Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-978-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-38/2012Nutartis · 2012-03-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-03Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-06-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2S-978-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08917-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
SB „Komunalininkas“
Ieškovas
SB „Komunalininkas“
Kategorijos
  • 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-978-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08917-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 98.3.; 101.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo SB „Komunalininkas“ atstovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo ir paskirta piniginė bauda, civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Komunalininkas“ valdybos nario V. K. ieškinį atsakovui SB „Komunalininkas“, atstovaujamam valdybos pirmininko A. S., dėl visuotinio SB „Komunalininkas“ narių susirinkimo, vykusio 2010 m. gegužės 15 d., pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas SB „Komunalininkas“ valdybos narys V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo SB „Komunalininkas“ visuotinio sodininkų narių 2010-05-15 ir 2011-05-21 susirinkimus neįvykusiais ir susirinkimuose priimtus nutarimus negaliojančiais.

Teismo posėdžio metu atsakovo SB „Komunalininkas“ valdybos narys A. S. žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Gintarui Seikaliui ir visam teismui, nurodydamas, jog teisėjas yra šališkas, nes kiekvieną posėdį ateina vis kiti liudytojai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo SB „Komunalininkas“ valdybos nario A. S. pareiškimo dėl teisėjo Gintaro Seikalio nušalinimo netenkino ir paskyrė A. S. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise vieno tūkstančio litų baudą. Susipažinęs su bylos medžiaga bei išklausius nušalinamo teisėjo, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad teisėjas būtų šališkas ar suinteresuotas šios bylos baigtimi. Atsakovo atstovas nenurodė objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie kelia abejonių teisėjo bešališkumu, taip pat neatskleidė jokių subjektyvių teisėjo šališkumo aspektų. Atsakovo atstovas jau buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Gintarui Seikaliui, tačiau jo pareiškimas buvo netenkintas. Pakartotinis nepagrįsto nušalinimo reiškimas reiškia naudojimąsi procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Atsakovo atstovui piktnaudžiaujant procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, vilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didinami bylinėjimosi kaštai. Šios aplinkybės turi įtakos šio asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui, todėl už naudojimąsi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį jam skirtina procesinė sankcija.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo SB „Komunalininkas“ valdybos narys A. S. prašo apeliacinės instancijos teismo: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį dėl baudos paskyrimo panaikinti; civilinę bylą Nr.2-113-294/2011 nutraukti arba perduoti kitam teismui; už teismo klaidinimą, priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui V. K. skirti piniginę baudą; įpareigoti ieškovą V. K. atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Nurodė, kad apelianto nepasitikėjimas teisėju Gintaru Seikaliu ir Vilniaus miesto 1 ir 2 apylinkės teismais ir kartu ieškovo V. K. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis prasidėjo nuo konfliktinės situacijos su ieškovu pradžios. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu jau buvo atmetęs ieškovo ieškinį dėl SB „Komunalininkas“ narių susirinkimo 2009-05-16 nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau ieškovas pateikė naują ieškinį, ginčydamas kitus SB „Komunalininkas“ narių susirinkimų priimtus nutarimus. Taigi nors šioje byloje ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas neatsiuntė pasiūlymo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Dar 2011 m. birželio 20 d. teismui buvo pateiktas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas neturi žemės sklypo bendrijos teritorijoje, t.y. nėra sodų bendrijos narys ir neturi reikalavimo teisės, tačiau šis prašymas ir pateikti įrodymai iš VĮ Registrų centro teismo nesudomino iki 2012 m. vasario 7 d. Tiek šioje, tiek kitoje civilinėje byloje Nr.2-4409-600/2011 ieškovas naudojasi savo sutuoktinės, kuri yra teismo pirmininko padėjėja, įtaka ir daro viską, kad būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Tokiu būdu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti nubaustas ieškovas V. K.. Nesant teismų suinteresuotumui, byla galėjo būti išnagrinėta per mėnesį, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovo atstovo teigimu, teismas taip pat turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį ir nurodyti, kokius sodų bendrijos susirinkimo nutarimus reikia pripažinti negaliojančiais ir kokiu pagrindu, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Nurodytos faktinės bylos vilkinimo aplinkybės atitinka LR CPK 66 str. nuostatas dėl teismo nušalinimo ir baudos ieškovui V. K. paskyrimo.

Papildydamas savo atskirąjį skundą atsakovo atstovas 2012 m. gegužės 2 d. rašte nurodė, kad jis buvo pamiršęs, kad nušalinimo klausimas jau kartą buvo išspręstas, o pastarųjų aplinkybių nenurodė ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Be to, apelianto teigimu, jo pasisakymas 2012 m. vasario 21 d. dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo buvo neteisingai suprastas ir interpretuotas vien dėl to, kad teismas netinkamai išaiškino atsakovo teises ir pareigas. Kadangi nušalinimo klausimai jau buvo išspręsti, todėl teisėjas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą klausti, ar jis nori pareikšti nušalinimą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas SB „Komunalininkas“ valdybos narys V.K. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Šiuo atveju skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalis, kuria atsakovo atstovui A. S. paskirta 1000 Lt bauda. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pakartotinis nepagrįsto nušalinimo pareiškimas reiškia piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą, todėl vadovaujantis LR CPK 95 str. 2 d. yra teisinis pagrindas nušalinimą pareiškusiam asmeniui taikyti procesines sankcijas. Dėl šios nutarties buvo paduotas atsakovo atstovo atskirasis skundas. Atskirasis skundas priimtas 2012 m. kovo 8 d. rezoliucija bei išsiųstas nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą.

Vadovaujantis LR CPK 334 str. 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais: 1) LR CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas nurodo, kad baudos paskyrimas tolesnei bylos eigai galimybės neužkerta. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismo nuobauda [piniginė bauda] buvo taikyta atsakovo atstovui pagal LR CPK 95 str. 2 d. nuostatas, kai šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kadangi nurodytas LR CPK 95 str. nenumato specialios nutarties, kuria asmeniui taikyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apskundimo tvarkos, todėl tokios nutarties apskundimo tvarka nustatytina pagal bendrąsias teismo nuobaudų skyrimo ir apskundimo tvarkos taisykles, kurios numatytos LR CPK X skyriuje. Taigi vadovaujantis šio skyriaus 107 str. 1 d. asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o atskirasis skundas gali būti paduotas dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, atmetamas (šio straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad LR CPK 107 str. nenumato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, turi teisę nutartimi paskirtą baudą skųsti apeliacine tvarka. Iš to darytina kita išvada, kad teismo nutartis dėl baudos paskyrimo nėra apeliacijos objektu. Todėl tuo atveju, kai skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektu, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui [LR CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.]. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, atsakovo atstovo atskirąją skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties priėmė ir išsiuntė nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes priėmė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri pagal LR CPK 107 str. 1 d. negalėjo būti apeliacinio skundo objektu. Pastebėtina ir tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta tokios nutarties apskundimo tvarka bei terminai pagal LR CPK 107 str. 1 d. nuostatas. Taigi teismui nenurodžius, kad dėl tokios teismo nutarties asmuo turi teisę paduoti prašymą paskirtą baudą panaikinti ar sumažinti, todėl tikėtina, kad ir atsakovo atstovas, neturėdamas specialių teisinių žinių, galėjo suklysti dėl tokios nutarties apskundimo tvarkos. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pats faktas, kad teismas priėmė nagrinėjimui apeliacine tvarka neskundžiamą teismo nutartį, sudarytų teisinį pagrindą apeliacinį procesą dėl skundžiamos teismo nutarties nutraukti [LR CPK 315 str. 5 d.], tačiau, teismo vertinimu, toks procesinis sprendimas būtų akivaizdžiai neteisingas apelianto A. S. atžvilgiu. Kaip jau buvo pripažinta aukščiau, pats pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo atstovo atskirąją skundą, pažeidė procesines teisės normas, skundžiamoje nutartyje neišaiškino tokios nutarties apskundimo tvarkos bei terminų, tuo tarpu šiai dienai tokie terminai paduoti prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo yra praleisti [pasibaigę], todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo, kaip apelianto, pažeistas teises bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais [LR CPK 3 str. 1 d.], atskirąjį skundą išsprendžia iš esmės.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65 str., 66 str.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 24 d. d. nutartyje, įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovo atstovas A. S. du kartus reiškė nušalinus bylą nagrinėjančiam teisėjui Gintarui Seikaliui ir visam teismui. Pirmuoju atveju apelianto pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas konkrečiais bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais arba jų neatlikimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi laikė nepagrįstą pareikštą nušalinimą ir jį atmetė. Sekančio posėdžio metu, t.y. 2012 m. vasario 21 d. teisėjui išaiškinimus dėl nušalinimo teisės, atsakovo atstovas pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjui ir visam teismui, nurodydamas, kad teisėjas yra šališkas, nes į kiekvieną posėdį ateina vis kiti liudininkai. Skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo atstovo pareikštas nušalinimas buvo netenkintinas, o nušalinimą pareiškusiam asmeniui paskirta 1000 Lt bauda. Susipažinus su teismui pateikta atskirojo skundo medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad tiek reikšdamas pirminį, tiek ir pakartotinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie leistų abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumu. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde apeliantas nurodė analogiškus motyvus dėl galimo teisėjo šališkumo, t.y. tuos motyvus, kurie buvo nurodyti 2011 m. spalio 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi. Esant iš esmės nemotyvuotiems atsakovo atstovo pareiškimams dėl teisėjo nušalinimo, apeliacinės instancijos teismo sutinka, kad pakartotinis tokio nušalinimo pareiškimas pripažintinas piktnaudžiavimu procesine nušalinimo teise. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, atsakovui piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, vilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didinamos bylinėjimosi išlaidos, todėl šaliai, veikiančiai prieš teisingą bei greitą bylos nagrinėjimą, taikytinos procesinės sankcijos [LR CPK 7 str. 2 d.]. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti procesines sankcijas A. S. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nušalinimas teisėjui iš esmės gali būti reiškiamas viso proceso metu [LR CPK 68 str. 2 d.], todėl teisėjas, pakartotinai 2012 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu išaiškindamas šalių teisę reikšti nušalinimus, procesinės teisės normų nepažeidė. Tuo tarpu apelianto motyvai, kad jis galimai buvo suklaidintas teisėjo arba jam buvo netinkamai išaiškinta nušalinimo teisė, vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria atmestas apelianto 2011 m. spalio 4 d. parengiamojo posėdžio metu pareikštas nušalinimas teisėjui, buvo išsamiai išaiškinta nušalinimo instituto esmė, paskirtis, pagrindai bei reikalavimai, todėl apeliantas, būdamas atidus bei rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai įvertinti teismo išaiškinimus. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.

Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, atsakovo amžių bei jo elgesį procese, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atstovui A. S. paskirta 1000 Lt bauda objektyviai laikytina per didele. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas veikė piktybiškai ar ėmėsi kitų veiksmų prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais [LR CPK 3 str. 1 d.], apeliantui paskirta 1000 Lt bauda mažintina iki 200 Lt sumos. Teismo nuomone, nurodyto dydžio nuobauda laikytina iš esmės teisinga ir protinga šios bylos kontekste.

Pagal LR CPK 312 str. nuostatas apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pastarieji draudimai, numatyti LR CPK 312 str., taikytini ir šiuo atveju atsakovo atstovui [apeliantui]. Šiuo atveju atsakovo atstovo atskirajame skundu buvo reiškiami ir nauji prašymai [reikalavimai] dėl bylos nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir baudos paskyrimo ieškovui. Kadangi šie prašymai nebuvo pareikšti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl, nesant teisinio pagrindo šioje dalyje peržengti atskirojo skundo ribų [LR CPK 302 str. 2 d.], tokie prašymai [reikalavimai] paliktini nenagrinėtais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalį dėl paskirtos baudos pakeisti ir ją išdėstyti sekančiai:

„Atsakovo SB „Komunalininkas“ atstovui A. S. už piktnaudžiavimą procese nušalinimo teises paskirti 200 Lt [dviejų šimtų litų] baudą.

Teisėja Asta Radzevičienė