Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-14 · Administracinė byla Nr. I-2764-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
I-2764-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01895-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2764-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01895-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. vasario 10 d. buvo daug kartų konvojuojamas (etapuojamas) Viešojo saugumo tarnybos automobiliais netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad konvojaus automobiliuose trūko vietos, kadangi automobilio skyriuje, kurio ilgis 3 m., plotis -0,42, buvo laikomas kartu su 10-11 asmenų ir jų asmeniniais daiktais. Taip pat automobiliuose nebuvo saugos diržų, ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo. Žiemos metu automobiliuose buvo šalta, vasaros metu – karšta. Be to, pareigūnai kelionės metu neišleisdavo pareiškėjo į tualetą. Pažymėjo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jautė didelius nepatogumus, fizinį ir psichologinį nuovargį, diskomfortą, nervinę įtampą, sveikatos sutrikimus, psichologinę kančią, orumo pažeminimą, jam sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti. Minėtas etapavimo sąlygas vertina kaip orumo pažeminimą Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies prasme. Prašė skundą tenkinti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-11). Atsakovas atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis. Visam specialios paskirties transportui, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Pagal minėtų taisyklių 109 straipsnį yra besąlygiškai užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų daiktų pervežimo. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis konvojaus taisyklių 134 p. Apie tai daromas įrašas konvojaus žiniaraštyje. Pažymėjo, kad pareiškėjas konvojaus vadui arba pareigūnui turėjo teisę teikti skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nėra gauta. Vadovaujantis konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tokius pasikreipimus daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus fizinius ir psichologinis nepatogumus, susijusius su konvojavimo sąlygomis. Mano, kad pareiškėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti nėra. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) veiksmais. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis, kad jis ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala, tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Viešojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, anot pareiškėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuojamas 17 kartų maršrutu Vilnius - Alytus - Vilnius, t.y. 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. sausio 21 d., 2014 m. vasario 4 d. 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 25 d. 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 10 d. (b.l. 14-15; 19-20; 24-25; 29-30; 33-34; 38-39; 43-44; 47-48; 52-53; 57-58; 61-62; 66-67; 71-72; 75-76; 79-80; 84-85; 88-89).

Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų); IVECO Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos); MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai, pagal transporto priemonės techninės registracijos liudijimą 33 vietos įskaitant vairuotojo); MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai, pagal transporto priemonės techninės registracijos liudijimą 43 vietos įskaitant vairuotojo); M. B. Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai) (b.l. 14-15; 19-20; 24-25; 29-30; 33-34; 38-39; 43-44; 47-48; 52-53; 57-58; 61-62; 66-67; 71-72; 75-76; 79-80; 84-85; 88-89; 99; 104; 109; 112; 115; 118; 121; 124; 129; 135).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 14-92) patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu konvojaus automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, bylos duomenimis, 2013 m. lapkričio 26 d. dėl vietos stokos, siekiant nepažeisti rėžimo reikalavimų, buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 38-39). Be to, konvojaus automobilius nuolat tikrina konvojaus sargyba, o patikrinimų rezultatai užfiksuojami kelionių žiniaraščiuose. Taigi, Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl vietos stokos konvojaus automobiliuose atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo, žiemos metu automobilyje buvo šalta, vasaros metu – karšta.

Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai oro temperatūra neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 93, 95-97, 101-102, 106-107, 126-127, 131-132, 134). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Šildymo sistemos, apšvietimo, ventiliacijos konvojaus automobiliuose įrengimą patvirtina atsakovo į bylą pateiktos automobilių kamerų schemos (b. l. 98, 103, 108, 111, 114, 117, 120, 123, 128, 133). UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 94, 100, 103, 105, 108, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 130) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitiko techninius reikalavimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio, į bylą nepateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Į bylą pareiktuose kelionės žiniaraščiuose nėra įrašų apie nuteistųjų palydėjimą į tualetą, tačiau žiniaraščiuose taip pat nėra duomenų ir apie konvojuojamųjų nusiskundimas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau bylos duomenimis skundų nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.

Taip pat, pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų.

Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (202 p., akto redakcija nuo galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 94, 100, 103, 105, 108, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 130). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo argumentus dėl saugos diržų neįrengimo konvojaus automobiliuose atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė sukeltais nepatogumais - jautė fizinį ir psichologinį nuovargį, diskomfortą, nervinę įtampą, sveikatos sutrikimus, psichologinę kančią, orumo pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Į bylą nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą žalą ir kurie galėtų būti laikomi tiesiogine konvojavimo sąlygų priežastimi bei suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjas teismui nepateikė. Nesant byloje duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas, ar, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, nenustačius aplinkybių, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis