. adresatas ir N. Ž., kuris R. V. per šį tinklapį 2015-07-13 22.02 val. parašė žinutę tekstu „kaip cia taip?“ ( t. 4, b. l. 81-95 ).

Iš 2015-09-10 Kratos protokolo matyti, kad jame pateikti duomenys, jog buvo atlikta įtariamojo K. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., krata, kurios metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), 2 racijos su pakrovėju „United“ ( t. 4, b. l. 146-149 ).

Iš 2015-10-06 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 reacijos su pakrovėju, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu K. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. Apžiūros metu nustatyta: 2 racijos su pakrovėju yra firmos „Uniden“. Pakrovėjas yra skirtas pakrauti dviem racijoms. Ant dugno yra prilipintas juodos spalvos informacinis lapelis su pilkos spalvos užrašais, racijų techniniais duomenimis. Mobilaus ryšio telefonas Samsung yra juodos spalvos korpusus, liečiamuoju ekranu, IMEI (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną, adresų knygoje rodoma, jog naudotojas pavadintas adresatu „J.“, telefone įdėtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp adresatų yra: R. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu R. V.; S. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „M.“. Skambučių registro informacija išsaugota nuo 2015-08-14. Pranešimuose randamas susirašinėjimas su:

S. V.. 2015-07-12 S. V. paraše SMS tekstu „Rytoj viskas. Viskas tuo pačiu laiku“, gavimo laikas 11.13 val. 2015-07-13 12.33 val. S. V. paraše SMS tekstu „Pasuk“, 15.50 val. K. Z. atrašė „Kur tu“. Kitos susirašinėjimo žinutės yra trumpos, dažniausiai tekstu „pasuk kai galėsi“.

2015-07-13 randamas susirašinėjimas su adresatu, pavadintu „B. B.“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. Z. iš mobilaus ryšio telefono 12.16 išsiuntė SMS tekstu „jau gali witi“, 13.56 val. išsiuntė SMS tekstu „As kns kai busiu parasysiu“, 00.52 val. išsiuntė SMS tekstu „Nu dar norma“, 00.52 val. išsiuntė SMS tekstu „Nemiega“. 00.53 val. K. Z. gavo atsakymą tekstu „Parveziau ta namo ir lekiu pats“. Iš susirašinėjimo galima suprasti, kad 13 d. K. Z. buvo Kauno m., kaip įvardina „Aš KNS“.

2015-07-13 randamas susirašinėjimas su adresatu „E. Naujas“ kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). 23.24 val. K. Z. šiam adresatui išsiuntė SMS tekstu: „Ar galėsi atlekti“, 23.25 va. Jam atrašė „Kur?“; 23.26 val. K. Z. atrašė „Nieko papiesiu uz 20 min cia naujamiesty cia tik mane pasiimsi ir viskas“. 23.28 val. gavo atsakymą tekstu „gerai“. 23.50 val. K. Z. nusiuntė SMS tekstu „Nu pas bena y kaima pamajakink kai busi“. 2015-07-14 K. Z. tam pačiam adresatui nusiuntė SMS tekstu „Uz 20 min kieme paziurek nulekes ar nestovi kokie masinoi jei ka papiesk“. 19.56 val. jis gavo atsakymą tekstu „Biski isvarau, db paziuresiu, bet mieste svarus draugas. Nieko kieto ir yspudingo ir nematytu nevazineja“. 2015-07-18 tas pats adresatas parašė SMS tekstu 15.09 val. „kada namuciu? Viskas gerai? Ramu miesteli“. Iš šių susirašinėjimų matosi, kad K. Z. po įvykio saugumo sumetimais prašė kad stebėtų aplinką ar jo kas neieško.

2015-07-13 matosi susirašinėjimas su adresatu pavadintu „S. G.“ kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio adresato 10:12 val. buvo gauta SMS tekstu „Zdr. Ka darai“, 10.15 val. K. Z. atrašė „As (duomenys neskelbtini) dabar ant piet“. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad K. z. dar kartą patvirtina kad jis 13 d. buvo (duomenys neskelbtini) m.

2015-07-14 d. 21:29 K. Z. išsiuntė SMS R. V. tekstu „Tu namie“. 21.30 jam R. V. atrašė tekstu „Sedek namie siand geriau nelysk niekur judesys“. 21.33 K. Z. 21.33 val. nusiuntė SMS tekstu „As tai maciau kai isleke vienas link sostines“, 22.29 val. išsiuntė SMS tekstu „Išeik as cia“. Iš šio susirašinėjimo su R. V. matyti, kad jie po įvykio saugumo sumetimais elgėsi atsargiai.

2015-05-26 18:43 val. K. Z. išsiuntė SMS tekstu „Kur tu?“ abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis N. Ž.. N. Ž. jam atrašė „Namie“, „Prileksiu kur reikia“, siuntimo laikas 18.43 val. ( t. 4, b. l. 161-174 ).

Iš 2015-09-10 Kratos protokolo matyti, kad buvo paimtas G. P. naudojamas automobilis BMW, modelis 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 5, b. l. 98-101 ).

Iš 2015-09-10 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: automobilis yra pilkos spalvos, universalaus kėbulo, galinių durelių bei šoninių langų bei bagažinės dangčio stiklai yra tamsinti juoda plėvele ( t. 5, b. l. 102-107 )

Iš 2015-09-15 Automobilio apžiūros protokolo matyti, kad papildomai Jurbarko PK teritorijoje apžiūrėtas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: automobilio salone yra juodos spalvos odinės sėdynės, nuo kurių lipnios juostos pagalba nuimamos mikrodalelės ir atitinkamai supakuojamos ir užantspauduojamos – nuo vairuotojo sėdynės į voką Nr. 1, nuo priekinės keleivio sėdynės į voką Nr. 2, nuo galinės sėdynės į voką Nr. 3, nuo bagažinės kilimėlio į voką Nr. 4. ( t. 5, b. l. 108-122 ).

Iš 2016-06-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1158 (16) matyti, kad joje pateikta išvada, jog ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės, rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažiniais. Tokie pluoštai yra N. Ž. džinsų kelnių audeklo sudėtyje. Dėl šių pluoštų didelio paplitimo, kriminalistikos požiūriu jie yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš N. Ž. džinsinių kelnių audeklo, ar kito džinsinio audinio, negalima. ( t. 5, b. l. 143-147 ).

Iš 2015-09-10 Kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. Kratos metu rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ IMEI 352395064097064 su SIM, pirštinių pora ( t. 6, b. l. 35-38 ).

Iš 2015-11-06 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Nokia su SIM, paimtas 2015-09-10 d. G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI yra (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną, adresų knygoje randami adresatai, tarp kurių yra E. P. mobilaus ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „E.“, taip pat adresatas „E.2“ (duomenys neskelbtini), K. Z. mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „Z.“. Telefone įdėta SIM „Bitė“ kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 6, b. l. 39-43 ).

Iš 2015-08-17 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo matyti, kad prie jo pateikta informacija, jog mobilaus ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo naudojamas mobilaus ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), SIM Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo rasti ir paimti kratos metu G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. ( t. 2, b. l. 116-118 ).

Iš 2016-09-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2668)-IS1-4935 matyti, kad jos dėstomojoje dalyje aprašyta pirštinių pora, paimta kratos metui G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) m. Tyrimo metu nustatyta, jog pateikta pirštinių pora panaši į motociklininko pirštines, pilkos spalvos, iš medžiagos, panašios į odą, riešo srityje yra dirželis su užrašu "CARBON MAX" Ant krumplių yra plastikinė apsauga ( t. 6, b. l. 57-59 ).

Iš 2015-09-10 Kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata R. V. naudojamame automobilyje MB E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kratos metu automobilio daiktadėžėje buvo rastas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas K. Z. vardu, kas rodo asmenų tarpusavio ryšį. ( t. 6, b. l. 62-65 ).

Iš 2015-09-11 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame yra pateikta informacija, jog E. P. naudojasi automobiliu Mercedes Benz E320 cdi, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 6, b. l. 81 ).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį matyti, kad nuo 2014-06-11 iki 2015-11-18 automobilis Mercedes Benz E 320 cdi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas E. P. tėvo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ( t. 6, b. l. 82-83 ).

Iš 2015-08-18 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo Ž. B. tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija, jog įtariamasis R. V. naudojasi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 111 ).

Iš 2015-08-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo Ž. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. P. naudojasi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), E. P. naudojasi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 137 )

Iš 2016-02-01 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu susipažinusi su nukentėjusiojo N. Ž., liudininko D. V., įtariamųjų R. V., K. Z., E. P., T. P., S. V., G. P. 2015-05-01 iki 2015-09-07 naudotų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinėmis buvo gauta duomenų:

nukentėjusysis N. Ž. mobilaus ryšio telefono (toliau MRT) Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-13 22.11 val., o nuo 2015-07-15 naudojosi kitu telefono aparatu. Analizuojant ryšį su įtariamaisiais nustatyta:

1) Analizuojamą laikotarpį nukentėjusysis ir įtariamasis K. Z., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), tik 2015-05-26 d. keletą kartų bendravo telefonu. Pirmojo kontakto iniciatorius buvo N. Ž.. 2015-05-26 17.47 val. jis paskambino K. Z., pokalbis truko 34 s. 18.43 val. N. Ž. parašė SMS K. Z.. 18:43 val. N. Ž. atrašė jam 2 SMS ir 22:00 val. paskambino, pokalbis truko 20 s. Ryšių metu N. Ž. MRT jungėsi prie GSM bokšto, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas A. G. – G. 3, Jurbarkas. Šie duomenys patvirtina N. Ž. parodymus, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini) m. 2015 m. gegužės mėn. bendravo su K. Z. ir tarėsi dėl cigarečių įsigijimo.

2) Analizuojamą laikotarpį N. Ž. telefonu bendravo su R. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-05-29 iki 2015-07-10 laikotarpyje. Matyti, kad pokalbius ir bendravimą inicijavo abu asmenys. Pirmasis R. V. 2015-05-29 11.18 val. paskambino N. Ž., pokalbiai truko 32 s. ir 22 s. Ryšių metu N. Ž. MRT jungėsi prie GSM bokštų Jurbarko m. Kiti bendravimai fiksuoti 2015-06-02 d. (pirmas inicijavo R. V.), 2015-06-04 (N. Ž. rašė SMS), 2015-06-05 d. (pirmas inicijavo R. V.), 2015-06-09 d. (skambino N. Ž., pokalbis truko 10 s.), 2015-06-13 d. (pirmas skambino R. V., N. Ž. pokalbio metu buvo (duomenys neskelbtini) m.), 2015-06-15 d. (pirmas rašė SMS N. Ž.), 2015-06-23 d. (pirmas kontaktavo R. V., N. Ž. tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) m.), 2015-07-04 d. (pirmas rašė SMS R. V.), 2015-07-10 d. (pirmas rašė SMS N. Ž.). 2015-07-11-12 dienomis N. Ž. pagal jungimosi prie MRT GSM bokštus, buvo (duomenys neskelbtini) m., daugumoje ryšių bendravo internetiniu ryšiu, todėl nėra galimybės nustatyti, su kuo jis šiuo laikotarpiu būdamas (duomenys neskelbtini) m. kontaktavo. Išklotinėse matomas abiejų asmenų bendravimas, kas neprieštarauja N. Ž. parodymams, kad cigarečių pirkimo sandorį aptarinėjo su R. V., tačiau prieštarauja parodymams, kad R. V. pirmas jam skambino ir siūlė susitikti.

3) Su kitais įtariamaisiais bei liudytoju D. V., N. Ž. kontaktų nebuvo fiksuota, nebent asmenų tarpusavio ryšys buvo palaikomas internetiniu ryšiu.

4)Analizuojant N. Ž. MRT Nr. 8-682-50330 jungimosi prie GSM bokštų išklotinę nusikalstamos veikos padarymo dieną 2015-07-13 d., jo MRT jungėsi prie skirtinguose Lietuvos miestuose esančių GSM bokštų, iš ko galima matyti judėjimo kelią nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. Analizuojant N. Ž. MRT judėjimą matyti:

2015-07-13 18.00 val. N. Ž. MRT jungėsi prie GSM bokšto, kurio pavadinimas KN087EA, adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. netoli vietos (duomenys neskelbtini) m., kur N. Ž. pinigus perdavė saugojimui D. V..

18.06 -18.16 val. N. Ž. MRT jungė prie GSM bokštų (duomenys neskelbtini) m,

18.17 val., prie GMS bokšto kurio adresas (duomenys neskelbtini)m., kryptimi į (duomenys neskelbtini) gtv., t. y. matomas N. Ž. judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) pl. iki netoli (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės esančios (duomenys neskelbtini) m., kur N. Ž. jo parodymais atvažiavo paskuj įtariamuosius R. V. ir E. P. ir iš kur išvažiavo su T. P. tariamai į cigarečių sandėlį.

18.33 val. internetinis ryšys jungėsi prie GMS bokšto adresu (duomenys neskelbtini) m,

18.35 val. jungėsi prie GMS bokšto adresu (duomenys neskelbtini) m,

18.38 val. jungėsi prie GMS bokšto (duomenys neskelbtini) m,

18.52 val. vėl prie (duomenys neskelbtini) m,

19.05 val. vėl pajudėjo link (duomenys neskelbtini), netrukus GMS jungimosi vieta fiksuota (duomenys neskelbtini) m,

19.09 val. jungėsi prie GMS bokšto (duomenys neskelbtini) m,

19.12 val. jungėsi prie GMS bokšto (duomenys neskelbtini) m,

19.21 val. jungėsi prie GMS bokšto adresu (duomenys neskelbtini),

19.26 val. jungėsi prie GMS bokšto (duomenys neskelbtini), kryptimi į (duomenys neskelbtini) m,

20.11 val. jungėsi prie GMS bokšto adresu (duomenys neskelbtini),

Iki 22.11 jungėsi prie GMS bokšto adresu (duomenys neskelbtini).

Iš šių prisijungimų prie GSM bokštų išklotinės matyti, jog po susitikimo su įtariamaisiais netoli Hidroelektrinės, važiavo atgal link (duomenys neskelbtini) pl., po to vėl grįžo netoli (duomenys neskelbtini) hidroelektronės (N. Ž. parodymais jis važiavo pasiimti nuomoto autobusiuko ir grįžo atgal), po ko jo laisvė buvo suvaržyta, N. Ž. buvo vežamas galimai link (duomenys neskelbtini) gtv., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) pl. kryptimi, iš tolesnių prisijungimų prie GMS bokštų ir jų krypčių matyti, jog MRT galėjo veikti netoli (duomenys neskelbtini) m., kur N. Ž. buvo paleistas miškingoje vietovėje, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Taip pat pagal N. Ž. MRT jungimąsi prie GSM bokštų po nusikalstamos veikos įvykdymo, kuomet iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, matoma galima įtariamųjų pasišalinimo kryptis, t. y. (duomenys neskelbtini) pl. link kelio (duomenys neskelbtini), t. y. judėjo link (duomenys neskelbtini), o pagrobtą N. Ž. MRT galimai išmetė ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) pr., kadangi paskutinis 2015-07-13 fiksuotas ryšys yra jungimas prie GSM bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) m. Nuo 16.59 val. iki 22.11 val. N. Ž. naudotas MRT jungėsi tik internetiniu ryšiu, šiuo laikotarpiu skambučių ar SMS žinučių nefiksuota, dėl ko nustatyti su kuo N. Ž. MRT buvo palaikomas ryšys nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu nėra galimybės. Iš visos N. Ž. MRT išklotinės analizės matyti, jog pasitvirtina jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Susipažinus su liudytojo D. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-01 – 2015-09-07 išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad D. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Analizuojant liudytojo D. V. ryšius su nukentėjusiuoju ir įtariamaisiais, analizuojamą laikotarpį jo naudojamo MRT išklotinėse skambučiais ir SMS žinutėmis kontaktų nebuvo fiksuota, nebent ryšys buvo palaikomas internetu. Analizuojant D. V. MRT jungimąsi prie GSM bokštų nustatyta, kad 2015-07-13 telefonas jungėsi prie skirtinguose Lietuvos miestuose esančių GSM bokštų iš ko galima matyti judėjimo kelią nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. 2015-07-13 18.01 val. D. V. naudotas MRT jungė prie GSM bokšto, kurio pavadinimas D047, adresas – (duomenys neskelbtini). Tai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad (duomenys neskelbtini) namo, N. Ž. perdavė saugojimui pinigus D. V.. Sekantis skambutis fiksuotas 18.31 val., MRT jungėsi prie GSM bokšto 2213, t. y. (duomenys neskelbtini)m., tai galima spręsti, kad liudytojas judėjo link T. M. gatvės kur jo apklausos metu apibūdintiems asmenims t.y. galimai R. V. ir parodymų atpažinti pagal nuotrauką atpažintam E. P. perdavė pinigus. 2015-07-13 laikotarpiu nuo 18 iki 19 val. internetinis ryšys nefiksuotas (kaip ir visą analizuojamos išklotinės laikotarpį), kas prieštarauja tiek liudytojo, tiek nukentėjusiojo parodymams, kad iš N. Ž. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Viber“ programa buvo išsiųsta žinutė į D. V. naudotą MRT, nurodanti D. V. vykti prie (duomenys neskelbtini) Hidroelektrinės ir perduoti pinigus. Tą pačią dieną nuo 18.00 val. į D. V. naudotą MRT Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti tik įeinantys ir išeinantys skambučiai, SMS žinučių nesiųsta ir gauta nebuvo. Remiantis tiek nukentėjusiojo N. Ž., tiek liudytojo D. V. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, galima spręsti, kad D. V. naudojosi dar vienu ikiteisminiam tyrimui nežinomu mobilaus ryšio numeriu. Taip pat analizuojant išklotines pastebėtina, jog D. V. MRT nuo 19.54 val. iki 19.57 val. 6 kartus jungėsi prie GSM bokšto Nr. 8113, kurio adresas (duomenys neskelbtini)m., t. y. netoli vietos prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, kur nukentėjusysis N. Ž. atvyko paskuj R. V. ir E. P. dėl cigarečių įsigijimo.

Susipažinus su įtariamojo R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-05-01 iki 2015-09-07 išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad R. V. šiuo MRT naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Šis telefono aparatas 2015-09-10 buvo rastas ir paimtas kratos metu R. V. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. R. V. ir nukentėjusiojo N. Ž. ryšys buvo nagrinėjamas analizuojant N. Ž. išklotines.

1) Analizuojant R. V. ryšį su K. Z. matyti, jog jų ryšys SMS ar skambučiais nebuvo pastoviai palaikomas, nebent asmenys palaikė internetinį ryšį. Jų tarpusavi pirmieji kontaktai fiksuoti nuo 2015-05-28 17.16 val., pirmąsias kelias SMS parašė K. Z., po to jie tą pačią dieną vėliau kalbėjo telefonu ir rašėsi SMS. Sekančią dieną 12.57 val. R. V. pirmasis taip pat paskambino K. Z., pokalbis truko 32 s. Kitas skambutis fiksuotas tik 2015-07-11 21.18 val. R. V. paskambino K. Z., pokalbis truko 17 s. Nusikalstamos veikos padarymo dieną tarp asmenų tarpusavio ryšių SMS žinutėmis ir skambučiais kontaktų nebuvo fiksuota, nebent asmenys palaikė internetinį ryšį. Sekantis jų bendravimas fiksuotas sekančią dieną 2015-07-14 21.28 val., R. V. paskambino K. Z., pokalbis truko 39 s., po to dar jie tarpusavyje bendravo iki 22.54 val. R. V. dar skambino 2015-07-15 ir 2015-08-03.

Analizuojant kartu tiek nukentėjusiojo N. Ž., tiek įtariamųjų R. V., K. Z. MRT išklotines matyti, jog 2015-05-29 po N. Ž. pokalbio su R. V., kuris vyko 11.18 val., R. V. 12.57 val. skambino K. Z., pokalbis truko 32 s.

2) Analizuojant R. V. ryšį su įtariamuoju E. P. matyti, jog jų ryšys SMS ar skambučiais nebuvo palaikomas, jų tarpusavio vienintelis fiksuotas skambutis 2015-06-04 22.04 val. Neatmetama galimybė, kad asmenys palaikė internetinį ryšį, arba naudojosi dar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais MRT numeriais.

3) Aktyviausias bendravimas SMS ir skambučiais R. V. matomas su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), visą analizuojamą laikotarpį. Prieš nusikalstamos veikos įvykdymą paskutinį kartą ryšį jie palaikė 2015-07-01, po nusikalstamos veikos įvykdymo tik 2015-07-17. Neatmetama galimybė, kad asmenys palaikė internetinį ryšį arba naudojosi dar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais MRT numeriais.

4) Su kitais įtariamaisiais R. V. bendravimas SMS ir skambučiais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais MRT nebuvo fiksuotas.

5) Analizuojant R. V. MRT buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo dieną, matyti, jog visą dieną MRT jungėsi prie (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 12.53 iki 13.53 val., prie Tauragės m. veikiančių GSM bokštų, bendravęs tiek skambučiais ir SMS, tiek internetiniu ryšiu. Prieš nusikalstamos veikos įvykdymą MRT nuo 13.59 iki 17.26 val. fiksuotas tik internetinis ryšys, 17.33 val. jungėsi prie GSM bokšto adresu (duomenys neskelbtini) m., į MRT buvo gauta SMS. Po to fiksuotos įeinančios SMS arba internetinis ryšys, atsakymo į einančias SMS nebuvo išsiųsta, skambučių nebuvo fiksuota. Tik 22.36 val. iš šio MRT fiksuotas išeinantis SMS. Iš šios analizės matyti, kad MRT nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) m., išeinančių SMS ir skambučių nefiksuota, iš ko galime daryti prielaidą, kad R. V. saugumo sumetimais MRT buvo palikęs (duomenys neskelbtini) m. ir naudojosi kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais MRT numeriais.

Susipažinus su įtariamojo K. Z. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-03 iki 2015-09-07 išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad K. Z. šiuo MRT naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2015-09-10 kratos metu K. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. K. Z. MRT ryšys su nukentėjusiuoju N. Ž. ir R. V. buvo nagrinėjami minėtų asmenų MRT išklotinių analizėje.

1) Analizuojant K. Z. ryšį su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog asmenys palaikė ryšį analizuojamu laikotarpiu, skambučius ir SMS inicijavo tiek viens tiek kitas asmuo. Nusikalstamos veikos padarymo dieną K. Z. SMS ir skambučiais bendravo su S. V. laikotarpyje nuo 12.33 val. iki 15.57 val. Ryšių metu K. Z. MRT jungimosi prie GSM bokšto vieta (duomenys neskelbtini) m., nuo 15.49 val. jungėsi prie GSM bokšto (duomenys neskelbtini) m. Šiuo laikotarpiu S. V. MRT jungėsi prie (duomenys neskelbtini) m. esančių GSM bokštų. Po nusikalstamos veikos įvykdymo jie skambučiais ir SMS ryšį palaikė tik nuo 2015-07-17.

2) Analizuojant K. Z. ryšį su E. P., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), vienintelis fiksuotas skambutis kai K. Z. 2015-08-12 10.57 val. skambino E. P., tačiau pokalbis neįvyko. Neatmetama galimybė, kad asmenys palaikė internetinį ryšį arba naudojosi dar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais MRT numeriais.

3) Su G. P. ir T. P. šiuo K. Z. naudojamu MRT skambučių ir SMS žinučių nefiksuota.

4) Analizuojant K. Z. MRT 2015-07-13 jungimąsi prie GSM bokštų išklotinę, matyti, jog 2015-07-13 K. Z. naudojamas MRT jungėsi prie GSM bokštų veikiančių (duomenys neskelbtini) m. Nuo 15.45 val. iki 15.57 val. jis bendravo su S. V., po to 16.59, 18 val. fiksuotas internetinis ryšys GSM bokštuose, kurių adresas (duomenys neskelbtini)m. Laikotarpyje nuo 18 val. iki 20 val., jokių kontaktų nefiksuota, 20 val. MRT jungėsi prie to pačio GSM bokšto. Nuo 22 val. MRT jungėsi prie GMS veikiančių Jurbarko m. Iš 2015-07-13 šios MRT išklotinės analizės matyti, kad įtariamasis K. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu šiuo MRT nesinaudojo, jį saugumo sumetimais galėjo būti palikęs adresu, kur MRT jungiasi prie GSM adresu (duomenys neskelbtini) m.

Susipažinus su įtariamojo G. P. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-05-01 iki 2015-09-07 išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad G. P. šiuo MRT naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris su šia SIM Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-10 d. kratos metu G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. G. P. naudojamo MRT ryšys su nukentėjusiuoju N. Ž., R. V., K. Z. buvo nagrinėjami minėtų asmenų MRT išklotinių analizėje.

1) Analizuojant G. P. naudojamo MRT ryšį su E. P. naudojamo MRT, kurio nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog asmenys aktyviai ryšio šiais MRT nepalaikė. Jų bendravimas fiksuotas 2015-05-01, 2015-05-02, 2015-05-31, o po nusikalstamos veikos įvykdymo pirmas ryšys šiais MRT fiksuotas 2015-07-20.

2) Su S. V., T. P. šiuo MRT ryšių nefiksuota.

3) Analizuojant G. P. MRT 2015-07-13 jungimąsi prie GSM bokštų išklotinę, matyti, jog šiuo MRT G. P. ryšį palaikė mažai. Visi ryšiai tą dieną fiksuoti Tauragės m., paskutinis kontaktas 14.57 val. (duomenys neskelbtini) raj. Iš šios analizės galima spręsti, jog G. P. turėjo galimybę išvykti į Kauno m., galimai MRT saugumo ir alibi sumetimais buvo palikęs (duomenys neskelbtini) m. arba su niekuo ryšio nepalaikė, siekiant išvengti buvimo vietos nustatymo.

Susipažinus su įtariamojo S. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-02 iki 2015-09-07 išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad S. V. šiuo MRT naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). S. V. naudoto MRT ryšiai su nukentėjusiuoju N. Ž., R. V., K. Z., G. P. buvo nagrinėjami minėtų asmenų MRT išklotinių analizėje.

Iš tarpusavio įtariamųjų bendravimo matosi, kad jie telefonais kalbasi trumpai, galimai ryšius palaiko internetu arba tiesioginių susitikimų metu, nusikaltimo padarymo metu saugumo sumetimais MRT dauguma nesinaudojo, iš ko galime spręsti kad jie buvo gerai organizuoti, stengėsi kad nebūtų fiksuoti nusikaltimo padarymo vietoje, daugumoje alibi sumetimais MRT buvo palikęs (duomenys neskelbtini) m. ( t. 3, b. l. 128-183 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.

Didelės vertės turto prievartavimas ( BK 181 straipsnio 3 dalis ) yra atvejai, kai kaltininkas vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę naudą, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 straipsnio 1 dalis ).

Kaip jau minėta, kaltinamieji K. Z., R. V., G. P., E. P. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino dalinai.

Kaltinamasis K. Z. paaiškino, kad jis su nukentėjusiuoju bendravo dėl cigarečių pirkimo, tačiau nieko konkretaus nenutarė. Vėliau jis apie tai papasakojo R. V. ir sužinojo, kad dėl cigarečių įsigijimo pastarasis bendrauja su nukentėjusiuoju. Dar vėliau jam S. V. pasiūlė užsidirbti, t. y. už piniginį atlygį pakrauti cigaretes. Nuvykus į vietą jis pamatė pravažiuojantį autobusiuką, kuriame buvo nukentėjusysis ir T. Ž.. Vėliau matė, kaip nukentėjusysis buvo mušamas, po to įsodintas į automobilį. Jie važiavo kartu, T. Ž. grasino nukentėjusiajam, o S. V. jį mušė. Padėti nukentėjusiajam negalėjo, nes bijojo T. Ž.. Pats jokiosmurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, nieko iš jo nereikalavo.

Kaltinamasis R. V. paaiškino, kad jam K. Z. pasakė, kad nukentėjusysis teiraujasi dėl cigarečių pirkimo. Po to jis dėl to ėmė bendrauti su nukentėjusiuoju, supažindino jį su E. P.. Sutarus dėl cigarečių pirkimo visi susitiko iki (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, kur jų laukė T. Ž.. Tada nukentėjusysis jam ir E. P. nurodė vykti iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“ ir paimti pinigus iš jo draugo už perkamas cigaretes, ką šie ir padarė. Kaltinamojo teigimu, jis buvo tik tarpininkas dėl pinigų paėmimo ir apie jokį nusikaltimą jis nieko nežinojo.

Kaltinamasis G. P. paaiškino, kad jo geras draugas T. Ž. paprašė pavežti S. V., ką jis ir padarė. Važiuojant kelią rodė S. V.. Nuvažiavus iki nurodytos vietos matė, kaip autobusiuku atvažiavo T. Ž.. Vėliau matė kaip nuo žemės keliasi nukentėjusysis, kuriam ant galvos buvo užtrauktas megztinis. Po to T. Ž. visiems liepė sėstis į jo vairuojamą automobilį. Važiuojant T. Ž. rėkė ant nukentėjusiojo, kad šis nesilaikė sutarties sąlygų, liepė S. V. jį mušti, ką pastarasis ir darė. Nematė ir negirdėjo, kad kas nors reikalautų nukentėjusiojo pasakyti mobilaus ryšio telefono PIN kodą, būtų iš jo atėmę tokį telefoną. Vėliau jis nukentėjusįjį išlaipino iš automobilio, T. Ž. ir S. V. paleido kažkur (duomenys neskelbtini) mieste. K. Z. jis nuvežė į degalinę, o pats išvažiavo namo. Vėliau bandė išsiaiškinti, kas čia vyko, tačiau T. Ž. jam liepė nesikišti. Kaltinamasis aiškina, kad jis tik T. Ž. prašymu nuvežė S. V. į nurodytą vietą, daugiau jokių nusikalstamų veikų neatliko, todėl kaltu neprisipažįsta.

Kaltinamasis E. P. paaiškino, kad jį su nukentėjusiuoju supažindino R. V., nukentėjusysis norėjo pirkti brokuotų cigarečių. Dėl jų pirkimo jis sutarė su savo pažįstamu T. Ž.. Nuvykus į sutartą vietą nukentėjusysis pasakė, kad už perkamas cigaretes pinigų neturi, nes jie yra pas jo draugą ir nurodė jam ir R. V. vykti į nurodytą degalinę. Ten jiems nuvykus atėjo nukentėjusiojo draugas ir perdavė pinigus už perkamas cigaretes, jų buvo apie 20 000 eurų. Jie tuos pinigus paėmę ir vėliau jis tuos pinigus nuvežė T. Ž.. Kaltinamojo teigimu, jis palydėjo nukentėjusįjį į sutartą vietą bei nuvykęs paėmė pinigus už perkamas cigaretes, jokio piniginio atlygio už tai negavo, todėl savo kaltės nepripažįsta.

Kaltinamasis S. V. paaiškino, kad jo pažįstamas T. Ž. paprašė kažką padėti pakrauti ir pasakė pagalbon pasiimti dar vieną vaikiną. Tokį darbą kaltinamasis pasiūlė K. Z., už darbą jam pažadėdamas apie 100 eurų. Po to jis ir K. Z. G. P. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, ten autobusiuku atvažiavo ir T. Ž.. Po to kaltinamasis pamatė, kad iš autobusiuko T. Ž. ištraukė nukentėjusįjį, kuris nukrito ant žemės. Tada T. Ž. liepė kaltinamajam pakelti nukentėjusįjį ir nuvesti į automobilį. Važiuojant T. Ž. liepė kaltinamajam mušti nukentėjusįjį, sakydamas „duok jam, tik nagliau atsako – ir duok visą laiką“. Nenigia, kad mušė nukentėjusįjį, tačiau aiškina, kad taip darė tik liepiamas T. Ž., nes jo bijojo, jis – (duomenys neskelbtini) „autoritetas“. Vėliau nukentėjusysis buvo išlaipintas iš auotomobilio, o jis su T. Ž. nuvyko į kažkokį angarą, į automobilį susidėjo 50 dėžių cigarečių ir jas nuvežę perkrovė į nukentėjusiojo autobusiuką. Neigia, kad mušdamas N. Ž. reikalavo pasakyti jo mobilaus ryšio telefono PIN kodą, taip pat nematė, ar kas nors sudaužė tą telefoną. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. tik dėl to, kad mušė nukentėjusįjį.

Tokius minėtų kaltinamųjų aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už jų padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis N. Ž. paaiškino, kad jis norėjo pigesne kaina įsigyti cigarečių ir tuo klausimu bendravo su kaltinamuoju K. Z.. Šiam kažkur dingus jis tais klausimais ėmė bendrauti su kaltinamuoju R. V., šis jį supažindino su kaltinamuoju E. P.. Pastarieji reikalavo, kad nukentėjusysis pirktų ne mažiau kaip 100 dėžių cigarečių, tačiau nukentėjusysis sutarė, kad iš viso nupirks 50 dėžių cigarečių. Po to jis išsinuomavo autobusiuką ir su kaltinamaisiais susitiko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Apsidrausdamas pinigus buvo palikęs savo draugui D. V. su kuriuo sutarė, kad šis pinigus atiduos atvykusiems asmenims tik gavęs iš nukentėjusiojo žinutę. Aikštelėje iš automobilio išlipo T. ( P. ) ir įsėdo į jo autobusiuką, o R. V. ir E. P. išvyko paimti pinigų ( apie T. Ž. ir T. P. vaidmenį šiame nusikaltime teismas pasisakys vėliau ). Bevažiuojant T. iš pradžių liepė užsidengti akis, o po to ant galvos jam užtraukė megztinį. Vėliau jis buvo išvilktas iš autobusiuko, paguldytas ant žemės ir spardomas. Dar vėliau buvo įsodintas į automobilį, kurį vairavo G. P.. Priekyje sėdėjo T. P., o gale jam iš šonų K. Z. ir S. V.. Važiuojant buvo reikalaujama, kad jis savo draugui parašytų žinutę, o šis atiduotų pinigus. Nesutikus S. V. jį mušė. Po to iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, buvo reikalaujam pasakyti PIN kodą. Atsisakius tai daryti S. V. jį vėl mušė. Po to jis pasakė telefono PIN kodą, tada jie parašė žinutę D. V.. Vėliau tą telefoną kažkas sudaužė. Taip pat iš nukentėjusiojo dar buvo reikalaujam sumokėti apie 20 000 eurų už neva nenupirktas papildomas 50 dėžių cigarečių. Nukentėjusysis, bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės pažadėjo reikalaujamus pinigus sumokėti po dviejų savaičių. Vėliau jis buvo paleistas kažkur miške.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus ( išskyrus tai, kas liečia kaltinamąjį T. P. ) patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2015-08-20 specialisto išvados Nr. G 2738/15(01) matyti, kad joje konstatuota, jog N. Ž. apžiūros metu rasti viršutinių 1-o dešinės pusės bei 1-2-o kairės pusės dantų vainikų nuskėlimai. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei vieno mėnesio senumo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 111 ).

Iš 2015-08-31 Elektroniniu paštu N. Ž. pateiktos 2015-07-14 00.55 val. darytos foto nuotraukos kompiuterine programa matyti, kad matosi N. Ž. veido atvaizdas, ant dešinio skruosto, kairės pusės skuosto matomi galimi sužalojimai ( t. 1, b. l. 112 ).

Tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo sumuštas patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai D. V., E. Ž., V. Ž., N. B., O. Š., I. E. Š., A. V..

Liudytojas D. V. patvirtino, kad nukentėjusysis jam buvo davęs pasaugoti pinigus ir nurodęs juos atiduoti atvykusiems asmenims tik gavus iš jo žinutę. Po to jis pinigus atidavė atvykusiems R. V. ir E. P..

Iš 2015-09-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. V. iš pateiktų atpažinti foto nuotraukų atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 2, t. y. R. V., kuriam 2015 m. liepos mėn. N. Ž. prašymu prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės esančios degalinės “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m., perdavė N. Ž. duotus pinigus. Šis asmuo sėdėjo automobilio Mercedes priekinėje keleivio sėdynėje ( t. 1, b. l. 162-167 ). Pažymėtina, kad kaltinamieji R. V. ir E. P. neneigia paėmę kaltinime nurodytą pinigų sumą iš liudytojo D. V., tačiau menkina savo vaidmenį ir teigia, kad jie buvo tik tarpininkai dėl pinigų paėmimo, tačiau apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad iš pradžių dėl cigarečių įsigijimo nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju K. Z.. Vėliau dė to paties jis bendravo ir tarėsi su R. V. ir E. P.. Iš nukentėjusiojo paaiškinimu matyti, kad jis išnuomotą autobusiuką pasiėmė tik sekančią dieną. Vairuotojo durelės buvo atrakintos, o krovinių skyrius užrakintas. Ten patekti iš vairuotojo vietos nėra galimybės, o krovinių skyriuje nukentėjusysis jokių cigarečių nerado. Iš viso to teismas daro išvadą, kad kaltinamieji net nebuvo numatę atvežti ir parduoti kokias tai cigaretes. Tokiu būdu, tiek kaltinamiesiems R. V. ir E. P., tiek ir kaltinamiesiems K. Z. ir G. P. apie šį nusikaltimą buvo puikiai žinoma.

Iš 2015-09-14 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas „iPhone“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu R. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. Adresų knygoje randamas adresatas pavadintas „M.“ (duomenys neskelbtini), t.y. galimai S. V. mobilaus ryšio abonentinis numeris, adresatas pavadintas „E.“ (duomenys neskelbtini), t. y. galimai E. P. naudojamas mobilaus ryšio abonentinis numeris; adresatas pavadintas „Z.“, t. y. galimai K. Z. mobilaus ryšio abonentinis nr. (duomenys neskelbtini). Ryšių duomenyse fiksuoti skambučiai rodomo išsaugoti laikotarpyje nuo 2015-09-02. Randami registruoti skambučiai galimai su S. V., t. y. 2015-09-03, 2015-09-04, 2015-09-06, 2015-09-09. Pranešimuose randama iš adresato „E.“, kurio adresų knygoje abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), 2015-07-13 23:20 gauta SMS tekstu „is (duomenys neskelbtini). Iesko kur tavo namai. Atsargiai“; 2015-07-14 matomas susirašinėjimas pranešimuose su adresatu „Z.“ t. y. K. Z.. K. Z. jam parašė pranešimą tekstu „tu namie“, R. V. atsakė „Sedek namie siand geriau nelysk niekur judesys“, K. Z. atrašė pranešimą tekstu „As tai maciau kaip isleke vienas link sostines“ . programoje „Viber“ randamas K. Z. adresatas. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra K. Z. adresatas ir N. Ž., kuris R. V. per šį tinklapį 2015-07-13 22.02 val. parašė žinutę tekstu „kaip cia taip?“ ( t. 4, b. l. 81-95 ).

Iš 2015-10-06 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 reacijos su pakrovėju, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu K. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m. Tarp adresatų yra: R. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu R. V.; S. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „M.“. Skambučių registro informacija išsaugota nuo 2015-08-14.

2015-07-13 randamas susirašinėjimas su adresatu, pavadintu „B. B.“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. Z. iš mobilaus ryšio telefono 12.16 išsiuntė SMS tekstu „jau gali witi“, 13.56 val. išsiuntė SMS tekstu „As kns kai busiu parasysiu“, 00.52 val. išsiuntė SMS tekstu „Nu dar norma“, 00.52 val. išsiuntė SMS tekstu „Nemiega“. 00.53 val. K. Z. gavo atsakymą tekstu „Parveziau ta namo ir lekiu pats“. Iš susirašinėjimo galima suprasti, kad 13 d. K. Z. buvo (duomenys neskelbtini) m., kaip įvardina „Aš KNS“.

2015-07-13 randamas susirašinėjimas su adresatu „Efka Naujas“ kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-07-14 K. Z. šiam adresatui nusiuntė SMS tekstu „Uz 20 min kieme paziurek nulekes ar nestovi kokie masinoi jei ka papiesk“. 19.56 val. jis gavo atsakymą tekstu „Biski isvarau, db paziuresiu, bet mieste svarus draugas. Nieko kieto ir yspudingo ir nematytu nevazineja“. 2015-07-18 tas pats adresatas parašė SMS tekstu 15.09 val. „kada namuciu? Viskas gerai? Ramu miesteli“. Iš šių susirašinėjimų matosi, kad K. Z. po įvykio saugumo sumetimais prašė, kad stebėtų aplinką ir išisiaiškintų, ar jo kas neieško. Iš anksčiau cituotų susirašinėjimų su su R. V. matyti, kad jie po įvykio saugumo sumetimais elgėsi atsargiai ( t. 4, b. l. 161-174 ).

Iš 2015-11-06 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Nokia su SIM, paimtas 2015-09-10 G. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI yra (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną, adresų knygoje randami adresatai, tarp kurių yra E. P. mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „E.“, taip pat adresatas „E.2“ (duomenys neskelbtini), K. Z. mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) pavadintas adresatu „Z.“. Telefone įdėta SIM „Bitė“ kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 6, b. l. 39-43 ).

Iš 2016-02-01 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu susipažinusi su nukentėjusiojo N. Ž., liudininko D. V., įtariamųjų R. V., K. Z., E. P., S. V., G. P. 2015-05-01 iki 2015-09-07 naudotų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinėmis buvo nustatyti jų prisijungimai prie GSM bokštų. Tuo remiantis nustatyta, kad po po susitikimo su įtariamaisiais netoli Hidroelektrinės, nukentėjusysis važiavo atgal link (duomenys neskelbtini) pl., po to vėl grįžo netoli (duomenys neskelbtini) hidroelektronės ( N. Ž. parodymais jis važiavo pasiimti nuomoto autobusiuko ir grįžo atgal ), po ko jo laisvė buvo suvaržyta, N. Ž. buvo vežamas galimai link (duomenys neskelbtini) gtv., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) pl. kryptimi, iš tolesnių prisijungimų prie GMS bokštų ir jų krypčių matyti, jog MRT galėjo veikti netoli (duomenys neskelbtini) m., kur N. Ž. buvo paleistas miškingoje vietovėje, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Taip pat pagal N. Ž. MRT jungimąsi prie GSM bokštų po nusikalstamos veikos įvykdymo, kuomet iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, matoma galima įtariamųjų pasišalinimo kryptis, t. y. (duomenys neskelbtini) pl. link kelio (duomenys neskelbtini), t. y. judėjo link (duomenys neskelbtini), o pagrobtą N. Ž. MRT galimai išmetė ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) pr., kadangi paskutinis 2015-07-13 fiksuotas ryšys yra jungimas prie GSM bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) m. Nuo 16.59 val. iki 22.11 val. N. Ž. naudotas MRT jungėsi tik internetiniu ryšiu, šiuo laikotarpiu skambučių ar SMS žinučių nefiksuota, dėl ko nustatyti su kuo N. Ž. MRT buvo palaikomas ryšys nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu nėra galimybės. Iš visos N. Ž. MRT išklotinės analizės matyti, jog pasitvirtina jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Iš tarpusavio kaltinamųjų bendravimo matosi, kad jie telefonais kalbasi trumpai, galimai ryšius palaiko internetu arba tiesioginių susitikimų metu, nusikaltimo padarymo metu saugumo sumetimais MRT dauguma nesinaudojo, iš ko galime spręsti, kad jie stengėsi, jog nebūtų fiksuoti nusikaltimo padarymo vietoje, daugumoje alibi sumetimais MRT buvo palikę (duomenys neskelbtini) m. ( t. 3, b. l. 128-183 ).

Iš 2016-02-02 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti E. Ž. pateikti du garso įrašai. Iš jų matyti, kad liudytojas E. Ž. ( nukentėjusiojo N. Ž. tėvas ) kalbasi su kaltinamuoju S. V.. Pastarasis apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nenori šnekėti, siūlo taikytis, antraip jis už nusikaltimą gaus laisvės atėmimo bausmę įvardindamas „realiai“, „metus atsėdėsiu išeisiu po kelių mėnesių“, o N. Ž. tuomet pinigų neatgaus, nes nei vienas iš įtariamųjų nedirba ir savo vardu turto neturi, Lietuvoje neteisti, iš E. S. gaunamų pinigų, turėdamas omenyje galimai R. V., „susitvarkę kiek bylų“. E. Ž. paklausus, kodėl jie negrąžino pinigų, S. V. atsako, kad norėjo, tačiau negali įvardindamas „čia visi mutina vandenis, mums tai neina kalbėt“, t. y. galimai omenyje turi tai, kad negali duoti parodymų tyrimo metu. S. V. įvardina, jog jiems neįdomu ką toliau darys R. V. ar K. Z.. Sakydamas „mums“, „mes“, galimai turi omenyje kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis. E. Ž. paklausus, kodėl jie šešiese ant vieno N. Ž. puolė, S. V. atsakė, kad „čia toks gyvenimas“, „jei ne tu, tai tave“, kas įvyko tai įvyko šiuo metu nori viską ramiai sutvarkyti, t.y. galima suprasti jog S. V. neneigia pačio padaryto nusikaltimo fakto prieš N. Ž.. Iš S. V. kalbos galima suprasti, jog jam nusikaltimo padarymo aplinkybės yra žinomos ir jis jame dalyvavo, tačiau E. Ž. pokalbio metu pradėjus kalbėti apie patį nusikaltimą, S. V. nusikaltimo aplinkybių neaiškina ir stengiasi šia tema nekalbėti, tik bando įtikinti E. Ž., jog jo sūnui geriau taikytis jeigu nori atgauti pinigus, S. V. gali sumokėti ir daugiau pinigų įvardindamas „galiu duot ant viršaus“. Iš viso pokalbio galima suprasti, jog S. V. siūlo atlyginti žalą ir taikytis ne policijoje ikiteisminio tyrimo metu, o atskirai dalyvaujant jų advokatams rasti bendrą sutarimą, galimai už tai N. Ž. bus reikalinga pakeiti parodymus tyrimo metu ( t. 1, b. l. 184-194 ).

Iš nukentėjusiojo N. Ž., liudytojų E. Ž., V. Ž. parodymų matyti, kad sulaikius R. V. ir K. Z. nukentėjusiojo ir jo tėvų atžvilgiu imta daryti “spaudimą”, prasidėjo gąsdinimai, t. y. akmeniu buvo išdaužtas kambario, kuriame dirba nukentėjusiojo motina, lango stiklas, buvo apgadintas gyvenamojo namo langas Šias aplinkybes patvirtina 2016-07-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atsakymas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad pateikti duomenys, jog dėl įvykio, kuomet 2015-09-20 23.24 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r. priklausančiame E. Ž. ir V. Ž., akmeniu išdaužtas gyvenamojo lango stiklas, bei dėl 2015-09-23 d. įvykio, kuomet iš tų pačių pareiškėjų buvo gautas pranešimas, kad buvo apgadintas gyvenamojo namo langas, buvo gautas atsakymas, kad Jurbarko r. PK buvo pradėta administracinės teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50³ str. Prie atsakymo pridėta surinktų medžiagų su fiksuotais pažeidimais įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) r., kopijos ( t. 2, b. l. 11-30 ).

Be to, kaltinamiesiems K. Z., R. V., G. P., E. P. ir S. V. buvo inkriminuojama nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė, t. y. tai, kad jie veikė kaip organizuotos grupės nariai.

Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkią ar labai sunkią nusikalstamą veiką, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus – parengė planą, numatė mechanizmą, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, būdo, vietos ir pan. Būtina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, suprato sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai.

Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo formą – organizuotą grupę nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, rengė planą nusikalstamai veikai vykdyti. Todėl teismas konstatuoja, jog jau minėti kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Iš bylos medžiagos bei nukentėjusiojo N. Ž. paaiškinimų matyti, kad susitikimo metu jį, vežamą G. P. vairuojamu automobiliu BMW 320D, jo atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, kaltinamieji vertė perduoti didelės vertės 20 500 eur sumą ( kurią, kaip nustatyta, vėliau iš liudytojo D. V. paėmė kaltinamieji R. V. ir E. P. ), o likusią dalį pinigų 20 500 Eur už tarimai nenupirktas 50 cigarečių dėžių, panaudodami psichinę prievartą, išsakydami konkrečius reikalavimus, vertė sumokėti per dvi savaites. Taigi, šiuo atveju teismas nustatė būtiną intelektualinio tyčinės kaltės momentą – kaltinamųjų suvokimą, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t. y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu šie bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamiesiems K. Z., R. V., G. P., E. P. ir S. V. iš kaltinimo pašalintina nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė ir laikytina nustatytu, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji R. V. ir E. P. tuo metu, kai nukentėjusysis N. Ž. buvo vežamas G. P. vairuojamu automobiliu ir jo atžvilgiu buvo vartojamas tiek fizinis, tiek ir psichologinis smurtas reikalaujant jo turto, įvykio vietoje nebuvo, nes buvo išvykę paimti iš D. V. N. Ž. priklausančių pinigų. Nežiūrint to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Jie tuo pačiu atsako už vykdytojo ar kito bendrininko atliktus visus nusikalstamus veiksmus.

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus ir nustaytas bylos faktines aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamųjų K. Z., R. V., G. P., E. P. ir S. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje yra pilnai įrodyta, o jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų K. Z., R. V., G. P., E. P. ir S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie nukentėjusiajam pilnai atlygino padarytą žalą.

Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis K. Z. anksčiau neteistas ( t. 7, b. l. 4 ), adminisracine tvarka baustas ( t. 7, b. l. 17-45 ), vedęs ( t. 7, b. l. 76 ), nedirbantis, II gr. invalidas ( t. 7, b. l. 55 ), vidurinio išsilavinimo, Psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas. Buvo įskaitoje nuo 1996 m. iki 2001 m., diagnozė – elgesio sutrikimas, perdėto nerimo sutrikimas ( t. 7, b. l. 6 ), 2016-02-09 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-137 konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje įtariamajam K. Z. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga ( t. 7, b. l. 11 ).

Kaltinamasis R. V. anksčiau neteistas ( t. 7, b. l. 89 ), administracine tvarka baustas ( t. 7, b. l. 99-104 ), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, Psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas. VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centre lankėsi 2005-12-30, diagnozė – elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje ( t. 7, b. l. 90 ), 2016-02-09 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-136 konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje įtariamajam R. V. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga ( t. 7, b. l. 95 ), Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ( t. 7, b. l. 90 ).

Kaltinamasis G. P. anksčiau teistas ( t. 7, b. l. 160-163 ), administracine tvarka baustas ( t. 7, b. l. 187-198 ), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba, Psichiatrinio gydymo ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas ( t. 7, b. l. 176 ).

Kaltinamasis E. P. anksčiau teistas ( t. 8, b. l. 126-131 ), administracine tvarka baustas ( t. 8, b. l. 182-196 ), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, Psichiatrinio gydymo ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas ( t. 8, b. l. 177 ).

Kaltinamasis S. V. anksčiau teistas ( t. 9, b. l. 41-48 ), administracine tvarka baustas ( t. 9, b. l. 60-65 ), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu mokosi, Psichiatrinio gydymo ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas ( t. 9, b. l. 53 ).

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamieji padarė sunkų nusikaltimą ( BK 181 straipsnio 3 dalis ). Pažymėtina, kad kaltinamiesiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

BK 75 straipsnyje (nauja redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-633, įsigal. nuo 2017-10-06). BK 75 straipsnyje (toliau – sena redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigal. nuo 2015-03-24). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje padarė 2015 m. liepos 13 d., t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio (sena redakcija) nuostatų taikymo kaltinamųjų atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji K. Z., G. P., E. P. vedę, K. Z. nedirba, tačiau yra II grupės invalidas, R. V., G. P., E. P. dirba, S. V. nedirba, tačiau šiuo metu mokosi. Visų kaltinamųjų atsakomybę yra viena lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jų šeimoms ( ilgą laiką nutrūktų jų socialiniai ryšiai ). Kaip jau minėta, kaltinamieji padarė sunkų nusikaltimą, tačiau nukentėjusiajam kažkokių sunkų pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina, kad jie gera valia nukentėjusiajam pilnai atlygino žalą, jis nei civilinio ieškinio, nei kokių tai kitų pretenzijų kaltinamiesiems nebereiškia. Teismo posėdyje nukentėjusiojo tėvas E. Ž. patvirtino, kad sūnus jiems atleido, prašo griežtai jų nebausti.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamieji būtų vėl padarę kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jiems bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, nustatant kaltinamiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius ir jų vykdymo atidėjimo terminus teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme, t. y. K. Z. ir G. P. buvo mažiau aktyvūs, jie, nukentėjusiojo teigimu, bandė raminti likusius kaltinamuosius. R. V. ir E. P. tarėsi su nukentėjusiuoju dėl tariamai parduodamų cigarečių, po to paėmė pinigus iš nukentėjusiojo draugo D. V. už neparduotas cigaretes. Jie fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, kokių tai grasinimų jo atžvilgiu neišsakė. S. V. buvo aktyviausias šios nusikalstamos veikos padarymo dalyvis, jis tik vienas naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Dėl kaltinamojo T. P. kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

T. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės turtą, iki 2015 m. liepos 13 d., su R. V., K. Z., E. P., G. P., S. V., parengęs nusikalstamos veikos planą ir bendromis pastangomis jį įgyvendinęs darant iš anksto sutartus veiksmus, neteisėtai, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą atimdamas žmogui laisvę, sunaikindamas jo turtą, panaudodamas ir grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, psichinę prievartą, o būtent:

2015 m. liepos 13 d. 18.52 val., veikdamas bendrai pagal išankstinį susitarimą kartu su R. V., K. Z., E. P., G. P., S. V., turėdamas tikslą iš nukentėjusiojo N. Ž. pagrobti 41 000 Eur sumą už tariamai parduodamas cigaretes, neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir kitų bendrininkų naudai, nuo (duomenys neskelbtini) m., iki (duomenys neskelbtini) m., N. Ž. nuomotu T. P. vairuojamu automobiliu Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to G. P. vairuojamu BMW 320D, valst. nr. (duomenys neskelbtini), gabenamą N. Ž. vertė perduoti didelės vertės 20 500 Eur sumą, ant galvos užmetę megztinį, atėmę laisvę, jo atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, apie 44 kartus sudavę į galvos, pilvo, krūtinės sritis, tuo padarydami viršutinių 1-o dešinės pusės bei 1-2-o kairės pusės dantų vainikų nuskėlimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sunaikinę N. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone 5, kurio vertė 300 Eur, o likusią dalį pinigų 20 500 Eur už nenupirktas tariamas 50 cigarečių dėžių, panaudodami psichinę prievartą vertė sumokėti per dvi savaites, po ko tą pačią dieną apie 19.21 val., miškingoje vietovėje prie (duomenys neskelbtini) m., N. Ž. paleido, o E. P. ir R. V. tuo pat metu prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) m., automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. V. įgijo N. Ž. perduotus 20 500 Eur, ir taip jis veikdamas organizuotoje grupėje su R. V., K. Z., E. P., G. P., S. V., prievartavo didelės vertės turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje savo ir kitų bendrininkų naudai iš N. Ž. įgijo 20 500 Eur sumą, bei sunaikino N. Ž. priklausantį turtą 300 Eur vertės, tuo padarydami N. Ž. bendrą 20 800 Eur turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su šiuo nusikaltimu neturi nieko bendro, kadangi 2015-07-13 su savo drauge V. R. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Po to jis nuvyko pas savo T. M. į (duomenys neskelbtini), kur pernakvojo. Rytojaus dieną vėl nuvyko į Palangą ir tos pačios dienos vakare išvyko namo. Taip pat paaiškino, kad jis turėjo brolį T. Ž., jie gana panašūs, todėl mano, kad nukentėjusysis juos painioja.

Šias kaltinamojo T. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. R. ir T. M..

Kaltinamieji K. Z., R. V., G. P., E. P. ir S. V. kategoriškai teigia, kad minėtame nusikaltime dalyvavo T. Ž., o T. P. jie tą dieną nematė.

Nukentėjusysis N. Ž. aiškina, kad jam atvažiavus į įvykio vietą autobusiuku pas jį įlipo T.. Jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) yra toks „autoritetas“ Ž. ir jis turi brolį, todėl nežinodamas T. pavardės, pirminiuose parodymuose jį įvardino Ž. pavarde. Po to T. ir kiti kaltinamieji jį mušė, vėliau įsodino į G. P. vairuojamą automobilį, vežant vėl mušė, reikalavo pasakyti mobilaus ryšio telefono PIN kodą, grasino, reikalavo sumokėti 21 500 eurų už dar 50 dėžių cigarečių.

Taip pat paaiškino, kad T. Ž. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) „autoritetą“, ne kartą yra jį matęs. T. P. anksčiau nepažinojo, nebuvo jo matęs. Kartu jų taip pat nebuvo matęs. Kuris iš jų buvo įvykio metu jam sunku pasakyti, nes buvo išsigandęs, jam buvo stresinė situacija. Įvykio metu kažkas minėjo vardą „T.“, tačiau kas, negali atsakyti. Atpažįstant nei T. P., nei T. Ž. gyvai jam nebuvo rodomi. Atpažinimas buvo atliekamas pateikiant fotonuotraukas, tačiau T. Ž. fotonuotrauka pateikta nebuvo.

Iš viso to darytina išvada, kad nukentėjusysis negali kategoriškai patvirtinti, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir kaltinamasis T. P..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. G., kuris paaiškino, kad vyko jo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atidarymas, į jį liudytojas pakvietė nukentėjusįjį. Pastarasis į jį atvyko su savo draugu K.. Išėjus parūkyti prie kavinės atvažiavo T. Ž. su S. V. ir teiravosi, ar galima pavalgyti. Liudytojas jiems paaiškino, kad vakarėlis yra uždaras, tačiau pamatė, kad nukentėjusysis išsigando ir pasišalino. Rytojaus dieną jie susitiko ir nukentėjusysis klausė jo dėl ko buvo atvažiavęs T. P., tačiau liudytojas jam pasakė, kad buvo atvykęs ne T. P., tačiau jo brolis T. Ž.. Tada nukentėjusysis jam pasakė, kad perkant cigaretes yra nukentėjęs nuo T. Ž. ir pastarasis įvykio metu vairavo autobusiuką.

Po šio liudytojo apklausos papaildomai apklausus nukentėjusįjį jis papaildomai paaiškino, kad buvo atvykęs į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten matė atvykusį T. P.. Rytojaus dieną jis pasiteiravo A. G., ko buvo atvykęs T., tačiau A. G. jam pasakė, kad buvo atvykęs ne T., o T. Ž.. Įvykio metu jam buvo didelis stresas, todėl jis galėjo kai kurias aplinkybes savaip interpretuoti. Dabar jam atrodo, kad įvykio metu dalyvavo T. Ž..

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad buvo gauta nutartis atlikti telefonų kontrolę, t. y. T. P. ir kitų asmenų, jis turėjo klausytis jų pokalbių. Vienu iš jų kalbėjo vyras ir liudytojas daro išvadą, kad ten kalbėjo kaltinamasis T. P.. Taip pat paaiškino, kad su T. P. jis buvo susitikęs 1-2 kartus, bendravo dėl šaukimų įteikimo į apklausą. Tokie liudytojo aiškinimai teismui kelia abejonių, nes kai žinoma, klausantis kalbančio telefonu jo balsas kažkiek kinta. Gi su asmeniu gyvai bendravus tik 1-2 kartus, o po to klausantis jo kalbančio telefonu, mažai tikėtina, kad kategoriškai galima nustatyta, jog kalba būtent tas pats asmuo.

Iš 2015-09-16 Prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo matyti, kad prie jo yra pateikta informacija, jog mobilaus ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis T. P., SIM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo naudojama MRT aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 3-6 ).

Iš 2016-02-01 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu susipažinusi su nukentėjusiojo N. Ž., liudininko D. V., įtariamųjų R. V., K. Z., E. P., T. P., S. V., G. P. 2015-05-01 iki 2015-09-07 naudotų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinėmis buvo nustatyti jų prisijungimai prie GSM bokštų. Susipažinus su įtariamojo T. P. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, buvo gauta duomenų, kad T. P. šiais MRT naudojosi visą analizuojamą laikotarpį, telefonų aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Analizuojant T. P. MRT kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-13 jungimąsi prie GSM bokštų išklotinę, matyti, jog šis MRT tą dieną veikė daugiau pirmojoje dienos pusėje (duomenys neskelbtini) m., paskutinis fiksuotas išeinantis skambutis yra 13.32 val. 15.07 val. fiksuotos tik įeinančios SMS, tačiau atsakymas nebuvo išsiųstas, daugiau ryšių nebuvo fiksuota. Galima daryti prie laidą, jog šį MRT T. P. buvo palikęs Jurbarko m. Iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-13 išklotinės matyti, jog ryte šis MRT jungėsi prie GMS bokštų (duomenys neskelbtini) m. Nuo 8 val. keitėsi GSM bokštai, matyti judėjimas 8.08 val. GMS bokštas jungėsi adresu (duomenys neskelbtini) sav. Nuo 10.54 val., šis MRT jungėsi jau (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini). 18.07 val. fiksuotas įeinantis skambutis iš MRT nr. (duomenys neskelbtini), T. P. MRT jungėsi prie GMS adresu (duomenys neskelbtini) m. nuo 18.07 val. iki 18.59 val. jokių kontaktų nefiksuota. Nuo 18:59 val. MRT jungėsi vėl prie GMS (duomenys neskelbtini)m. ir (duomenys neskelbtini) m., t. y. kurie yra vienas šalimai kito, kryptimi į T. M. gtv. Nusikalstamos veikos padarymo metu šiuo MRT bendravo su abonentiniu nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Pažymėtina, jog 18.00 val. N. Ž. MRT jungėsi taip pat prie GSM bokštų (duomenys neskelbtini) m., o 18.17 val., prie GMS bokšto kurio adresas (duomenys neskelbtini) m., kryptimi į (duomenys neskelbtini) gtv., t. y. netoli (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės esančios (duomenys neskelbtini) m., kur N. Ž. jo parodymais atvažiavo paskuj įtariamuosius R. V. ir E. P. ir iš kur išvažiavo su T. P. tariamai į cigarečių sandėlį ( t. 3, b. l. 128-183 ).

Šie įrodymai kaip ir paneigtų kaltinamojo T. P. versiją, kad jis įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo įvykdant jau minėtą nusikaltimą. Tačiau kaltinamasis teigia, kad jis naudojosi MRT, kurio numerio galas yra “2004”. Taip pat jis nurodo, kad gyveno kartu su broliu T. Ž. ir būdavo, kad ir pastarasis pasinaudoja jo telefonu. Tokiu būdu neatmestina galimybė, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) tą dieną galėjo naudotis jo brolis ar kitas asmuo.

Apibendrinant virš išdėstytus įrodymus teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad minėto nusikaltimo padaryme dalyvavo ir T. Ž.. Antra vertus, byloje nėra pilnai surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo būtent kaltinamasis T. P..

Kilus abejonių dėl pareikšto kaltinimo T. P. pagrįstumo, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis T. P. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas ).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausme.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ( sena redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-09-10 iki 2015-09-28.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmė svykdymą, ją panaikinti.

R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 3 m. 6 mėn. ( trijų metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausme.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ( sena redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dviems metams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-09-10 iki 2015-09-28.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmė svykdymą, ją panaikinti.

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausme.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ( sena redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 3 m. 6 mėn. ( trijų metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausme.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ( sena redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dviems metams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-12-15 iki 2015-12-17.

Kardomąją priemonę – užstatą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti ir užstatą – 1000 Eur ( vienas tūkstantis eurų ), sumokėtą AB Swedbank 2017 m. birželio 1 d. į Kauno apygardos teismo sąskaitą Nr. LT 26730001000222969 grąžinti užstato sumokėtojui, t. y. E. P..

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 4 m. ( ketverių metų ) laisvės atėmimo bausme.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ( sena redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 m. ( trims metams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir užstatą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti: dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010-08-16 Jurbarko PK grąžinti nuteistąjam S. V., užstatą – 1 000 Eur ( viens tūkstantis eurų ), sumokėtą 2016-02-08 į LR Generalinės Prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti užstato sumokėtojui, t. y. Vaidui Paltanavičiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu nuteistiesiems K. Z., R. V., G. P., E. P., S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL ( 760 Eur ) įmoką ( kiekvienam ) į nukentėjusiujų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti nuteistuosius K. Z., R. V., G. P., E. P., S. V. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti šią įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pinigus pervedant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

T. P. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra laužimo įrankis, kaukė, dėklas su laužimo įrankiais, 3 automagnetolos,

Paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra rankinė, radijo stotelės pakrovėjas su stotele, metalinis metalo sujungėjas, pakrovėjo laidas su šakute - adapt., 2 prietaisai, 4 popieriaus lapai,

Paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvi radijo stotelės su pakrovėju,Paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvi kaukės,

6 vnt. mikrodalelių, 4 vnt. daktiloskopinių plokštelių, 2 vnt. DNR lyginamųjų pavyzdžių, saugomų Marijampolės apskrities VPK saugojimo patalpose nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

S. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 12436603, saugomą prie baudžiamosios bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. V..

Dvi fotonuotraukas, 2015-07-13 transporto priemonės nuomos sutartį, CD-R kompaktinę plokštelę su E. Ž. pateiktais dviem garso įrašais, CD-R kompaktinę plokštelę su išklotinėmis prie 2015-12-30 prašymo Nr. 64-IL-36839, CD-R kompaktinę plokštelę su CELL išklotinėmis prie 2015-09-23 Nr. 64-IL-24276 rašto, CD-R kompaktinę plokštelę su išklotinėmis prie 2015-09-23 prašymo Nr. 64-IL-24272, CD-R kompaktinę plokštelę su banko sąskaitų išklotinėmis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistiesiems K. Z., R. V., G. P., E. P., S. V., T. P. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jiems išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika