Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ 523 015,58 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį Nr. 137 (toliau – Sutartis), pagal kurią Savivaldybė įsipareigojo pastatyti pastatą ir jame įrengti bei perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2 000 kv. m bendro ploto naujas administracines patalpas, reikalingas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ir ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje mainais už Savivaldybės nuosavybėn perimtą valstybės nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias Gedimino pr. 14, 24, ir 37, Vilniuje. Perėmusi minėtas patalpas Savivaldybė nutarė papildomai investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabar – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) įstatinį kapitalą 7 200 000 Lt dydžio pinigines lėšas, reikalingas naujoms Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpoms statyti. Sutartyje numatytos administracinės patalpos 2004 m. balandžio 27 d. aktu buvo pripažintos tinkamomis naudoti, o 2004 m. gegužės 11 d. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ šias 3 069,72 kv. m patalpas pagal pirkimo–pardavimo sutartį įgijo savo nuosavybėn. Savivaldybės taryba 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1285 (toliau – 2006 m. Sprendimas) sumažino UAB „Vilniaus vystymo kompanija” įstatinį kapitalą proporcingai Savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų daliai bei įpareigojo Savivaldybės administraciją pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo–priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu Savivaldybės tarybos vardu, tačiau nei šis sprendimas, nei Sutartimi prisiimtas įsipareigojimas perduoti ginčo patalpas valstybės nuosavybėn nebuvo vykdomi, todėl valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Valstybės turto fondas“ (šiuo metu – VĮ „Turto bankas) kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Savivaldybės nuosavybėn patalpas, o Savivaldybę įpareigojo šias patalpas su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatytam pastatui, perduoti valstybės nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Savivaldybė ginčo patalpas iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perėmė 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir perdavė valstybei 2016 m. vasario 23 d. Valstybės kontrolė 2016 m. gegužės 12 d. valstybinio audito ataskaitoje pažymėjo, kad Savivaldybei delsiant įvykdyti įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) 10 metų mokėjo nuomos mokestį už patalpas, kurios turėjo būti perduotos valstybei. VSD nuo 2005 m. kovo 31 d. iki 2016 m. vasario 23 d. nuomojosi 553,88 kv. m ploto patalpas ginčo pastate ir per tą laikotarpį atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ gavo 496 748,96 Eur pajamų iš patalpų nuomos. Nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. vasario 23 d. Savivaldybei už minėtų patalpų nuomą sumokėta 26 266,62 Eur. Nuomos mokestis buvo mokamas iš valstybės biudžeto VSD skirtų asignavimų.

3. Ieškovės teigimu, valstybės biudžeto išlaidos VSD patalpų nuomos mokesčiui mokėti vertintinos kaip valstybės patirti nuostoliai dėl Savivaldybės netinkamai įvykdytos Sutarties. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovių neteisėti veiksmai konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-706/2015, kurioje nurodyta, kad Savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veika, pasireiškusi neveikimu, t. y. ginčo patalpų valstybei neperdavimu, buvo neteisėta. Ieškovės nuomone, atsakovių kaltė turi būti vertinama kaip tyčinė, nes UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sąmoningai nevykdė Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimo ir neperdavė Savivaldybei ginčo patalpų, o Savivaldybė nevykdė įsipareigojimų ieškovei pagal Sutartį dėl pastatytų naujų patalpų perdavimo bei neužtikrino 2006 m. Sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažįstama nuostoliais. Atsakovėms neperdavus ginčo patalpų, ieškovė patyrė 523 015,58 Eur nuostolių, nes VSD nuo 2005 iki 2016 m. atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sumokėjo 496 748,96 Eur, o Savivaldybei – 26 266,62 Eur nuomos mokesčio už nuomą patalpų, kurios pagal Sutartį turėjo būti perduotos valstybei. Ieškovės patirti nuostoliai (atsakovių gauta nauda) yra neteisėtų atsakovių veiksmų rezultatas. Nuostolių būtų buvę išvengta, jeigu patalpos ieškovei būtų buvusios perduotos anksčiau. Net jei patalpų nuomininkas būtų buvęs ne VSD, ieškovė vis tiek turėtų teisę prašyti teismo visas atsakovių iš nuomininko gautas pajamas pripažinti ieškovės nuostoliais. Taigi tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi žala atsirado dėl abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų, joms taikytina solidari civilinė atsakomybė.