Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27525-920-950/2020 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. gautas V. J. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys teisėja Indrė Petrokienė, A. J., Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, dėl 21 359 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Kauno apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo 2020 m. gruodžio 21 d. skundas dėl 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 21 d. gautas skundas dėl 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties yra nepasirašytas, todėl nustatė terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, išaiškino ieškovui, kad jei per teismo nustatytą terminą jis nepašalins teismo nustatytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.

5. Kauno apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo 2021 m. sausio 15 d. skundas dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties.

8. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu gautas ieškovo skundas dėl 2021 m. sausio 25 d. nutarties.

10. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu gautas ieškovo skundas dėl 2021 m. vasario 9 d. nutarties.

11. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu gautas ieškovo skundas dėl 2021 m. vasario 9 d. nutarties ir prašymas panaikinti skirtą baudą.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo elektroniniu paštu pateiktus procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo V. J. teismui 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 22 d pateikti procesiniai dokumentai – atskirieji skundai ir prašymas panaikinti skirtą baudą neatitinka CPK nustatyto reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas pareiškėjo ir skundžiama 2021 m. vasario 23 d. nutartimi laikė juos nepaduotais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtinto reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė procesinių elektroninės formos dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą, todėl apeliacinės instancijos teismas šios tvarkos nekartoja. Be to, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad klausimą, susijusį su V. J. procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. V. J. ši tvarka, jos nesilaikymo pasekmės jau buvo daug kartų detaliai nurodytos kitose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinio dokumento pateikimo trūkumas apeliantui ne kartą teismų buvo išaiškintas kitose bylose, nebuvo pagrindo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.).

19. Atskirojo skundo argumentas, kad nepagrįstai nurodant procesinius dokumentus spausdinti ir siųsti paštu net COVID-19 viruso plitimo ir pandemijos metu yra didinami apelianto ekonominiai nuostoliai, taip pat pažeidžiamos CPK 179 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio nuostatos, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Ši asmens teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu asmens pageidaujamu būdu ir / ar bet kokia forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo pateikti teismui procesiniai dokumentai neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų, t. y. pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būtu. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad jo pasirinkta procesinių dokumentų pateikimo forma, kuomet elektroniniu paštu siunčiamos procesinių dokumentų kopijos, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, negali būti vertinama ir suprantama kaip tinkamas teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas. Tuo tarpu apelianto nesutikimas su nustatyta tvarka nereiškia, kad tokios tvarkos jis neprivalo laikytis.

20. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantui taip pat ne kartą yra išaiškinta, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto pareikšto prašymo dėl bylos sustabdymo.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.